15min. nuotr.

Apie pakavimo kultūrą visiems išūžtos ausys, kasininkės nebevynioja kiekvieno mandarino į maišelį ir pirkėjai prekybos centre garsiai raginami to nedaryti. Kai kas rūpinasi gamta, o kai kas – savo kišene.

Dėl gamtą teršiančių pakuočių triukšmas keliamas jau seniai. Prekybos centruose aidi socialinė reklama, raginanti nenaudoti be reikalo plastikinių maišelių. Viskas dėl gamtos ar dėl milijonų?

Viskas bus gerai

Nuo šių metų vasario 1 d. įsigaliojo tvarka, pagal kurią į visų vienkartinėje stiklo, plastiko (PET) ar metalo pakuotėje parduodamų gėrimų kainą bus įskaičiuotas 10 euro centų užstatas. Jį pirkėjai, pagal deklaruotą sumanymą, susigrąžins, specialiu ženklu pažymėtą tarą atidavę į taromatus arba kitas jos priėmimo vietas.

Šiuo metu šalies parduotuvėse ir aplink jas pastatyta apie 500 taromatų – daugiausia didžiuosiuose prekybos centruose. Skelbiama, kad iki gegužės jų padaugės beveik iki tūkstančio, o per kelerius metus jiems prižiūrėti bus sukurta tūkstantis naujų darbo vietų. Keista tik, kad veikiantį taromatą sunkoka rasti. O ir ženklą ant pakuotės, rodantį, kad jos nereikėtų išmesti į šiukšlių dėžę.
Sistemą tvarko pelno nesiekianti (teoriškai) VšĮ „Užstato sistemos administratorius“, kurioje šiuo metu dirba 19 socialiai draustų darbuotojų, vadovaujamų generalinio direktoriaus Gintaro Varno. Šios tikriausiai altruistinės organizacijos steigėjai: Lietuvos aludarių gildija, Lietuvos prekybos įmonių asociacija, Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacija. Šias komercines organizacijas vienijančios įmonės į pasaulį paleidžia daugiau nei 80 proc. piktybiškų ir gamtai nedraugiškų pakuočių: stiklo, plastiko, kartono ir t. t.
VšĮ įsteigė privačių verslo organizacijų asociacijos, kurios pačios nustatė ir žaidimo taisykles. Sistemoje nedalyvaus mažos parduotuvės, turinčios mažesnį kaip 300 kv. m prekybos plotą (išimtis netaikoma kaimo parduotuvėms), taip pat prekyvietės, kioskai, degalinės ir viešojo maitinimo įstaigos.
Taromatus į Lietuvą privačių tiekėjų susitarimu (neva buvusį konkursą) tiekia žinoma Norvegijos įmonė „Tomra“. Į maždaug 1 000 taromatų, kaip skelbia patys investuotojai, kažkada ir kažkaip bus investuota apie 22 mln. eurų. Kadangi tai privačių tiekėjų privačiai pasirinktas subjektas, visos atrankos detalės yra komercinė paslaptis. Teigiama, kad konkursas buvo ir norvegai jį laimėjo.
Beje, iki 2016 m. balandžio 1 d. galioja pereinamasis laikotarpis, todėl galite neskubėti nešti savo atliekų į taromatus, nes ten jų nepriims. Nemažai brangių ir kokybiškų taromatų sugedo vos pradėję veikti. Kurį laiką spėjo apgauti net valkatas: šie sukišo butelius, čekius gavo, o pinigų – ne. G. Varnas teigė, kad tai laikini nesklandumai.

Ministras nori mažai žinoti

Aplinkos ministras, Tvarkos ir teisingumo partijos atstovas Kęstutis Trečiokas nelinkęs kalbėti nemalonia tema: „Čia ne ministro reikalas, čia Seimas priėmė tokias taisykles. <…> Jei jos būtų kitokios, gal į rinką būtų atėję daugiau žaidėjų. Gal būtų geriau. Kita vertus, tokią sistemą įdiegti nėra paprasta, reikia suprasti, kad, įdiegus tam tikrus saugiklius, – sistema veiks. O tie laikini techniniai sutrikimai, jei jų yra, bus, manau, pašalinti.“

Į klausimą, kaip tai paveiks žmonių įpročius, ar nebus taip, kad taromatus apspis vien valkatos, kurie ir šiaip renka viską, kas „priduodama“ už pinigus, ministras atsakė: „Mes rėmėmės užsienio patirtimi. Yra nemažai valstybių, kurios taiko tokią sistemą. Įdiegę ją ir artimiausi mūsų kaimynai estai. Ten pradžioje buvo keli veikėjai, o dabar dirba taip pat vienas. Europos aplinkos ministrų taryboje tas klausimas bus svarstomas. Siekiama padaryti bendrą sistemą visoje Europoje, kad butelį, pirktą, pvz., Latvijoje, būtų galima grąžinti ir kitose ES šalyse.“

Pasak jo, laikui bėgant turėtų pasikeisti žmonių įpročiai. Jei tikėti K. Trečioku, tiek tie dešimt euro centų, tiek meilė aplinkai turėtų masiškai motyvuoti žmones stotis į eiles prie taromatų. „Atliekos normaliai rūšiuojamos ten, kur tam yra sudarytos normalios sąlygos. Aš linkęs tikėti žmonėmis, bet tam reikės laiko, todėl ir nuostatuose kalbama apie 55 proc. Planuojama, kad tik apie 2020 m. sugrįš apie 90 proc. taros“, – sakė ministras.

Milijonai iš nieko

Įdomu tai, kad valstybė atidavė milijoninį verslą į privačias rankas, tai atvirai ir sąžiningai deklaruojama. Puslapyje http://usad.lt labai nesunku rasti informaciją apie tai, kad milijonai nusės į privačias kišenes vien jau todėl, kad neva visuotinio užstato niekas negrąžins.

Planuojamas nesugrąžintų (t. y. vartotojų negrąžintų pardavėjams) vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, kiekis – 125 423 100 vienetų. O planuojamas pelnas (būtent iš negrąžinto užstato) – 43 306 087,9680 euro.

Gal kam įdomu ir tai, kad niekas nežino ir net neskaičiavo, kaip tai paveiks egzistuojančią valdišką sąvartynų sistemą, į kurią jau seniau investuoti dideli milijonai. Niekas nesiaiškino ir kodėl tokią pelningą VšĮ įsteigė ne valstybė? Kodėl būtent šios trys lobistinės grupės taip susitvarkė?

„Į šitą klausimą aš negaliu atsakyti, nes tuo metu dar nedirbau. Priimti sprendimai, įstatymai, o „Užstato sistemos administratorius“ pats rinkosi. Taisyklė yra tokia: valstybė turi nesikišti ten, kur privatus verslas gali susitvarkyti. Mėgstama sakyti, kad privatininkas visada dirba ir tvarkosi efektyviau. Kaip bus šiuo atveju, nežinau. Manau, pagrindinis dalykas – kontrolė, suskaičiuoti, kiek butelių patenka į rinką. <..> Dabar informacija, kiek tai pabrangs. Niekas nepabrangs. Netgi priešingai – jau dabar jie [prekybininkai] turėjo įskaičiuoti tarą į kaštus. Praktiškai [prekė] galėtų to užstato dydis sumažėti, o ne pabrangti. <..> Manau, viską pati rinka sureguliuos“, – kaip tikras liberalas pakomentavo „Tvarkai ir teisingumui“ atstovaujantis ministras K.Trečiokas, pats patvirtindamas, kad kol sistema pradės veikti, atliekos ir toliau bus metamos į bendrus konteinerius, vežamos į pamiškes.

Žingsnis į priekį su klaustukais

Parinktas geras laikas taromatų sistemai diegti. Dabar visas pasaulis linkęs investuoti į aplinkos apsaugą ir klimato kaitą. Užtat ir „žalieji“ politikai nelabai kišasi.

Anot Seimo Aplinkos komiteto nario Lino Balsio, diegiama sistema yra „didelis žingsnis į priekį“. Jis teigė nežinąs, ar analizuotas koks nors jos poveikis būtent Lietuvos šiukšlintojų rinkai. Juk dauguma pakuočių ir toliau kris į konteinerius.

„Taip taip, kris. Statistika yra tokia –užsienyje surenkama iki 90 proc. visų šiukšlių. Pradžioje taip nebus. Estų patirtis rodo, surenkama apie 80 proc. pakuočių, t.y. tiek, kiek dalyvauja užstato sistemoje. Čia mes kalbame apie tuos [pakuočių nešėjus], kurie dalyvauja užstato sistemoje. Apie 20 proc. visų pakuočių pateks į sąvartynus, į miškus ar dar kažkur. Ką tai reiškia? Jei mes metus turime apie 600 mln. vnt. pakuočių, kurios galėtų būti iš esmės surenkamos (viena kainuoja 10 euro centų), tai paskaičiuokite, kokie čia sukasi pinigai“, – sakė aliarmo nekėlęs Seimo narys.

Jeigu kad ir 10 proc. užstato lieka nepanaudota, kaip pripažįsta L.Balsys, didžiuliai pinigai nusėda VšĮ kišenėje. „10 proc. – didžiuliai pinigai. Tai ir nežinau, kuo čia pasireiškia tų, kurie daro vieną ar kitą verslą, interesai? Ar jie suinteresuoti surinkti tų atliekų kuo daugiau ar kuo mažiau?“ – svarstė parlamentaras.

Seimo narys sako, kad nelabai ką parlamente galėjo padaryti. „Kadangi mūsų konkurencijos taryba nurodė, jog tai būtų pažeidimas, tai pas mus įstatyme įteisinta, kad gali būti konkurencija. Nemanau, kad čia blogai, jei ji realiai būtų. Aišku, nereikėtų, kad žmogus būtų verčiamas rinktis: atėjus į vieną parduotuvę, jo lauktų skirtingi taromatai. Tai būtų nesąmonė. Kai Seimo Aplinkos komitete diskutavome, aš siūliau: visi taromatai yra vienodi, aš kaip klientas nesirenku, o jūs ten aiškinkitės, kas kiek investavote ir kiek iš to turite gauti pajamų. Bet de facto rinkoje liko vienas žaidėjas, o tie kiti baigia nunykti“, – konstatavo L.Balsys.

Išeitis – valstybės monopolis?

Čia, anot L. Balsio, sukasi milijonai eurų, milijoniniai pelnai, o ne apyvartos, nors lyg ir turėtų tiesiog būti tvarkoma aplinka, visuomenei į naudą.

„Seimo Aplinkos komitetas šia tema labai domėjosi, bet domėjosi ir kai kurie lobistų atstovai. Iš to lobistų domėjimosi man susidarė įspūdis, kad vis tik jie „pašokdino“ komitetą. Komitetas nubalsavo jiems palankia kryptimi. Nebūtų nieko blogo, kad būtų ir monopolis. Bet jis turi būti atvirai įteisintas, apie tai tiesiai pasakyta. Geriausia, jei tas monopolis priklausytų valstybei. Ir tie „trupiniai“ nubyrėtų valstybei. O dabar jie nubyrės tiems, kurie pasiskiria labai dideles algas – ponams administratoriams“, – sakė L.Balsys, kuris parlamentinių tyrimų dėl to neinicijavo.

„Valstiečių laikraštis“ pasiteiravo ir lobistų atstovų nuomonės. Aludarių gildijos atstovas Saulius Galadauskas teigė, kad sistemos oponentai kalba visiškas nesąmones. „Nėra šalių, kur tai nebūtų monopolis. Nors ir buvo norima, kad šalia mūsų būtų dar ir parazituojanti, nieko neinvestuojanti sistema, tačiau valstybė net ir neįteisino monopolio. Yra visos teisinės sąlygos veikti dviem. Tačiau žinot, kai vienas pasiruošęs investuoti 22 mln. eurų, o kitas – nulį… . Tada ir prasideda nesąmonės. Tegul bus viena sistema, o pinigus dalys ministerija. Absurdas“, – teigė S.Galadauskas.

Anot L.Balsio, svarbiausias faktas yra tas, kad VšĮ įsteigė trys komercinės-lobistinės organizacijos. „Pagal įstatymą pas mus nėra monopolio taromatų sistemoje. Administratoriaus sistemos monopolio pas mus nėra. Įstatyme įteisinta, kad gali būti konkurencija, nors realiai jos nėra. Mat Aplinkos ministerija prieš kokius metus buvo paskelbusi tarsi ir kvietimą visiems, norintiems dalyvauti šiame versle. Užsiregistravo du. Vienas didelis, kuris dabar ir tvarko [atliekas], atstovaujantis didiesiems importuotojams ir gamintojams, o kitas – mažiukas. („Valstiečių laikraščio“ duomenimis, VšĮ „Užstatas“). <…> De facto taip išeina, kad tie didieji pasirašo su visais sutartis ir jokios, net mažos, konkurencijos nebus. <…> Bet kas – jūs, bet kuris kitas žmogus – gali susitarti, kad atstovaus tam tikriems tiekėjams arba gamintojams. Kadangi jiems tarsi ir apsimoka statyti taromatą, įvesti duomenis“, – aiškino L.Balsys.

Tikina, kad veiks

Visgi tikinama, kad sistema kažkaip pradės veikti. „Taromatų statymas yra procesas: atvežimas, iškrovimas, pastatymas, programų diegimas. Tai yra procesas. <…> Nėra čia jokių laikotarpių diegimo ar panašiai. Buvo kažkurioje dalyje taromatų neteisingi nustatymai, kuriuos ir vartotojai pastebėjo. Buvo atvejų, kai taromatas priima tuos neužstatytus senus (iki vasario pirmos pardavimui parengtus butelius), tada kildavo klausimas – ar kas negerai. Dabar nustatymai pakeisti, jau senas butelis nebepriimamas, kvitas nebeišrašomas ir asmuo gali neštis tą butelį, kur jam patinka “, – teigė „Valstiečių laikarščiui“ G.Varnas.

Ir Seimo narys, ir aludarių atstovas, ir ministras, ir G.Varnas atmetė teiginį, kad sistema bus naudinga tik valkatoms ir benamiams, kurie ir taip apeina visus konteinerius ir parkus rinkdami tarą.

85 proc. stiklo butelių, remiantis statistikos duomenimis, ir dabar grąžinama. „Lietuva nėra išimtis, užstato sistemoje jau 10 metų dalyvauja alaus ir giros buteliai, skaičiai kalba patys už save. Šios taros grįžtamumas buvo didesnis nei 85 proc. O užstato dydis buvo 7 euro centai. Nuo šių metų vasario 1-osios – bus 10 euro centų, apie ką mes kalbame?“ – klausė G.Varnas.

Tai, jo nuomone, dar labiau paskatins gyventojus dalyvauti sistemoje ir juos grąžinti.
Iki šiol gamintojai ir prekybininkai veikė per konteinerinę rūšiavimo sistemą, o nuo šiol dalis pakuočių, kurios labiausiai prisideda prie vizualinės taršos (paežerių ir pan.), bus apdorojamos labiau civilizuotu būdu.

Pagrindinis neatsakytas klausimas, „Valstiečių laikraščio“ nuomone, paprastas – kodėl milijoninio verslo nišą valstybė dykai atiduoda į privačias rankas? Juk visi VŠĮ, kuri tvarkys šiuos reikalus, steigėjai vienija privačių verslų kompanijų asociacijas.