Scanpix nuotr.

Selekcininkai, kurdami šiuolaikines javų ir kitų augalų veisles, daug prisideda prie to, kad ūkiuose didėtų pasėlių derlingumas. Ūkininkai, savo ruožtu, nuolat domisi veislėmis ir ieško tinkamiausių savo laukams. „Linas Agro“ grupės įmonė – UAB „Dotnuva Baltic“ kasmet įvairiuose šalies regionuose, ūkininkų ūkiuose ar žemės ūkio bendrovėse, atlieka gamybinius javų, rapsų veislių bandymus. Jų rezultatai kartu su daugybe kitų tyrimų, analizių, atrankų lemia, kokios veislės pateks į ūkių laukus. Kiekvieną vasarą „Dotnuva Baltic“ organizuoja javų, rapsų veislių gamybinių bandymų apžiūras: atvykę žemdirbiai patys gali pamatyti, kaip atrodo pasėliai, sužinoti naujų veislių charakteristikas, bandymų duomenis. Tai padeda geriau apsispręsti, kokias naujas veisles pradėti auginti savo ūkiuose.

Viena tokių pasėlių apžiūrų birželio 20 dieną įvyko Joniškio rajone, kur žieminių kviečių veislių kolekcija auginama Svajūno Bungos ūkyje, o žieminių rapsų – Gataučių žemės ūkio bendrovės laukuose. Šįkart pasidomėkime žieminiais kviečiais ir kitais javais.

Žemdirbiai labai domisi augalų veislėmis. Ir ne veltui, nes veislės yra vienas būdų efektyvinti ūkininkavimą, padidinti pasėlių derlingumą.

„Dotnuva Baltic“ sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas (dešinėje) pasakoja, kiek daug dėmesio įmonė skiria sėklų ruošimo kokybei. Nuo 2003 metų Dotnuvoje veikiančiame sėklų fabrike bendras paruoštas sėklų kiekis artėja prie 190 tūkst. tonų! Jau antrus metus etapais vykdomas fabriko modernizavimas. Pernai buvo pakeistas transportavimo principas ir įranga. Tai leidžia visiškai išvengti sėklų žalojimo (tai ypač aktualu ankštiniams augalams). Šį sezoną modernizuojami beicavimo procesai.

„Dotnuva Baltic“ sėklininkystės vadybininkas Gintautas Cesevičius pasakoja, jog veislių atrankai įmonė skiria ypač didelį dėmesį. Analizuojami užsienio duomenys, VAT Augalų veislių tyrimo skyriuose gauti rezultatai. Trečius metus įmonė vykdo tikslųjį žieminių kviečių veislių bandymą Kėdainių rajono ūkyje, kur tiriamos net 43 veislės. Taip pat kasmet įrengiami veislių gamybiniai bandymai skirtinguose regionuose esančiuose ūkiuose. Po javapjūtės vertinamas ne tik javų derlingumas, bet ir grūdų kokybė, veislių savybės. Ypač įdėmiai analizuojamas kviečių veislių žiemkentiškumas.

Vokiškia žieminių kviečių veislė Etana jau įveikė įvairias atrankas ir, parodžiusi aukštus rezultatus, 2016 metais buvo registruota Lietuvoje. Tai yra vidutinio ankstyvumo, labai derlingi maistinio tipo kviečiai, kurių grūdai atitinka I-II kokybės klasės reikalavimus. Tyrimų metais derlingumas lenkė standartines veisles vidutiniškai 104 proc. Veislė labai žiemkentiška: 2014 metais Kauno AVTS žiemkentiškumas buvo įvertintas 8,3 balo, arba 112 proc. lyginant su standartinių veislių vidurkiu. Etana kartu su veisle Famulus pagal žiemkentiškumo rodiklius dalijosi 5-a vieta iš tuo metu tirtų 44 veislių. Pernai Etana kviečių derlingumas buvo 119 proc., lyginant su standartu. Veislė labai atspari išgulimui, stambūs grūdai.

Dvi ankstyvosios veislės: kairėje – nauja vokiška Balitus, o dešinėje – seniai žinoma ir vis dar išliekanti populiari lietuviška Ada. 2016 metais Lietuvoje registruota veislė Balitus yra labai ankstyva, subręsta maždaug 3 dienomis anksčiau negu Ada. Bandymuose Balitus veislė „Dotnuva Baltic“ specialistų dėmesį patraukė kaip labai žiemkentiška. Ši veislė peržiemojo net prieš kelerius metus buvusią itin nepalankią žiemą, kai daugelis kitų kviečių veislių iššalo. Vizualiai Balitus pasėlis neatrodo labai įspūdingas, tačiau bandymuose nukūlus derlių būdavo gaunami aukšti rezultatai: tiek derlingumas, tiek grūdų kokybė. Manoma, kad ši veislė ilgainiui taps viena populiariausių ankstyvų kviečių veislių.

O čia nauja lietuviška kviečių veislė Kena DS, gauta sukryžminus anksčiau populiarias Astron ir Olivin veisles. Ji – vėlyvo tipo, užaugina aukščiausios kokybės grūdus. Pastebėta, jog pernai, esant itin nepalankioms javapjūtės sąlygoms, šios savybės dar labiau išryškėjo. Po lietingų orų ilgai išsilaikė aukštas grūdų kritimų skaičius. Kena DS veislės augalai aukšti, bet labai atsparūs išgulimui. „Dotnuva Baltic“ specialistai pataria ūkiams auginti įvairaus brandos laiko kviečių veisles. Tuomet galima sudaryti javapjūtės konvejerį ir patogiau pradėti ruošti dirvas rapsų sėjai.

Tai – nauja, tik šiais metais Lietuvoje registruota vokiška vidutinio ankstyvumo veislė KWS Emil. Pernai ši veislė S.Bungos ūkyje atliekamuose gamybiniuose bandymuose buvo derlingiausia iš visų augintų žieminių kviečių veislių – 11,7 t/ha. Žvelgiant į pasėlį, matosi, kad ši veislė itin gerai išlyginta. Augalai vidutinio aukščio, labai atsparūs išgulimui. Užaugina stambius, II-I kokybės klasės grūdus.

Ūkininkai apžiūri  jau išplaukėjusių vasarinių miežių Grace pasėlį, vėjuotą dieną banguojantį kaip gelsvai žalia jūra. Tai yra salyklinio tipo miežių veislė, kurią S. Bunga augina jau ne pirmus metus. Pasak ūkininko, visais sezonais Grace veislės grūdai atitiko salykliniams grūdams keliamus reikalavimus.

Naujos veislės Wicki vasariniai kviečiai. Tai yra vidutinio ankstyvumo veislė, maistinio tipo, labai derlinga. Augalai vidutinio aukščio, labai atsparūs išgulimui. Jie iš kitų veislių išsiskiria akuotuotomis varpomis.

Ūkininkas Svajūnas Bunga (centre) pristatė savo ūkio strategiją – eiti į kokybę: „Siekiu ne rekordų, bet kasmet išlaikyti nuosekliai augantį derlingumą. Taikau sėjomainą, didelį dėmesį skiriu pasėlių priežiūrai, įgyvendinau laukų tręšimą pagal tyrimų duomenis – kintama trąšų norma (naudoju vienanares trąšas), kai kurias dirvas kalkinu“. Ūkyje žieminių kviečių derlingumo vidurkis kasmet siekia 8-9 t/ha.

AB „Linas Agro“ informacija