Flickr.com nuotr.

Rimtesnių ligų kai kuriems pavyksta išvengti, o štai peršalimas vienu ar kitu metų laiku dažniausiai neaplenkia nė vieno iš mūsų. Kaip jo išvengti, kaip susirgus nepražiopsoti pavojingos ribos tarp paprasto peršalimo ir rimtos ligos bei greičiau pasveikti, kalbamės su rūpestinga „Gintarinės vaistinės“ vaistininke Šarūne Borkerte.

Kas tai yra peršalimas?

Tai yra viršutinių kvėpavimo takų liga, kurią gali sukelti bakterijos arba virusai. Peršalimas dažniau kamuoja rudenį, pavasarį, kai būna nepastovus oras. Būtent šią savaitę jau pajutome peršalimo ligų suintensyvėjimą.

Kuo pavojinga ši liga?

Pavojingas ne tiek pats peršalimas, kiek jo sukeliamos komplikacijos. Prasidėjęs čiaudulys, sloga, kosulys gali komplikuotis į pūlingą anginą, kvėpavimo takų sutrikimus – bronchitą ar plaučių uždegimą.

Kaip žinoti, kada komplikacijos tampa pavojingos? Kada būtina kreiptis į specialistus, o ne bandyti toliau gydytis pačiam?

Jei tris paras laikosi aukštesnė nei 38 laipsnių temperatūra ir jos nepavyksta numušti, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Kaip elgtis pajutus pirmuosius peršalimo simptomus ir kokie jie?

Pirmiausia peršalimą išduoda čiaudulys, sloga, paburkusi nosies gleivinė. Darosi sunku per nosį kvėpuoti, pradeda skaudėti gerklę, atsiranda gerklinis kosulys – be sekreto, be karkalų. Tuomet dažniausiai žmonės ir ateina į vaistinę prašyti patarimo.

Ką patariate?

Pirmiausia išsiaiškiname, ar kamuoja kosulys, ar jis atsiranda dienos metu, nesvarbu, pavalgius ar ne, nes galime įtarti ir gretutines ligas, pavyzdžiui, įvairius skrandžio uždegimus. Jei kosulys kankina ne tik naktį, bet ir dieną, žmogus sloguoja, čiaudi, jam skauda galvą ir yra kelios dalys temperatūros, tuomet galime įtarti, kad tai – peršalimas.

Tokiu atveju žmogui patariame gerti daug skysčių, arbatų nuo peršalimo arba kito šilto gėrimo, taip pat vartoti čiulpiamų pastilių ar purškalą gerklei – kas patogiau. Jei užgulusi nosis, rekomenduojame jūros vandeniu praplauti nosies gleivinę, kad neužsistovėtų bakterijos: jei stipresnė sloga – stipresnį, hipertoninį, jeigu lengvesnė  – paprastą, izotoninį, jūros vandenį. Jei žmogui labai sunku kvėpuoti, siūlome nosies lašus, kuriuos galima vartoti ne ilgiau nei dešimt dienų.

Ar lengvą peršalimą galima išsigydyti patiems natūraliomis priemonėmis?

Jei organizmas nėra linkęs į komplikacijas, peršalimą galima gydytis patiems. Pagrindinė priemonė – gausiai vartoti skysčių, nes su šlapimu pasišalina visos bakterijos. Kuo daugiau gersime šilto vandens, tuo greičiau visos bakterijos pasišalins iš organizmo. Prikimus labai veiksminga priemonė yra garai, inhaliacijos su druska, sodos ar natrio chlorido tirpalu. Pastarąjį rekomenduojame, nes nuo jo inhaliatorius neapsineša druskų nuosėdomis.

Patariame gerti priešuždegiminį poveikį turinčių čiobrelių, liepų, medetkų, ramunėlių arbatų. Jei argina kosulys, galima gerti ir sudėtines arbatas nuo peršalimo. Ypač jas rekomenduojame vaikams, nes jos skanesnės nei vieno vaistinio augalo.

Kaip tinkamai vartoti vaistus nuo peršalimo? Juk ne paslaptis, kad dažnas šie vaistai vartojami per ilgai ar per dažnai.

Aš asmeniškai nesu linkusi žmogui skirti sudėtinių vaistų nuo peršalimo, kad, norėdami išvengti komplikacijų, neuždarytume infekcijos organizmo viduje. Į kai kurių sudėtinių vaistų sudėtį įeina medžiagos, slopinančios kosulį, o sauso kosulio, pereinančio į drėgną, slopinti negalima.

Atvirkščiai, reikia skatinti atsikosėjimą, kad valytųsi plaučiai. Geriausia ir saugiausia būtų vartoti paracetamolį. Jei vis dėlto vartojame sudėtinius vaistus nuo peršalimo, tuomet nereikėtų to daryti ilgiau nei 3–4 dienas. Vaistų vartojimo dažnumas priklauso nuo to, kiek jų sudėtyje yra paracetamolio – kuo jo daugiau, tuo vaistų vartojame mažiau, paprastai 1–3 kartus per dieną.

Peršalus ir atėjus į vaistinę, ką reikėtų aptarti su rūpestingu vaistininku? Ko vertėtų pasiteirauti, apie kokius kitus vartojamus preparatus pasisakyti, kad būtų užtikrinta vaistų vartojimo higiena ir suderinamumas?

Rūpestingam vaistininkui svarbiausia žinoti, ar žmogus neturi rimtų kepenų pažeidimų, nes paracetamolis metabolizuojamas per kepenis. Taip pat – koks žmogaus kraujo spaudimas, nes kai kurie vaistai smarkiai veikia spaudimą ir visą kraujagyslių sistemą. Todėl atėję į vaistinę turite pasakyti, kokius vaistus kraujospūdžiui reguliuoti vartojate, ar nesergate bronchine astma.

Jau minėjote, kad rudeniop peršalimo ligos suintensyvėja. Ar galima sakyti, kad peršalimas –  sezoninė liga.

Peršalimas žmones kamuoja visus metus, tik vasarą jis būna kiek lengvesnis. Dažniausiai susergama nuo oro temperatūros svyravimų, kai vieną dieną karšta, o kitą jau pučia vėsus vėjelis. Rimtesnis peršalimas užklumpa rudens ir pavasario sezonais.

Kokio amžiaus žmonės dažniau susiduria su peršalimu? Ar tai vienoda visų amžiaus grupių problema?

Rugsėjį su peršalimu dažniau susiduria vaikai iki 5 metų – tikriausiai nulemia  prasidėjęs darželio sezonas. Suaugusiųjų grupėje dažniausiai serga 20–40 metų žmonės.

Ar nuo peršalimo galima apsisaugoti? Jei taip, tai ką reikėtų daryti?

Pirmiausia grūdinti organizmą ir vartoti pakankamai vitamino C. Taip pat ypač svarbu valgyti daug vaisių ir daržovių bei palaikyti sveiką žarnyną. Esant sveikam žarnynui, organizmas kur kas aktyviau kovoja su visomis bakterijomis ir kimbančiomis infekcijomis. Artėjant peršalimo ligų sezonui, rekomenduoju pavartoti gerųjų bakterijų žarnynui. Nors gali pasirodyti, kad žarnynas ir peršalimas – mažai susiję dalykai, tai ne mažiau svarbu, nei stiprinti imunitetą.

Susirgus gydytojai dažnai paskiria antibiotikus, kurie naikina tiek blogąsias, tiek gerąsias bakterijas. Tinkamai paruošus žarnyną, organizmas bus geriau pasirengęs kovoti ir su bakterijomis, ir mažinti neigiamą antibiotikų poveikį.