Vilija ir žiemą konsultuoja norinčiuosius įsiveisti braškynus – patarimo geriau prašyti prieš sodinant. Rimos Kazakevičienės nuotr.

Pasak Vilkaviškio rajono Gudelių kaimo ūkininkės Vilijos Rastauskienės, šeimos ūkio braškių plotai, vienu metu užėmę net 13 hektarų, dabar sumenko per pusę. Tai lėmė ne šalčiai, o braškių paklausa. Moteris, suskaičiavusi išlaidas, gaunamas pajamas ir patiriamus nuostolius, šiuo metu uogų augina tik tiek, kiek gali jų realizuoti.

Nuo 25 arų

Braškių verslo V.Rastauskienė ėmėsi prieš 20 metų, kai prekiaudama pačios išaugintomis gėlėmis susipažino su vilkaviškiete, tuomet auginusia 1 hektarą braškių. Pamatyto uogų lauko dydis Vilijai padarė įspūdį, bet auginimas nesudomino. Tuomet porą metų ji pardavinėjo šios ūkininkės derlių. Paskui sumanė pati auginti braškes, kad galėtų daugiau užsidirbti.

Moteris pamena, kad pradžia buvo labai sunki, nors pradėjo nuo 25 arų. Teko pačiai braškes sodinti, ravėti, pačiai skinti uogas ir jas pardavinėti. Svarbiausia, viską reikėjo laiku spėti padaryti. Tad nuo trečiųjų metų jau ėmė kviestis talkininkus. Pradžioje gelbėjo kaimynai, tėvai, uošviai. Pamažu darbas darėsi lengvesnis. O kai braškyną išplėtė iki 3 hektarų, tada prasidėjo tikras ūkininkavimas.

Buhalterės-ekonomistės išsilavinimą įgijusi V.Rastauskienė šiemet augina beveik 8 hektarus braškių. „Dabar jau žinau, kodėl auginu šias uogas. Man reikėjo laisvų žiemos vakarų ir savaitgalių“, – atvirai prisipažino ūkininkė, nesitenkinanti tik viena veikla.

Pražudo šaltis

Ilgametė augintoja neneigia, kad braškių atsparumas žiemą priklauso nuo jų veislės ir dirvožemio struktūros. Kai kurioms žiemą pavojingas kietesnis gruntas. Taip nutiko su Dar select braškių veislės uogomis.

Dvi to paties krašto ūkininkės iš jos paprašė braškių daigų ir juos susodino į molingą dirvą. Po žiemos abi ūkininkės braškių nerado – iššalo. Tos pačios veislės braškės, pasodintos į lengvą žemę, V.Rastauskienės ūkyje nukentėjo – pavasarį laukas gražiai žaliavo.
„Paaiškėjo, kad būtent ši braškių veislė mėgsta durpes“, – sakė V.Rastauskienė.

Braškių auginimo žinovė antrųjų metų pavasarį, braškėms nužydėjus, augalus apkloja šiaudais ir juos palieka žiemai. Sodinukai produktyvūs tris sezonus, tad iš šiaudų per tą laiką beveik nieko nelieka.

Šiaudus kreikia savadarbe technika. Pasak ūkininkės, jeigu neturėtų vyro sukonstruotų savadarbių vežimų, krautuvų, būtų daug rankų darbo. Ūkininkės vyras sukonstravo ir vis tobulina šiaudų smulkintuvą-kratytuvą.

Šiemet Rastauskų ūkyje braškės žiemoja gerai, tik laukus pamėgo stirnos. Rimos Kazakevičienės nuotr.

Koreguoja gamta

Viena iš priežasčių, paskatinusių imtis šio verslo, buvo laisvas laikas žiemą. Deja, šiųmetė permaininga žiema ūkininkams neleidžia atsipalaiduoti. Kai sniego buvo labai mažai, spaudė šaltis, kai sniego atsirado, tada atšilo. Braškių augintojai žiemojimo rezultatus pamato pavasarį.

„Praėjusią žiemą Vilkaviškio rajono apylinkėse daugelio braškynai labai nukentėjo. Pavasarį vilkaviškiečiai buvo pagrindiniai braškių daigų pirkėjai“, – sakė Vilija. Pavasarį Vilkaviškio turguje ji pardavė tūkstančius braškių daigelių.

V.Rastauskienė dėkojo gamtai, kad nuo šalčio jos braškynas palyginti nedaug nukentėjo. Tiesa, dvi naujos braškių veislės praėjusios žiemos neatlaikė. Moters teigimu, per 8 hektarus šešios iššalusios vagutės – menki nuostoliai, palyginti su tuo, ką patyrė kiti Vilkaviškio rajono braškių augintojai. Bet, anot Vilijos, besniegė žiema trečdaliu sumenkino peržiemojusių braškių derlingumą.

Buvo ir dar viena staigmena – vasarą prastai pirko lietuviškas braškes, nes kaimynai lenkai į Lietuvą privežė pigesnių uogų. „Viską pakoreguoja gamta“, – teigė V.Rastauskienė, nes didesnio derliaus nebūtų turėjusi kur dėti. Nors skamba keistai, tačiau menkas derlius buvo savotiška sėkmė – daugiau uogų nebūtų pardavusi.

Pavojai ir privalumai

Braškių plantacijos driekiasi prie pat Rastauskų sodybos. Šeimininkei vis rūpi, kaip augalai žiemoja šiemet. Pastarosiomis žiemomis braškių laukus pamėgo stirnos. Būriai jų įsikuria ir gyvena braškyne. Alkanos stirnos skanauja braškių lapus, tinka ir šiaudai. Ūkininkei buvo kilusi mintis tverti tvoras, bet jos atsisakė paskaičiavusi, kiek tai kainuos.

Anot ūkininkės, stirnų daroma žala palyginti menka. Daugiausia nuostolių pridaro paukščiai – varnėnai. Su jais tenka kovoti vasarą.

Į braškynus ūkininkė išeis pavasarį. Kai tik atšils, reikės pradėti ruošti braškių daigus. Paprastai šio darbo imasi kovo pabaigoje – balandžio pradžioje. Tuomet jau pradeda ruoštis pavasario mugei-parodai. Ankstyviausi darbai laukia ir šiltnamyje, kuriame pirmosios braškės sunoksta gegužės mėnesį.

V.Rastauskienė įsitikinusi, kad braškių auginimas – darbščių žmonių užsiėmimas. Reikia turėti labai daug ištvermės, kantrybės, užsispyrimo, valios, kad pasiektum rezultatų. Ji konsultuoja visus, kurie nori įsiveisti braškynus. Vilijos nuomone, geriau patarimo prašyti prieš sodinant, nei patyrus nesėkmę, nes tuomet jau jis gali būti pavėluotas.

„Kai kas galvoja, kad braškės pačios auga. Tačiau jos mėgsta būti „aptupinėtos“ – ravėti reikia bent kartą per mėnesį. Aišku, priklauso ir nuo to, kaip paruoši dirvą“, – teigė Vilija. Ji neslėpė, kad jei braškės auga gerai paruoštame pūdyme, nuskynus uogas, kartais nereikia iki rudens ravėti.

Braškių derlius labai priklauso ir nuo drėgmės dirvožemyje, nes vanduo braškėms yra pati geriausia trąša. Jei uogoms derant gausiau lyja, gausesnis ir derlius. Todėl daugiausia išlošia tie, kurie išgali įsirengti laistomus braškynus.

Plantacija prieš žiemą

• Jeigu rudenį mažai lietaus, padidėja braškių iššalimo rizika. Jos būna neatsigavusios, neatsigėrusios,  sunkiau peržiemoja. Praėjęs ruduo buvo geras – lijo gausiai.
• Po rugsėjo 1 d. negalima braškių tręšti. Jos pradeda vegetuoti, trąšos paskatina augimą, todėl atėjus žiemai didesnė galimybė iššalti.
• Jei braškės gausiai purškiamos cheminėmis priemonėmis, sumažėja augalų atsparumas, jie gali neatlaikyti žiemos.
• Vilija daug metų naudoja tik skystą ekologišką muilą. Skiedžia santykiu 1 litras muilo 200 litrų šalto vandens.

• Tokio kiekio užtenka purkštuvu nupurkšti 1 hektarą braškių. Padeda nuo amarų, erkučių, miltligės.
• Ūkininkė netiesia daržo plėvelės, polietileno, naudoja tik natūralius šiaudus.
• Norint ,kad braškės sėkmingai peržiemotų, labai svarbu parinkti tinkamas veisles. Be to, reikia nuolat purenti žemę. Jeigu ji bus sukritusi, nepurenta, taip pat didesnė galimybė uogoms iššalti.

Stinga darbo jėgos

Vidas Juodsnukis, Lietuvos braškių augintojų draugijos pirmininkas.

Pastaruosius kelerius metus braškininkystės perspektyvos menksta, nes kaimai tuštėja. Darbo jėgos katastrofiškai trūksta. Valstybės socialinė politika orientuota į tai, kad žmonės kaimuose stengtųsi gyventi iš pašalpų, o ne iš darbo. Čia yra labai didelis minusas, sunku surasti net ir laikinų darbuotojų. Trūkstant darbo jėgos, keičiasi ir braškių auginimo technologijos, vis labiau prigyja vakarietiškos. Dažniau braškės auginamos po priedangomis, bet tuomet reikia įsirengti laistymo sistemas. Tai kelia braškių savikainą.

Dar viena bėda – įstrigusi kooperacija Lietuvoje. Pavieniams ūkininkams sunkiau braškes realizuoti, paruošti eksportui. Kai kas jau nuleidžia rankas, bet atsiranda jaunų žmonių, kurie padirbėję Didžiojoje Britanijoje ar Norvegijoje, ryžtasi imtis Lietuvoje šito verslo. Savame ūkyje dabar auginu 8 hektarus braškynų, bet manau, kad reikės plotą mažinti perpus. Produkciją parduoti nėra sunku, bet reikia turėti gerų uogų. Tam, kad jų būtų, reikia braškes užauginti, nuskinti, kitus darbus nudirbti. Būna, kad mūsų šeima nespėja visko padaryti, o samdyti nelabai yra ką.