BNS nuotr.

Lietuviai veržiasi prie šiltesnių vandenų svetimose šalyse, mat ten galima sulaukti geresnio serviso ir kainas atitinkančių paslaugų arba renkasi atostogas kaime. O Palangos verslininkus dėl klientų stygiaus ima neviltis.

Rusai sukasi nuo Palangos

Užsieniečių Baltijos pajūryje niekada nestigo, nors ir niekada nebuvo per daug. Visgi šiemet kitų šalių turistų tikimasi sulaukti daugiau – mat Palangos oro uoste atidarytos penkios naujos skrydžių kryptys: dvi iš Londono ir po vieną iš Varšuvos, Minsko ir Kijevo.

Anot Palangos turizmo informacijos centro darbuotojų, pastaraisiais metais užsienio poilsiautojų daugėja, bene daugiausia jų – iš kaimyninės Baltarusijos. Šiemet Baltarusijos piliečiai, kaip ir lenkai bei ukrainiečiai, Palangą gali pasiekti lėktuvu. Birželio viduryje Lietuvos pajūris oro transportu susijungė su dviem sostinėmis – Minsku ir Kijevu. Nuo pavasario Palangos oro uoste taip pat leidžiasi lėktuvai iš Varšuvos ir Londono Lutono ir Stanstedo oro uostų. Tad nauji skrydžiai gausina ir turistų srautus. Palangos oro uosto duomenimis, šiemet birželį, palyginti su pernai birželiu, keleivių skaičius išaugo 68 proc., o skrydžių – 25 proc.

Mūsų pajūrį vasaros sezono metu oro transportu galima tiesiogiai pasiekti ir iš Kopenhagos, Oslo, Rygos. Jau penktus metus į Palangą skrenda keleiviniai lėktuvai iš Maskvos. Tačiau pastebėta, kad pastaraisiais metais rusų mūsų pajūryje sumažėjo. Pernai šio kurorto turizmo informacijos centre jų apsilankė apie 8 tūkst. Anksčiau Rusijos poilsiautojų į Palangą atvykdavo daugiau.

Lupa kailį, kiek tik gali

Pratę prie didžiulių pelnų, šiemet Palangos verslininkai imasi už galvos. Regis, vis daugiau lietuvių nebenori mokėti keleriopai daugiau nei gauna. Birželis dar buvo pakenčiamas, o dabar, įpusėjus vasarai, Palangos verslininkai pastebi sulaukiantys perpus mažiau klientų. „Gal žmonės pajuto euro vertę, todėl ėmė labiau taupyti. Ir orai pastaruoju metu nebuvo labai palankūs. Susiklosčiusi politinė situacija taip pat atbaido daug klientų iš Rytų valstybių“, – aiškino vienos Palangos kavinės bendraturtis Virginijus L.

Viešbučių atstovai taip pat skundžiasi sunkiais laikais. Mat ankstesniais metais viešbučių kambariai dažnai buvo perpildyti, o dabar laukia poilsiautojų. Klientai, tiek lietuviai, tiek užsienio piliečiai, iš anksto užsiregistruoja nakvynei, bet po to ją atšaukia.

Lietuviai dažnai renkasi tik savaitgalio poilsį ir ieško, kur pigiau, taip žvalgydamiesi į privatų sektorių, kur vietos kambaryje nuoma žmogui kainuoja 5–8 eurus. „Palanga virsta nenormalių kainų miestu. Kodėl aš turiu mokėti už šaltibarščius 5–8 eurus? O jei randu už 1,8 euro, tai juos gal tik šunelis suvalgytų. Kažkoks iškrypimas. Verslininkai stengiasi išlupti kuo daugiau nežinia už ką. Už tai, kad vien esu Palangoje. Pramogų – nulis. Turbūt tai buvo mano paskutinis apsilankymas Palangoje. Patarimas eiliniam lietuviui: jei norite važiuoti į Palangą, nusiteikite: ieškodami maisto prekybos centre, praleisite kelias valandas, nakvynę turėsite ne pagal kainą ir per savaitę išleisite visus atostogoms skirtus pinigus. Palangos verslininkų tikslas – išsunkti, kiek galima. Pažiūrėkite Lenkijos pajūrio kainas. Jos skiriasi 3–5 kartus. Ir gaila žiūrėti į užsieniečius, su kuriais susipažinome, besiskundžiančiais Palangoje, kad to nesitikėjo. Jie patikėjo anksčiau besilankiusių draugų Palangoje pasakojimais, o dabar atvažiavę juodai nusivylė“, – pasakojo Alytuje gyvenantis Mindaugas.

Išlaidos auga

Oficialiai teigiama, kad į pajūrį norima pritraukti daugiau kaimynų latvių ir lenkų. Valstybinis turizmo departamentas skelbia, kad Lenkijos turistai, kurių srautai kiek laiko mažėjo, vėl grįžta į Lietuvą. Pernai mūsų šalies apgyvendinimo įstaigose apsistojo iš viso 127,2 tūkst. Lenkijos turistų – 8,3 proc. daugiau nei 2014 m. O per pirmą šių metų ketvirtį lenkų srautai augo daugiau nei 10,1 proc.

„Užsieniečių, atvykstančių į mūsų kurortą, daugėja. Atvažiuoja ne tik iš Europos, bet ir Amerikos, Kanados, Izraelio, Japonijos, Kinijos. Tiesa, tokių turistų nedaug“, – pasakojo Palangos turizmo informacijos centro vyriausiasis specialistas Mindaugas Surblys.

Statistikos departamento duomenimis, atvykusių turistų vidutinės dienos išlaidos išaugo nuo 64 eurų 2009 m. iki 85 eurų 2014-aisiais, o lietuvių – atitinkamai nuo 16 iki 20 eurų. Tačiau tai ne todėl, kad turistai daugiau pramogauja, o todėl, kad kainos pašoko visoje Lietuvoje.

„Mėgstantiesiems poilsiauti su palapinėmis, keliaujantiesiems kemperiais ar dviračiais šiemet siūlome apsistoti naujame Palangos kempinge. Jame įrengtos 58 vietos kemperiams ir tiek pat – palapinėms. Kempingas įsikūręs vos 300 m nuo jūros“, – sakė pašnekovas. Palangos turizmo informacijos centras svečiams siūlo nemokamą ekskursiją po kurortą, pasiklausyti pučiamųjų orkestrų koncertų Birutės parko rotondoje ir kt.

Pasakoja internetas

Nepralenkiami Kuršių nerijos lankytojai – vokiečiai, šiam kraštui jaučiantys nostalgiją. Nemažai jų čia atvažiuoja tik dienai kitai. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ duomenimis, pernai čia užsuko daugiau kaip 18 tūkst. vokiečių, apie 2,5 tūkst, rusų, apie 2 tūkst. latvių, daugiau kaip tūkstantis prancūzų ir estų, šimtai piliečių iš Nyderlandų, Didžiosios Britanijos ir kitų valstybių. Pastebėta, kad Neringą atranda ir dažniau lanko šveicarai bei JAV piliečiai.

„Prognozuoti, ar šiais metais bus daugiau turistų, kol kas anksti. Mūsų duomenimis, pirmą šių metų pusmetį apsilankymų sumažėjo 24 proc. Bet reikia įvertinti ir tai, kad turizmo informacijos sklaida keliasi į internetinę erdvę. Daug turistų susirenka informaciją dar būdami namuose, taip pat keliauja, rinkdamiesi objektus, pramogas, kitą informaciją per išmaniuosius telefonus, todėl jiems nebėra poreikio eiti į turizmo informacijos centrus“, – pasakojo „Agilos“ turizmo vadybininkė Kristina Vaičienė.

Tačiau dėl maitinimo, apgyvendinimo ir kitų kainų Nidos turistai nusigręžia nuo šios unikalios vietovės ir renkasi kitus maršrutus.

Faktai

Daugiausia visų lankytojų Nidos kultūros ir turizmo centre buvo 2013 m. – daugiau nei 75 tūkst.

Pernai jų sumažėjo iki daugiau nei 47 tūkst.