15min. nuotr.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Jonas Milius nepriklauso nė vienai politinei partijai, tačiau dėl jo jau daugiau kaip du mėnesius laužomos ietys Vyriausybėje ir  Seime.

VMVT vadovui iškelta baudžiamoji byla, jis kaltinamas, kad Seimo nario Petro Gražulio prašymu nuslėpęs faktą, jog „Judex“ koldūnuose rasta Listeria bakterijų. J.Milių trauktis iš pareigų ragino žemės ūkio ministrė, premjeras ir prezidentė, tačiau jis nesijaučia esąs kaltas, todėl savo noru išeiti neplanuoja. Vyriausybė jo atleisti taip pat nesiryžta, nes konkrečių priekaištų dėl darbo kaip ir neturi. Praėjusį trečiadienį įvykusiame Vyriausybės posėdyje turėjo būti nuspręstas J.Miliaus  likimas, tačiau klausimas dėl valdininko atleidimo nukeltas į ateinantį pirmadienį.

Kaip jaučiatės šitoje mėsmalėje?

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai atidaviau 35 metus. Kai Vyriausybei rengiau veiklos ataskaitą, tiesiog pateikiau tarptautinių organizacijų atsiliepimus. Vien per 2015 m. buvo 17 tarptautinių auditų, kai kurie jų truko po 4 savaites, pateikiau ir jų išvadas. Visi mūsų darbą vertino teigiamai. Remiantis jų ataskaitomis, mes buvome viena stipriausių maisto ir veterinarijos saugos tarnybų ES.

Pernai laimėjome 14 tarptautinių projektų mokyti kitas šalis. Prancūzai, vokiečiai juose buvo tik jaunesnieji partneriai. Dabar mūsų, lietuvių, ekspertų autoritetas sutryptas mūsų pačių kojomis.

Nesuprantu tokio politikų elgesio. Juk būtų užtekę mane pakviesti ir pasakyti: „Jonai, tavo postas kažkam reikalingas, traukis“ arba „Padarei klaidą ir turi išeiti“. Būčiau pasitraukęs. Nesilaikau įsikabinęs kėdės. Iki šio skandalo turėjau ne vieną pasiūlymą dirbti tarptautinėse organizacijose.

Dabar esu užspeistas į kampą, net negaliu apginti savo reputacijos, nes neturiu teisės susipažinti su pažyma, remiantis kuria mane nori išmesti. Prasidėjus skandalui, kai kas iš aukštų valdininkų man pasakė: „Jonai, tu labai gerai dirbi, bet būtų gerai, kad išeitum.“

Jei tai būtų pasakyta iki skandalo, tikrai nebūčiau kovojęs. Dabar noriu, kad įvardytų, kokias klaidas, jei tokių yra, padariau.

Kokie jūsų santykiai su P.Gražuliu? Juk esate minimi vienoje byloje.

Pažįstu visus Seimo narius. P.Gražulis atvažiuodavo į mūsų tarnybą kaip Seimo narys aiškintis, jei kuris nors darbuotojas skųsdavosi, kad yra skriaudžiamas.

Nesuprantu, kodėl man jau du mėnesius skiriamas didžiulis dėmesys. Kai nuėjau į Vyriausybę pateikti savo ataskaitos, pasijutau lyg princas – buvau fotografuojamas ir kalbinamas. Vis dėlto tikiu, kad teisėsauga išsiaiškins ir aš įrodysiu savo nekaltumą. Žinoma, apie tai niekas nerašys du mėnesius, kaip ir apie kaltinimus, kurie išdėstyti slaptoje pažymoje.

Kaip į šią situaciją reaguoja šeima?

Aš visą gyvenimą kūriau Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybą. Prieš keliolika metų viskas buvo apleista. Skaudu, kad už šitą darbą ir tarnybą man taip atsilygina Lietuvos politikai. Aš iki šiol nesuprantu man pateiktų įtarimų, nes esu kaltinamas už tai, kad nuslėpiau, jog „Judex“ produkcijoje rasta Listeria bakterijų, kurių buvimo net nereikėjo kontroliuoti. Niekada nesu pažeidęs galiojančių įstatymų. Mano pagrindinis veiklos principas, kurį stengiausi  įdiegti ir visiems tarnybos darbuotojams, – nepakenkti žmonių sveikatai. Atsakyti reikės ne tik politikams, bet ir Šv. Petrui.

Mano žmona apie mane per šeimos šventes sakydavo „Jam pirmoje vietoje veterinarija, tik paskui mes.“ Kai įdėjus tiek pastangų esi naikinamas, paprasčiausiai skaudu. Per tarnybą ir darbą šeimai likau skolingas.

Sklinda kalbos, kad jau iki skandalo planavote palikti tarnybą.

Niekam ne paslaptis, kad nuo Naujųjų metų būčiau palikęs tarnybą. Buvau gavęs puikų pasiūlymą dirbti tarptautinėje organizacijoje. Per kelias valandas mano reputacija buvo sunaikinta. Jei neįtikau kuriam nors iš valdančiųjų politikų, buvo galima tiesiog pasikalbėti ir per mėnesį be problemų būčiau pasitraukęs. Kol nesibaigs visa ši istorija, apie darbą tarptautinėse organizacijose kalbėti neverta.

Dar ištraukta keista istorija apie medžioklę su ministre Virginija Baltraitiene ir Latvijos žemės ūkio ministru. Nors už viską mokėta iš asmeninių lėšų, važiavome asmeniniais automobiliais, iš to buvo išpūstas skandalas.

Apmaudu, kai eskaluojami panašūs dalykai, nors tokiuose renginiuose užsienyje esu dalyvavęs ne kartą. Prancūzijoje, Skandinavijos valstybėse niekam net nekyla klausimų, jei tarnybų vadovų ir politikų susitikime dalyvauja verslo atstovai. Ten tokioms tarnyboms kaip mūsų pagrindinis klausimas – kiek padėjote sąžiningam verslui, kiek naujų rinkų atvėrėte.

Kokios tokio puolimo priežastys?

Aš daug padėjau sąžiningam ir legaliam verslui, tačiau galbūt buvau per daug principingas kovodamas su juoduoju verslu, kuris užsiiminėjo kontrabanda. Kovodami su juo visada likdavome vieni lauke. Žinau, kas gali būti nepatenkinti mano darbu, nes juodoji rinka yra milžiniška. Kalbu ne tik apie turgų. Neaiškios kilmės mėsos patenka ir pas perdirbėjus. Be to, mes turime apsaugoti ir ES, kad per mūsų sienas nepatektų pavojingų ar neaiškių produktų.

Grįšiu atgal – man keista, kai mūsų politikai naikina ne mano, o visos valstybės reputaciją. Mes jau du mėnesius kalbame apie tai, kad mūsų maisto kontrolės sistema nepatikima. Klausimų, ar pas mus viskas gerai, jau gavau iš Namibijos.

Vokiečiai, danai pradėjo klausinėti, ar mes valgome žalią vištieną, nes kitaip sukeltas skandalas yra beprasmis – termiškai apdorojus Listeria bakterijos žūsta. Tai, apie ką politikai kalba viešojoje erdvėje, ambasados verčia ir siunčia savo šalių verslininkams bei atsakingoms tarnyboms. Man susidarė įspūdis, kad tyrėjus kažkas tiesiog klaidina, painiojami terminai, nesidomima reglamentais.

Palyginkime – kai Vokietijoje dėl vienos ligos protrūkio mirė dešimtys žmonių, po dviejų mėnesių jie jau šaukė, kad pas juos nėra bėdų dėl maisto saugos, ir visomis jėgomis stengėsi palaikyti savo verslą. Pas mus – atvirkščiai, stengiamasi kuo daugiau sau pakenkti.

Kaip reaguoja jūsų vadovaujamos tarnybos žmonės?

Nežinau, kaip jiems jaustis. Žmonės matė, kiek aš atidaviau šiam darbui ir ką gavau mainais. Jie tiesiai sako, kad gal nereikia kovoti, geriau nematyti problemų, užmerkti akis. Pas mus (kartu su Nacionaliniu maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutu) dirba beveik 2 tūkst. žmonių. Įtarimų ir baimių vis daugiau. Paaiškėjo, kad jei pokalbyje pasakysi „spręsim klausimą“ ir nepridėsi „įstatymo nustatyta tvarka“, gali būti apkaltintas prekyba poveikiu. Trumpai tariant, chaosas. Ypač kai esu kaltinamas ir net negaliu sužinoti kuo. Prokurorai nereikalavo, kad nusišalinčiau nuo pareigų.

Kaip ir kaltinimai, kad slepiamas afrikinio kiaulių maro plitimas?

Nesąmonė. Lietuvoje ši liga užfiksuota devyniolikoje rajonų ir neplinta jau kelerius metus. Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ji plinta. ES mūsų priemonės buvo pristatomos kaip pavyzdinės, pateikiamos kaip mokomoji medžiaga. Šiais laikais kalbėti apie tai, kad galima nuslėpti tokios ligos protrūkį, būtų juokinga.

Galbūt jūsų bėda ta, kad esate nepartinis, neturite užnugario?

Manau, kad Lietuvoje partijos dabar tiek susiskaldžiusios, jog tikėtis iš kurios nors palaikymo neverta. Užtektų susitarimo, kad kai kurie valstybę žeminantys dalykai būtų neeskaluojami ir nenaikinami, nesvarbu, kas ateitų į valdžią. Dabar kiekviena nauja valdžia viską plėšia ir tarsi pradeda iš naujo.

Per dieną iš Lietuvos išvažiuoja 100 žmonių. Ne tik todėl, kad trūksta pinigų, bet ir dėl nestabilumo, psichologinio klimato. Kaip dabar jaustis jauniems žmonėms, kurie dirba mūsų tarnyboje, kai ji du mėnesius Lietuvoje ir užsienyje maišoma su žemėmis?

Jei būsite atleistas, bylinėsitės?

Apie tai dar negalvojau. Kol kas man svarbu mano ir tarnybos autoritetas. Tikiu, kad žmonės ir verslas manimi tiki. Įdomu tai, kad dar Andriui Kubiliui būnant premjeru pasirašiau memorandumą, jog už mažareikšmius pažeidimus verslo nebausime ir nepersekiosime. Dabar daugumą kaltinimų apie mano prasižengimus galima priskirti šiam memorandumui. Tačiau tie patys politikai, kurie inicijavo šį dokumentą, mane kritikuoja, kad aš dėl tokių pažeidimų verslo nebaudžiau.

Tačiau galiu pasakyti, kad mūsų tarnyboje iki šiol jokių kompromisų nebuvo vienoje srityje – jei kyla pavojus žmonių sveikatai, nė vienas gramas tokios produkcijos nepateks pas vartotojus. Iš kitos pusės, verslo juk negalime užspausti. Iš jų mokamų mokesčių ir mes, ir kitos biudžetinės įstaigos gyvena.

Jei man reikėtų pakartoti savo kelią, elgčiausi taip pat. Įstatymų nepažeidinėjau.

Bėda ta, kad dabar nežinau, kaip gyventi ir kaip elgtis.

Galbūt reikia valdininkui nustatyti konkrečius standartus, pavyzdžiui, kad kiekvieną susitikimą su verslininkais protokoluotų sekretorė. Bendrauju su daugybe aukštų užsienio valdininkų, jie nemato trikdžių bendrauti su verslu. Gyventi pagal Rusijos standartus nenoriu. Esu baudžiamas už elgesį pagal Europos papročius.