Pastarieji dveji metai rodo, kad tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje ženkliai sumažėjo. Jos vienos mažiausių ES. Netgi Latvijoje ir Estijoje, nors, atrodytų, geopolitinės grėsmės yra labai panašios, užsienio investicijų pavyksta pritraukti daugiau. Ir tai, kad šiandien Lietuvoje ne viena įmonė skelbia apie investicinių projektų keitimo planus, manyčiau, yra susiję su keliais dalykais. Pirmasis, aišku, tas, kad dabartinė Vyriausybė akcentuoja karo grėsmės temą. Suprantama, kad jei apie investicijas Lietuvoje svarsto užsienio kompanija, esanti toliau nuo mūsų regiono, tai po tokių Vyriausybės spekuliacijų ji į detales nebesigilina. Investuotojai Europoje, ir ne tik joje, šiandien į Lietuvą žiūri kaip į pafrontės valstybę. Manau, kad būtent spekuliacijos karo tema šiandien tapo grėsme užsienio investicijoms.
Kita problema – nemaža dalis lietuviškų įmonių savo investicijas nukreipia į kitas šalis. Be to, šiandien matome ir girdime, kad įmonių, kurios nutraukia veiklą Lietuvoje ar perkelia ją kitur, ne mažėja, o daugėja. Man labiausiai kelia nerimą tai, kad Lietuvą palieka nemažai amerikietiško kapitalo įmonių. Prisiminkime didžiulį „Technopolio“ sandorį. Jį pardavė vienas amerikiečių fondas. Bankas „Luminor“, kurį valdo didelis Amerikos fondas, šiuo metu irgi pardavinėjamas. Rinkoje sklando gandai, kad dar viena didelė Amerikos įmonė planuoja perkelti savo veiklą iš Lietuvos į kitą ES valstybę, o tai susiję su labai dideliu darbo vietų skaičiumi.
Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad šiandien iš Lietuvos išeina amerikiečių kompanijos, o jų verslą čia gali nupirkti įmonės, susijusios su Rytų bloko šalimis, įskaitant ir Rusiją. Kalbu ir apie „Luminor“ banką, kuriuo domisi viena Vengrijos kompanija, tarp kurios akcininkų yra įmonių, susijusių su Rusijos verslininkais, ir apie „Achemą“. Tad tendencijos iš tikrųjų nėra geros. Manau, kad pagrindinė priežastis yra ta, kad mūsų Vyriausybė daugiau užsiima viešaisiais ryšiais ir grėsmės kūrimu, siekdama mobilizuoti rinkėjus. Tačiau tokio veikimo pasekmės jau yra jaučiamos mūsų ekonomikoje, siekiant pritraukti investicijas ir jas išlaikyti, ypač amerikietiškas.
Dabar turbūt girdime tik apie atskirus atvejus, kai investicijų planai peržiūrimi arba jų išvis atsisakoma. Tai tikrai nėra geras signalas. Deja, bet viešumoje negirdime apie kitus atvejus, kai derybos dėl galimų investicijų tiesiog neprieina iki tos stadijos, kai investuotojai galiausiai apsisprendžia investuoti Lietuvoje. O tokių nesėkmių pastaraisiais metais, mano žiniomis, yra tikrai nemažai.
Su tuo tikrai susijusi ir ta retorika, kurią naudoja mūsų užsienio reikalų ministras. Jeigu ministras iki neišvengiamo karo su Rusija skaičiuoja jei ne valandas, tai bent mėnesius ar metus, ir siunčia tokią žinią užsienio investuotojams, tai nelaikykime jų kvailiais, kad jie savo investicijas ir darbuotojus statytų į tokį pavojų. Tokioje situacijoje bet kurios Vyriausybės, kokia ji bebūtų, pirminė užduotis – užtikrinti ramybę ir tų investicijų, kurios čia ateis, stabilumą. Vyriausybė turi pasiųsti žinią investuotojams, kad, nepaisant nieko, mes padarysime viską, kad jie būtų ramūs ir saugūs, kad galėtų Lietuvoje kurti darbo vietas. Deja, ši Vyriausybė renkasi ne realų darbą, o skambias antraštes, ir tai yra bėda. Tai bėda ne artimiausiems metams ar dvejiems. Ši valdžia savo problemų bagažą tikrai paliks kitai Vyriausybei, o gal ir dar kitai. Reikės nuveikti labai didelius darbus, kad užsienio investuotojams pagaliau būtų galima pasakyti: žiūrėkite, čia viskas gerai, mes jūsų laukiame.
Taip, „Rheinmetall“ investicija, jeigu dėl jos iš tiesų bus susitarta, bus didelis proveržis. Bet reikia suvokti ir tai, kad ši investicija yra susijusi su kariniu kompleksu, su pačios Vokietijos vyriausybės strateginiais planais. Šis pavyzdys turėtų būti signalas kitiems investuotojams, kurie be valstybės paramos nusprendžia investuoti Lietuvoje. Latvijoje ir Estijoje situacija nacionalinio saugumo prasme yra ta pati, kaip pas mus, bet jų vadovų retorika yra iš esmės kitokia. Užtikrinanti investuotojus, kad jų investicijos čia bus saugios. Reikia tikėtis, kad kita Lietuvos valdžia atsakingiau elgsis su darbo vietomis, ypač pramonėje, kurios ne taip lengvai pritraukiamos iš šalies, kaip startuoliai.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas
LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
