Veidaknygės nuotr.

Pastaraisiais metais Širvintų rajone pagausėjo vilkų išpuolių. Pilkiai puotas kelia ne tik ganyklose, bet ir kiemuose. Šią žiemą jie įsidrąsino ir ėmė lankytis pačiame Kernavės miestelyje ir pjauti šunis bei kates. Gyventojai baiminasi, kad vasarą, kai vilkų padaugės, jie gali pradėti kelti grėsmę žmonių saugumui. Savivaldybės atstovai tikina, kad žmonių šunis kiemuose greičiausiai naikina ne vilkai, o didesni šunys.

Žala didėja

Širvintų rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus duomenimis, 2015 m. iš gyventojų buvo gauta 10 prašymų atlyginti žalą. Vilkams papjovus 16 avių ir 19 ožkų, augintojai patyrė 5 547 eurų nuostolį. Praėjusiais metais Širvintų rajono savivaldybei buvo pranešta apie sudraskytas 22 avis, 24 danielius, 3 galvijus ir 5 ožkas. Iš viso buvo registruoti 9 vilkų išpuoliai. Gyvulių laikytojams buvo išmokėta 13 914 eurų. Šio rajono gyventojai pasakojo, kad per šalčius pilkiai lengvo grobio ieškoti atslinko į sodybas. Taip įžūliai besielgiančių vilkų čia gyvenantys žmonės nebuvo regėję. Širvintų rajone plėšrūnai sudraskė ne vieną dešimtį naminių gyvūnų, dėl kurių žmonės į savivaldybę nesikreipė.

Neteko augintinių

Širvintų rajono gyventojai teigė, kad mažesnius šunis ir kates vilkai nutempė į mišką, o didesnius sudraskė tiesiog kiemuose. Drąsesni žmonės šunis nuo vilkų bandė apginti patys. Minėto rajono Paspėrių seniūnaitė Marija Karužienė, šiuose kraštuose gyvenanti daugiau nei keturis dešimtmečius, neprisimena tokių atvejų, kad vilkai kiemuose pjautų šunis ir kates. Anot pašnekovės, žmonėms už prarastus naminius gyvūnus nuostolių niekas nekompensuoja, todėl jie apie išpuolius savivaldybei nepranešė. „Vilkus reikia naikinti. Jeigu jie žiemą eina prie namų, tai kas bus vasarą?“ – svarstė M.Karužienė. Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos Ryšių su visuomene ir švietimo programų skyriaus vedėjas Jonas Vitkūnas sakė, kad miestelio gyventojai šią žiemą neteko per 10 šunų. „Žiemą neįmanoma miegoti, nes naktimis šunys loja, kaukia, cypia. O vilkai tuo metu po kiemus vaikšto ir darbuojasi. Jei valdžia nesiims jokių priemonių, vilkai, manau, pradės kelti grėsmę ir Kernavėje poilsiaujantiems žmonėms, kurie vasaros metu nakvoja palapinėse“, – teigė J.Vitkūnas.

J.Vitkūnas

Kaltininkų neranda

„Valstiečių laikraštis“ pasiteiravo Širvintų rajono savivaldybės, kuo jie galėtų padėti žmonėms. Šios savivaldybės administracijos viešųjų ryšių vyriausioji specialistė Aušrinė Miliukaitė-Janovskienė atsakė, kad, savivaldybės turimais duomenimis, Kernavės apylinkėse mažesnius šunis sudraskė du dideli šunys. Todėl jie gyvūnų šeimininkus ragina tinkamai prižiūrėti auginamus gyvūnus, įrengti jiems voljerus, aptverti kiemus, nakčiai uždaryti vartus. „Gyvūnų saugumas dažnai priklauso ir nuo žmonių sudaromų sąlygų“, – sakė A.Miliukaitė-Janovskienė. Širvintų medžiotojų draugijos medžioklės žinovas Vaclovas Četrauskas teigė, kad negalima paneigti fakto, kad šunis kiemuose galėjo sudraskyti koks nors palaidas vilkšunis. Tačiau, pasak jo, pastaruoju metu palaidų vilkšunių beveik nėra. Kadangi vilkų populiacija didėja, šuniukai jiems tampa maisto šaltiniu. Todėl natūralu, kad vilkai bastydamiesi naktį ir užklysdami į gyvenvietės pakraštį arba į vienkiemį, papjauna šunį“, – aiškino medžioklės žinovas.

Didelė populiacija

V.Četrausko manymu, vilkų populiacija – bendra šalies politikos problema. „Mūsų politikams daro įtaką nedidelė grupelė žmonių, pasivadinusi „Baltijos vilkas“. Jiems svarbiausia ne valdyti vilkų populiaciją, o siekti, kad jų būtų kuo daugiau, todėl ir turime tokią situaciją“, – kalbėjo medžioklės žinovas. Jis pabrėžė, kad dėl netikslios vilkų apskaitos skiriamas per mažas jų medžioklės limitas.

Tai, kad vilkų mūsų šalyje sumedžiojama per mažai, patvirtino ir Širvintų rajone medžioklės plotus turintys medžiotojų klubo „Girios“ bei „Tauras“ atstovai. Klubo „Girios“ narys Arūnas Dzedzevičius sakė, kad pastaraisiais metais ūkininkai jų medžiojamoje teritorijoje dėl siautėjančių vilkų patiria nemenkų nuostolių. „Jei vilkų sumedžiojimo limitas būtų didesnis, galėtume pagelbėti žmonėms. Tačiau dažnai vilkų šaudymo limitas būna išnaudotas medžioklės sezono viduryje. Jei ir pastebime juos, šaudyti negalime“, – teigė medžiotojas. Pasak A.Dzedzevičiaus, jei vilkų sumedžiojimo limitas būtų padidintas nuo 60 iki 150, situacija pagerėtų visoje šalyje. Pasak medžiotojų klubo „Tauras“ vadovo Arvydo Gribulio, vilkų populiacijos procesas jau tampa nevaldomas. Pašnekovas išsakė medžioklės mohikano Gedimino Tursos mintis, kad vilkai eidami į medžioklę pirmiausia išpjauna visus kaimo šunis, o tuomet jie sėkmingai tęsia savo darbus. A.Gribulis teigė, kad vaizdo kamerų padedami medžiotojai nustatė, kad jų medžiojamuose plotuose gyvena keturios šeimos vilkų. „Plėšrūnų skaičius netrukus dar padidės ir tuomet jie išnaikins dar daugiau gyvulių ir gyvūnų. Kai valdžia atsikvošės, jau gali būti per vėlu“, – teigė A.Gribulis.

Skiriamas limitas

Jolanta Urbelionytė, Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vyresnioji specialistė

Vilkų populiacijos dydis ir paplitimas šalyje vertinamas remiantis šių gyvūnų apskaitos rezultatais. Ankstesniais metais apskaita nebuvo atliekama, nes nebuvo sniego. 2015-aisiais buvo suskaičiuoti 292 vilkai. Atsižvelgiant į šį skaičių, per 2016–2017 m. sezoną buvo leista sumedžioti 60 vilkų. Šių plėšrūnų medžioklės sezonas prasideda nuo spalio 15 d. ir tęsiasi iki balandžio 1 d.. Šiais metais vilkų medžioklės sezonas buvo sustabdytas sausio 12 d., nes buvo išnaudotas visas skirtas limitas.

Praėjusiais metais vilkų medžioklei buvo išduoti 6 papildomi leidimai. Jie išduodami tik tais atvejais, kai savivaldybėje iki birželio 1 d. būna užfiksuota 10 vilkų užpuolimo atvejų. „Leidimai išduodami nuo birželio 1d. iki spalio 15 d. Savivaldybių administracijų atstovai turi pateikti reikiamus dokumentus pagal saugomų rūšių naudojimo aprašą bei medžiotojų būrelių sutikimą. Jei pareiškėjams kyla kokių nors neaiškumų, prašyčiau kreiptis į mane.

Žvėrims sienų nėra

Eugenijus Tijušas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei

Stebuklų gamtoje nebūna. Mažai medžiojant ir gamtoje neturint jokių natūralių priešų, bet kokia populiacija auga. Tai elementarus gamtos dėsnis. Pamąstymui pateiksiu pavyzdžius iš kaimyninių šalių. Vasario pradžioje Baltarusijos medžiotojų draugijos vadovas sakė, kad per šį medžioklės sezoną jų šalyje jau buvo sumedžiota 1 300 vilkų. Latvijoje per pastaruosius dešimt metų reguliariai sumedžiojama po 200–250 vilkų. Mūsų šalyje buvo leidžiama sumedžioti nuo 30 iki 50 plėšrūnų. Pastaruosius dvejus metus buvo leista sumedžioti 60. Štai čia ir yra  elementari aritmetika ir bendra populiacija. Juk sienų žvėrims nėra. Be jokios abejonės, mūsų šalyje vilkų yra gerokai daugiau, nei rodo statistika, pagal kurią leidžiama plėšrūnus medžioti.