Redakcijos archyvo nuotr.

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) taryba nusprendė savo organizacijos pirmininko rinkimus atidėti iki kitų metų vasario pabaigos – tada vyks ataskaitinis XVII suvažiavimas. Žemdirbiai sieks iki suvažiavimo parengti ŽŪR statuto papildymus ir viliasi, kad Seimas patvirtins naują ŽŪR įstatymą.

Azartas ir apmąstymai

ŽŪR nariams jau du kartus nepavyko išsirinkti pirmininko. Pirmoji nesėkmė 2016-ųjų pabaigoje sukėlė tik susidomėjimą ir azartą. Buvęs šios organizacijos vadovas, o dabar Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas ŽŪR narių nuomonių išsiskyrimą net pavadino demokratijos išraiška. Tačiau kai pirmininko nepavyko išsirinkti ir šių metų balandžio 27 d., daugelis ŽŪR narių susimąstė. Kaip elgtis toliau?

Karštesnio kraujo organizacijos nariai buvo linkę nedelsti ir rengti rinkimus, kol kurio nors kandidatas pasieks pergalę. Kaip „Valstiečių laikraščiui“ sakė laikinasis ŽŪR pirmininkas Sigitas Dimaitis, statutas suteikia teisę kitą suvažiavimą rengti po 30 dienų nuo ŽŪR tarybos sprendimo. Teisę, bet ne prievolę. Taigi teoriškai trečiasis bandymas galėjo įvykti jau šių metų birželio mėnesį. Ar jis būtų atsakęs į vienintelį klausimą? Nuslūgus emocijoms, ŽŪR tarybos nariai jau buvo linkę neskubėti.

Pasiūlė neskubėti

Apie ŽŪR tarybos narių pasiūlymus posėdžio dalyviams pranešė S.Dimaitis: „Sulaukiau tarybos narių pasiūlymų pirmininko rinkimus surengti 2018-aisiais, kai ŽŪR turėtų pateikti 2017 metų veiklos ataskaitą. Žinoma, tai tik vienas iš pasiūlymų. Tarybos nariai gali teikti ir kitų.“

Šalčininkų rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Kamalas Zulfijevas patarė suvažiavimo metu rinkti ir naują ŽŪR tarybą, nors jos įgaliojimai baigiasi tik 2019-aisiais.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas išrėžė tiesiai šviesiai: „ŽŪR susiformavo dvi aiškios pozicijos, todėl dabar gali daug lemti ne argumentai, bet atsitiktinumai – gal kuris nors narys neatvyks į suvažiavimą, gal dar kaip kitaip nutiks. Tai būtų tarsi loterija. Todėl reikėtų padaryti ilgesnę pertrauką – gal iki gruodžio mėnesio, o gal ir iki kitų metų ataskaitinio ŽŪR suvažiavimo.“

Tačiau A.Baravykas neslėpė nepritariantis pasiūlymui perrinkti ŽŪR tarybą:

„Kokia priežastis? Ar mes blogai dirbame?“

Abejonės ir sprendimas

Lietuvos bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis jau ŽŪR XVI suvažiavime siūlė nedelsti. Savo pozicijos nepakeitė ir dabar: „Kodėl mes vilkiname? Renkime suvažiavimą po mėnesio ir baikime juokinti žmones.“

Tačiau LŪS pirmininkas Jonas Talmantas apstulbino: „Palaukime naujojo ES paramos laikotarpio ir pirmininką išsirinkime 2020-aisiais, kartu aptarsime ir 2021–2027 metų Kaimo plėtros programą. Be to, jau bus priimtas naujasis ŽŪR įstatymas, pakeistas statutas.“

Tačiau LŪS pirmininkas suabejojo, ar ŽŪR direktorius gali tiek ilgai eiti ir laikinojo ŽŪR pirmininko pareigas, pats save kontroliuoti.

„Pagal ŽŪR statutą pirmininkas vadovauja tarybai, bet administracijos nekontroliuoja. Ją kontroliuoja taryba, o šią – suvažiavimas. Be to, primenu, kad aš gaunu tik vieną atlyginimą. Tačiau ŽŪR taryba turi teisę svarstyti“, – paaiškino S.Dimaitis.

Taryba J.Talmanto abejonių nesvarstė. Išsiskyrus nuomonėms, balsuota dėl rinkimų suvažiavimo datos: 17 ŽŪR tarybos nariams pritarus, 7 susilaikius ir 1 nepritarus nutarta jį surengti 2018 m. vasario mėnesį.

Perims funkcijas

Beje, iki būsimo suvažiavimo ŽŪR tarybai teks pasiraitoti rankoves. Nors naujojo ŽŪR įstatymo projektui trūksta tik vieno skyriaus, jis yra svarbiausias – apibrėžia funkcijas, kurias ŽŪM turėtų perduoti ŽŪR.

„Dėl funkcijų perdavimo diskutuojame su žemės ūkio ministru. Kai ŽŪM pateiks savo projektą, jį svarstysime ŽŪR tarybos posėdžiuose“, – patikslino S.Dimaitis.

Paskui įstatymo projektas būtų derinamas su kitomis ministerijomis, patektų į Seimo komitetus ir galiausiai Seimas jį priimtų.

Rotacijos būdu ŽŪR taryboje Vidą Juodsnukį pakeitęs Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis įspėjo kolegas nepasiduoti euforijai: „Gal pirmiausia turėtume patys pasvarstyti, nes mums gali užkrauti tokias funkcijas, kurių nepanešime.“

Laikinasis ŽŪR pirmininkas kolegą nuramino: „Mes ir neketiname įsipareigoti atlikti darbų, kurių nepajėgtume padaryti. Kita vertus, daug lemia lėšos. Jeigu gautume finansavimą, galėtume pasamdyti specialistų ir atlikti numatytus darbus“, – aiškino S.Dimaitis.