Visą vakarą Marmokas
Su kažkuo kovoja:
Delnu sau per žilą žandą
Ir per ausį ploja.

– Ko daužais, kaimyne mielas?
Ir kada tu liausies? –
Eidamas pro Jono kiemą
Jį Dirvelė klausia.

– Su uodais, brolau, kariauju,–
Jam atsako Jonas.
– Jų šią vasarą priviso
Gal koks milijonas.

– Aš jau dvidešimt priplojau...
(Teškia vėl per sprandą).
– Bet ir trisdešimt nukovus
Dar daugiau jų randas.