Tikrai nemanau, kad turėtume dėl to nerimauti. Vis dėlto karo Ukrainoje kontekste, kadangi šis regionas su mumis susijęs – Ukraina ribojasi su NATO priklausančiomis valstybėmis, Lenkija, Rumunija ir Vengrija – grėsmė mūsų nacionaliniam saugumui yra gerokai didesnė. Reikia turėti mintyje rytinį NATO flangą ir Ukrainos palaikymą, kurį deklaruoja ne tik aljanso narės, bet ir daugelis kitų šalių. O jei kalbėtume apie konfliktą Artimuosiuose Rytuose tarp Izraelio ir Irano, tai čia situacija yra kitokia. Šiame konflikte nedalyvauja nei ES, nei NATO, į jį įsitraukusios atskiros šalys, todėl, mano asmenine nuomone, nėra pagrindo teigti, kad dėl šio konflikto kyla grėsmė Lietuvai. Kai dėl svarstymų apie tai, jog jis gali atvesti į Trečiąjį pasaulinį karą, tai, manau, reikėtų sutikti, kad svarstyti galima apie visus įmanomus variantus. Juk ir pats blogiausias karo Ukrainoje eigos variantas irgi gali būti toks, jeigu pralaimėjimo atveju Rusija pradėtų grasinti panaudoti branduolinį ginklą. Tai irgi būtų blogiausias galimų pasekmių variantas. Prisiminkime, kas vyko Rusijos pajėgoms užėmus Zaporižės atominę elektrinę. Tada irgi buvo kilę daug nerimo, kad neįvyktų kokia nors katastrofa. Tad vertinti reikia visus galimus variantus, įskaitant ir geriausią, ir blogiausią. Kalbėti apie tai tikrai reikia: kas būtų, jeigu būtų.
Vertindamas Irano ataką prieš Izraelį kariškio akimis, galiu pasakyti, kad Izraelį išgelbėjo įsigytos aukščiausios karinės technologijos, turiu mintyje oro gynybos sistemas. Jos suveikė. Šių sistemų efektyvumu buvo galima įsitikinti ir lankant mūsų karius Irake: pagrindinės NATO šalių pajėgų vadavietės buvo apsaugotos tokiais oro gynybos „skėčiais“. Toks „skėtis“ yra išskleistas virš visos Izraelio teritorijos. Jis ir suteikia tokį didelį apsauginį efektą. Į tokias sistemas investuoti labai dideli pinigai. Žinoma, labai svarbus ir didžiųjų pasaulio valstybių palaikymas. Dvišaliai Amerikos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos susitarimai su Izraeliu dėl jo palaikymo taip pat labai prisidėjo prie sėkmingo rezultato.
Žinoma, bet kuris karinis konfliktas kelia nerimą, o kadangi į šį yra įtraukti dviejų ašių atstovai – Iranas iš Rusijos ir Kinijos ašies, Izraelis – iš JAV ir kitų Vakarų šalių ašies, tikrai nesinori, kad pasaulyje įsipliekstų dar vienas didelis karo židinys. Viena vertus, jis keltų grėsmę taikai visame pasaulyje, kita vertus, jis taptu dideliu iššūkiu ir mūsų sąjungininkams, nes jiems reikėtų sutelkti dėmesį ne tik į Ukrainos, bet ir į Izraelio gynybą. Reikia sutikti, kad egzistuoja ir šio konflikto peraugimo į pasaulinį karą rizika. Tai labai ilgai rusenantis konfliktas, jau yra buvę įvairių apsišaudymų ne tik tarp Izraelio ir arabų valstybių, bet ir tarp Irano ir Jungtinių Valstijų pajėgų. Sakyčiau, kol kas dar per anksti skambinti visais pavojaus varpais, bet, žinoma, reikėtų sutelkti visas pastangas, kad būtų išvengta šito konflikto eskalacijos.
Norėčiau atkreipti dėmesį į vieną subtilų niuansą: Iranas iš anksto paskelbė, kad atakuos Izraelį. Mano manymu, Iranas norėjo pademonstruoti savo atsaką į sprogimą savo konsulate Sirijos sostinėje, bet tai, kad 99 proc. Irano į Izraelį paleistų raketų ir dronų buvo numušta, manau, rodo, kad šiai atakai buvo visiškai pasiruošta. Viena vertus, aišku, kad Izraelis turi visas galimybes apsiginti nuo tokių atakų vien dėl to, kad Amerika jam garantuoja apsauginį „kupolą“, kita vertus, tai, kad Izraelio pajėgos iš anksto žinojo apie ataką, man atrodo, irgi padėjo apsiginti. Aš tikrai nenorėčiau lyginti Lietuvos, kuri yra NATO narė, galimybių atsakyti į tokią raketų krušą, nes mūsų ir Izraelio situacija yra kita. Manau, ne iš Izraelio, o iš Ukrainos mokomės, kaip apsiginti. Rusijos agresija prieš Ukrainą parodė, kad iš tikrųjų oro gynyba yra pagrindinis gynybinis ramstis. Akivaizdu, kad mums reikia stiprinti šią karinės gynybos sritį, daugiau investuojant ir glaudžiau bendradarbiaujant su partneriais. Oro policijos misija Zokniuose yra pakeista į gynybos misiją, NATO naikintuvai jau dabar galėtų reaguoti į grėsmę ir numušinėti taikinius. Kalbamės su partneriais dėl „Patriot“ oro gynybos sistemų dislokavimo. Taigi, darbai daromi.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas