Suvalkijoje per šalčius besniegė žiema pasėlių laukus tik šerkšnu papuošė.

Šią žiemą gamtos staigmenų netrūksta. Gruodžio mėnesiui neįprastą šilumą sausį pakeitęs šaltis žiemkenčių augintojams sukėlė nemažai rūpesčių. Mat Suvalkijoje sniegas nespėjo užkloti pasėlių plotų.

Lietuvos hidrometeorologijos centro duomenimis, sausio 6 dienos rytą sniego dangos nebuvo ne tik Suvalkijoje, bet ir apie Lazdijus, taip pat Šilutės apylinkėse, pajūryje. Apie Varėną sniego sluoksnis sudarė vos 1 cm. Tuo tarpu apie Ukmergę, Šiaulius ir Panevėžį sniego patalo storis siekė 11–14 cm.

Kyla grėsmė

Marijampolės krašto žemdirbiai pirmenybę teikia žieminėms kultūroms, nes jos duoda gausesnį derlių. Vieniems ūkininkams praėjusį rudenį pavyko žiemkenčius pasėti anksčiau, kitiems – vėliau, šiuo metu jie prašo gamtos, kad žiemos sąlygos nepakenktų ir žiemkenčiai sėkmingai peržiemotų.

Meškučių kaimo ūkininkė Dalė Pielikienė, turinti nemenką žiemkenčių auginimo patirtį, augina nemažus plotus žieminių kviečių ir maždaug tris kartus mažesnius – žieminių rapsų. Pasak ūkininkės, šiemetis „nuogas“ šaltis be sniego apkloto gali pakenkti visoms žieminėms kultūroms.

„Sėjame patikrintų, atsparesnių šalčiui veislių žieminius kviečius. Didesnę grėsmę šaltis augalams kelia, kai nėra sniego ir stiprus vėjas. Kol kas per didelius šalčius vėjo nebuvo. Bet žieminiams rapsams, manau, sausas šaltis labai nepatiks“, – svarstė D.Pielikienė.

Jos teigimu, jeigu laikysis šaltis be vėjo, augintojams yra vilčių, kad žiemkenčiams jis nepakenks. Kur kas baisesnis atlydys, nes, vėliau spustelėjus stipriam šalčiui, tokios oro permainos pakelia augalų šaknis ir jie paprastai žūva.

Silpniausi – vėliausiai pasėti

Marijampolės savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Eugenijus Alesius „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad šio krašto žemdirbiai pasėję nemažus plotus žieminių kviečių ir žieminių rapsų, tad užklupę šalčiai be sniego apkloto gali pridaryti nuostolių, nes tokiomis sąlygomis dalis žiemkenčių gali iššalti.

Anot E.Alesiaus, kol kas labai sunku prognozuoti, kokie gali būti šalčio padariniai, nes dar neaišku, kokios oro sąlygos nusistovės toliau tęsiantis šiai žiemai, kokių gamtos staigmenų dar sulauksime.

„Priklauso daug ir nuo auginamų veislių. Vienos jų atsparesnės šalčiui, kitos – ne. Jeigu dabar neužsnigs, pašals, paskui palis, bus atlydys ir vėl pradės šalti, tada tikrai dauguma žiemkenčių gali žūti“, – aiškino E.Alesius. Anot jo, atlydžiai ir polydžiai gali padaryti daugiau bėdų, nei žemdirbiai planavo.

Galėjo iššalti ir žieminiai rapsai, kurie buvo pasėti palankiausio jiems sėti termino paskutinėmis dienomis.

Nereikia panikuoti
Kęstutis Bukauskas, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Vilkaviškio biuro augalininkystės konsultantas

Dar anksti spėlioti, kaip bus. Palaukime balandžio mėnesio pradžios, tada bus matyti. Tai, kad Suvalkijoje speigas, o sniego nėra, kelia nerimą. Reikėtų dėl viso pikto pasirūpinti sėkla atsėliui. Bet kol kas panikuoti nereikia. Pamenu, 2006 ar 2007 m. Dotnuvoje laukuose sniego buvo tik pabarstyta, o Suvalkijos laukuose jo nebuvo visiškai. Pavasarį Dotnuvoje laukai žydėjo, o Suvalkijoje žiedų nebuvo, tą žiemą žiemkenčiai iššalo.

Atsakingiau rinktis veisles

Gintaras Brazauskas, LAMMC Žemdirbystės instituto direktorius

Kol kas dar anksti panikuoti. Yra vietovių, kur pasnigę. Šalčiai, aišku, dideli, bet jie smogė ne iš karto, todėl tikiuosi, kad pasėliai kol kas dar nenukentėjo. Ilgai kurtos ( apie 10 metų) vietinės veislės patikrintos įvairiomis klimato sąlygomis, o užsienines reikėtų atsargiau rinktis.