Asociatyv. nuotr.

Lietuvos miškų urėdijų medelynai jau kerta medelius įsibėgėjančiai kalėdinių eglučių prekybai. Auginantieji spygliuočius eksportui gabena juos į Švediją, Angliją ir Estiją. Lietuvoje skiriasi provincijos ir didmiesčių rinkos. Pastarosiose populiaresnės, o kartu ir brangesnės, vazonuose auginamos eglaitės, kurių kaime nelabai kam reikia.

Augina eksportui

Joniškio rajono įmonės „Baltic X-Mas Trees“ direktorius Daivanas Pranciulis „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad Stungų kaime esančioje plantacijoje auginama pusantro milijono medelių. Eglynų niekas nekerta plynai, tinkamos parduoti eglaitės išrenkamos iš viso ploto.

Nelaukdami gruodžio mėnesio, kai prasideda aktyviausia kalėdinė prekyba, joniškiečiai nukirto, paruošė eksportui ir išvežė 50 tūkst. kalėdinių eglučių. Eksportui skirtos lietuviškos žaliaskarės auginamos itin kruopščiai, gražiai formuojamos.

Ūkio vadovo teigimu, šie metai įmonei neblogi. Stungų kaime išaugintos eglutės iškeliavo į Švediją, Angliją ir Estiją. Per gruodžio mėnesį ši įmonė Lietuvoje planuoja parduoti dar apie 3 tūkst. eglaičių.

D.Pranciulis kalėdinių eglaičių auginimo verslo neketina atsisakyti ir ateityje, mat Lietuvoje tokiais kiekiais jas auginančiųjų ir eksportuojančiųjų beveik nėra.

Bumas prieš savaitę

Kasmet Lietuvos gyventojus kalėdinėmis eglutėmis aprūpina Lietuvos miškų urėdijos, privačių miškų savininkai. Jonavos miškų urėdijos medelyno viršininkas Arūnas Jokubauskas „Valstiečių laikraščiui“ minėjo, kad šiemet jie pasiūlys ne itin didelį kiekį spygliuotųjų medelių. Be eglaičių, jie prekiaus ir eglių šakomis. Pagrindinis kalėdinių eglučių pirkimo bumas paprastai prasideda paskutinę savaitę prieš šventes.

Jonavos miškų urėdijos medelyne šventinių medelių kainos liko tokios pat, kaip ir pernai. Iki pusės metro eglutė kainuoja eurą, iki 1 metro išauginta žaliaskarė – 2 eurus, pusantro metro – 3, o dviejų metrų – 4 eurus. „Mes kainas nustatėme be centų, kad nereikėtų su grąža žaisti“, – aiškino eglučių augintojai. Miškininkai žino, kad turguje eglutė pabrangsta beveik dvigubai, nes prekiautojai turi įsigyti leidimus, išsipirkti prekybos vietą.

Investicijos į eglaičių auginimą nėra didelės, tačiau darbo reikalauja nemažai. Miškininkams tenka eglynus ravėti, eglutes karpyti ir formuoti, kitaip jos nebus tankiomis šakomis. Bėda ta, kad niekas už šiuos šventinius medelius Lietuvoje nenori brangiau mokėti.

Vazonai miestiečiams

Kai eglaitės pradeda augti ir liestis šakomis, medelyno darbuotojams tenka jas retinti – vienas iškirsti, kitas išsaugoti. „Tame pačiame plote auga ir vyresni, ir jaunesni medeliai. Eglaičių parsivežame ir iš miškų, kur kertamos biržės. Ten taip pat galima surasti Kalėdoms tinkamų medelių“, – pasakojo medelyno puoselėtojas.

Jonavos miškų urėdijos medelynas prieš Kalėdas parduoda iki 1 tūkst. eglučių. Dar jų girininkijose parduoda girininkai. A.Jokubauskas prisiminė laikus, kai išpirkdavo ir 5 tūkst. eglaičių. Perkamumo nuspėti neįmanoma: vienais metais jas labai perka, o kitais metais natūralias puošmenas išstumia dirbtinės. Bet paskui miško eglaičių ir natūralumo banga vėl grįžta.

Miškininkai nesiskundė ir dėl privačiuose plotuose išaugintų eglučių keliamos konkurencijos. „Mums tik lengviau, mažiau reikia valdiškų eglių kapoti“, – pusiau rimtai tikino Jonavos miškų urėdijos medelyno viršininkas.

Iš miškų urėdijos medelyno, esančio atokiau už miesto, per sezoną nuperkama nuo 20 iki 30 vazonuose auginamų eglučių, kurias vėliau galima persodinti sklype.

Sodintos puošnesnės

Miškininkai teigė, kad perkantys eglutes žmonės dažnai net nepagalvoja, jog prireikia ne vienų metų triūso, kol užauga graži plačiaskarė. Jonavos urėdijos medelyno teritorijoje šiemet auga apie 3 ha eglynas. „Tikrai mes jo šiemet viso neiškirsime. Tinkamo dydžio eglaitės užauga tik per kokius 5 metus“, – pastebėjo A.Jokubauskas.

Pasak Kauno rajono UAB Mačių medelyno direktoriaus Vytenio Mačio, šiemet jie siūlo tiek pasodintus į vazonus, tiek nukirstus šventinius medelius.

Į vazonus dar rugsėjo mėnesį buvo pasodinta baltųjų, serbinių, dygiųjų (sidabrinių), juodųjų eglių ir balzaminių kėnių su šaknimis. Vazonuose susodinti medeliai yra nuo 0,6 iki 2 metrų aukščio.

V.Mačio teigimu, eglutes vazonuose žmonės jau pradėjo pirkti, o nukirstų eglių poreikis išaugs artėjant šventėms. Dauguma perkančiųjų medelius vazonuose nori išsaugoti augalą, todėl medelyno darbuotojai dar pataria, kaip juos laikyti.

„Yra kelios pagrindinės taisyklės. Pirmiausia eglutės turi būti pasodintos anksti rudenį. Jeigu norima, kad medelis prigytų, jis turi būti iki 1 metro aukščio, kambaryje jį reikėtų laikyti kuo trumpiau – ne ilgiau kaip dvi savaites. Aišku, jeigu nėra gerų šaknų, niekas nepadės“, – patarimais dalijosi V.Mačys.

Aukštesnės eglutės vazonuose gali žaliuoti iki pavasario, net laikomos kambaryje. Žaliuoti žaliuos, bet jau greičiausiai neprigis pasodintos.

UAB Mačių medelynas šiemet, kaip ir pernai, mažmeninei prekybai paruošė apie 500 eglučių vazonuose. Didmeninėje prekyboje jau parduota apie 1 tūkst. vazonų. Dauguma jų išvažiuoja į Vilnių. Į užsienio rinkas medelynas dar nesiveržia.