Nuo lapkričio 1 d. etikečių, rodančių kainų mažėjimą, alkoholio skyriuose nebeliks. Vaidoto Vilko nuotr.

Tokia tvarka įsigalios nuo lapkričio 1 d. Seimui pakeitus Alkoholio kontrolės įstatymą, parduotuvėse ir jų skyriuose nebus jokios informacijos apie nuolaidas alkoholiniams gėrimams.

Pirkėjų žvilgsnius iki šiol patraukdavo akcijos vynui, degtinei, brendžiui bei kitokiems svaigalams. Kartais lentynos tiesiog mirgėdavo įvairių spalvų ir dydžių etiketėmis, kuriose būdavo nurodyta, kiek atpigo vienos ar kitos rūšies alkoholiniai gėrimai. Žinoma, akcijų metu alkoholio parduodama daugiau. Mat šalia sumažintos butelio kainos būdavo matoma ir ankstesnė kaina. Pakeistas Alkoholio kontrolės įstatymas nuo lapkričio 1 d. draudžia reklamuoti nuolaidas etiketėse, taip pat rengti su alkoholiu susijusius konkursus, žaidimus, loterijas, akcijas, kurios skatintų vartoti alkoholį.

Didžiųjų prekybos centrų teigimu, atpigusį alkoholį pirkėjas turės pastebėti savarankiškai. Galimi ir nesusipratimai: prieš kelias dienas nusipirkęs alkoholio pigiau, žmogus to norės ir vėl, galbūt pardavėjų, kasininkų laukia konfliktai, aiškinimasis. Panašių nemalonumų buvo daug, kai prekybos tinklai savo iniciatyva iš visų alkoholio pirkėjų neseniai bandė reikalauti asmens tapatybės dokumento. Įsikišo Seimas: dokumentų beprašoma tik tuo atveju, jeigu pirkėjo amžius kelia įtarimų. Vėl atsakomybė užkrauta pardavėjams bei kasininkams – jie vėl gali suklysti.

Kaip elgsis pardavėjai?

Įprasta, kad pardavėjas ar kasininkas bendrauja su pirkėju, atsako į jo klausimus, paaiškina, suteikia informacijos apie prekes. Alkoholio kontrolės įstatymas nedraudžia pardavėjui bendrauti su alkoholio pirkėju, atsakyti į klausimus apie kainą, kuri padidėjo ar sumažėjo. Pardavėjas ar kasininkas gali pirkėjui siūlyti prekę, žinoma, kainos pokytis tokiu atveju labai svarbus. Tad pirkėjas, paėmęs butelį vyno, iš pardavėjo gali išgirsti patarimą, kad labiau apsimoka pirkti kito vyno, jis dabar pigesnis, kad tokia kaina bus tik dvi–tris dienas… Galbūt pirkėjas mielai pasirinks siūlomą vyną ir jo nupirks ne vieną butelį.

Stebuklų nėra

Pagal alkoholio suvartojimą Europos Sąjungoje pirmaujančiai Lietuvai nėra savito recepto, kaip bristi iš alkoholizmo. Žinomos pasiteisinančios tik trys aplinkybės: mažinti alkoholio prieinamumą, didinti kainas, drausti reklamą.

Seimo rinkimus laimėjusi Valstiečių ir žaliųjų sąjunga rinkimų kampanijos metu neslėpė norų, kad Lietuvoje alkoholiu prekiautų tik specializuotos parduotuvės, alkoholio prekyba būtų valstybės monopolis. Tai, žinoma, sukėlė priešiškumo. Kol kas kitos partijos, kurių atstovų pateko į Seimą, tam nepritaria. Tačiau alkoholikų valstybės vardą turinti Lietuva, panašu, be nestandartinių kovos prieš alkoholio vartojimą būdų trokštamų pokyčių nesulauks. Prasigėrę tėvai žudo, muša, suluošina mažus savo vaikus, žudo žmones. Tokių pavyzdžių apstu. Tuokart visi pašiurpsta, o laikui bėgant šiurpų nusikaltimą uždengia laiko dulkės.

Vis dėlto Valstiečių ir žaliųjų sąjungos būstinėje, Vilniuje, kai vyko du Seimo rinkimų turai, balsavimo rezultatų laukta be alkoholio. Nebuvo šampano ir tuomet, kai sužinota apie rinkimų pergalę. Šios sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis žurnalistams paaiškino, kad tai nauja tradicija, taip sakant, pavyzdys visiems. Ar blogas pavyzdys? Buvo ir kitokių: prisigėrę šlitinėjo rinkimų apylinkėje dirbę žmonės, teko pūsti į alkotesterius, ginčytis su policija.

Šią vasarą Juknaičių seniūnijos bendruomenių šventė „Visada jauni“ išsiskyrė iš kitų panašių švenčių Šilutėje ir seniūnijų centruose, kaimuose, gyvenvietėse. Juknaičių šventėje nebuvo net alaus! Ir žmonės atrodė gražūs, ir nuotaikos geros netrūko. Tačiau kitur alus liejosi laisvai. Daugiausia žmonių sutraukianti Šilutės miesto šventė suteikė galimybę gerti alaus iki soties. Per vakarinį koncertą jau buvo ir prisigėrusių. Šiemet Juknaičiai – Lietuvos mažoji kultūros sostinė. Iniciatyvos skelbti tokias sostines apdairiai ėmėsi tas pats Ramūnas Karbauskis, net skyręs tam finansinės paramos: kad žmonės rengtų kultūros renginius, bendruomenės keistųsi meno kolektyvų programomis, susitiktų, bendrautų, keliautų ir rinktųsi blaivybę. Skeptikams tai atrodo smulkmena, tačiau dideli geri darbai prasideda nuo mažų.

„Nežinau, nežinau…“

Viena alkoholiu prekiaujanti šilutiškė pardavėja kategoriškai atsisakė kalbėtis. „Mums jau gana viso šito… Prašydavau visų asmens dokumento – jūs neįsivaizduojate, kiek teko visko ištverti. Ir mokyti žmonės išplūsdavo, tyčiodavosi, į darbą eiti nebenorėjau. Ir dabar, kai alkoholio perka iš pažiūros jaunokas vyras, bijau prašyti dokumento. Rodos, kad ir vėl pasipils patyčios, kad akla, kvaila, pusprotė, žioplė esu. Tiek įžeidimų prisiklausiau… Dabar neliks iškabų, kuris alkoholis atpigo. Vėl prasidės kaltinimai, žeminimas, kodėl taip padaryta. Juk pirkėjai buvo pripratę prie nuolaidų, žinau, jų ieškos, klaus, pyks. Ir vėl bėda kris pardavėjoms ant galvų. Nežinau, ar ištversiu. Gal ieškotis kito darbo? Bet kam aš reikalinga, kai čia pat pensija? Sakau, gal pas vaikus į užsienį važiuot? Nemoku užsienio kalbos, tai jeigu kas ir pasityčios, bent nesuprasiu… Tikrai jau per tą prekybą alkoholiu ir visus išgalvotus reikalavimus man nelieka noro dirbti. Tik nerašykite mano pavardės – savininkui nepatiks. Nenoriu pyktis dar ir su juo“, – kalbėjo pardavėja, neslėpdama pasipiktinimo vis naujais reikalavimais, nurodymais.

Įspūdinga alkoholio pasiūla

Negalutiniais duomenimis, Šilutėje yra per 30 parduotuvių, jų skyrių, barų ir kavinių, kur galima įsigyti alkoholio. Iš šio skaičiaus viena parduotuvė prekiauja vien alkoholiu, visur kitur šalia buteliais mirgančių skyrių yra ir maisto, kitokių prekių. Žodžiu, ir alkoholis, ir užkanda vienoje vietoje.
Šilutėje alkoholio galima išgerti bei nusipirkti ir keliuose baruose, kavinėse. Vien centrinėse Lietuvininkų ir Tilžės gatvėse pavyko suskaičiuoti keliolika alkoholiu prekiaujančių vietų. Atstumai tarp šių parduotuvių – nedideli. Neturime Šilutėje nei tiek medicinos įstaigų, nei vaistinių, nei pramoninių prekių parduotuvių. Kodėl?

Alkoholiu prekiauti labiausiai apsimoka: nereikia šaldytuvų, tai nėra greitai gendanti prekė, jai netaikomi dideli sanitarijos bei kiti reikalavimai. Parduotuvė, prekiaujanti ir alkoholiu, iš jo gauna beveik pusę visų pajamų. Teigiama, kad kaimuose, gyvenvietėse parduotuves tektų uždaryti, jeigu ne pajamos už parduotą alkoholį.

Alkoholio galima įsigyti ne tik parduotuvėse. Nepaisant policijos pastangų, netrūkta naminukės pardavėjų, „taškų“, kur ne tik parduoda butelį, bet už pinigus tiesiog vietoj įpila išgerti.

 

Stasė SKUTULIENĖ