Scanpix nuotr.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai šią savaitę Briuselyje su Europos Komisijos pareigūnais ieškojo kompromiso dėl ES savanoriškos susietosios paramos skyrimo gyvulininkystės sektoriui. Ši parama kol kas išliks, tačiau Lietuvai primygtinai siūloma ieškoti ir kitų priemonių paremti gyvulių augintojus.

Mūsų šalyje iki šiol savanorišką susietąją paramą gavo ekonominius sunkumus patiriantys gyvulininkystės ir augalininkystės sektoriai. Tačiau Europos Komisija, pastebėjusi, kad mūsų šalyje daugėja mėsinių gyvulių, pradėjo reikalauti, kad parama už juos nebebūtų skiriama ar būtų sumažinta. EK nuomone, taip besielgianti Lietuva pažeidžia reglamento reikalavimą paramą skirti tik tiems sektoriams, kurie patiria sunkumų, ir tik tiek, kiek reikia esamam gamybos lygiui palaikyti. Kitaip tariant, susietosios paramos pagalba negalima skatinti gamybos.

Kaip informavo ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis, EK atstovams buvo pateikti konkretūs argumentai ir statistiniai duomenys, iliustruojantys gyvulininkystės sektoriaus problemas Lietuvoje, jo atsilikimą nuo ES vidurkio. Susitikime kalbėta apie Lietuvos siekius didinti žemdirbių pajamas iš gyvulininkystės veiklos, užtikrinant jų konkurencines galimybes vieningoje ES rinkoje.

EK atstovai pripažino, kad Lietuvos pateikti argumentai dėl gyvulininkystės sektoriaus išsaugojimo yra svarūs ir tikrai reikšmingi, puikiai atspindintys Lietuvos situaciją ES bendrosios žemės ūkio politikos kontekste. Jie taip pat pažymėjo, kad ši priemonė yra laisvanoriškai pasirenkama problematiškų žemės ūkio sektorių esamo gamybos lygio išlaikymui ir valstybės narės yra atsakingos už tinkamą šios priemonės įgyvendinimą. Atkreiptas dėmesys į tai, kad susietosios paramos reglamente nėra numatyta jokio lankstumo paremti gyvulininkystės sektorių tais atvejais, jeigu didėja remiamų gyvulių skaičius, lyginant su buvusiu gyvulių skaičiumi iki 2013 m., t. y. iki susietosios paramos reglamento patvirtinimo. Statistika akivaizdžiai liudija, kad 2014 m. Lietuvoje išmokos gautos už – 113 529, 2015 m. – 119855, 2016 m. – 140639 mėsinius galvijus.

Lietuvai pasiūlyta ieškoti kitų priemonių nei susietoji parama paremti gyvulininkystę. Tarp jų buvo paminėta žemės ūkio produktų eksporto skatinimo programa, Lietuvos kaimo plėtros programa, ypač kreipiant dėmesį į gamintojų kooperaciją, trumpo tiekimo grandines ir kitas priemones.