Žemės ūkio paskolų garantijų fondo suteiktos 390 mln. Eur garantijų į kaimo vietoves pritraukė 860 mln. Eur investicijų.
Žemdirbiai, kaimo verslininkai, pradedantys verslą kaimo vietovėse ar jį plėtojantys, dažnai susiduria su lėšų stygiumi, o finansavimo negali gauti, nes neturi reikiamo dydžio užstato. Dvidešimties metų darbo sukaktį minintis Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (toliau – Garantijų fondas) pasiruošęs padėti negaunantiesiems finansavimo – suteikti garantiją už imamą kreditą ar lizingo paslaugas.
Dirba du dešimtmečius
Per 20 veiklos metų Garantijų fondas už kredito įstaigų žemės ūkio, žuvininkystės, alternatyviosios veiklos subjektams bei žemės ūkio produktų perdirbimo įmonėms išduotus 640 mln. eurų kreditų suteikė beveik 5 tūkst. garantijų už 390 mln. eurų. Dar 70 garantijų už 440 mln. eurų suteikta Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai. Tad bendras Garantijų fondo garantijų portfelis nuo 1997 metų siekia 830 mln. eurų, o investicijos į žemės ūkio ir kaimo sektorių – beveik 1,1 mlrd. eurų.
Garantijų fondo direktorės Danguolės Čukauskienės teigimu, dažnai būna, kad ūkininkai, smulkieji verslininkai kaimo vietovėse užstato neturi, tad gali pasinaudoti jų siūlomu finansiniu instrumentu – teikiama garantija. Tai reiškia, kad ūkininkui, iš kredito įstaigos imančiam 100 tūkst. eurų kreditą, fondas gali garantuoti 80 proc. kredito sumos – t. y. 80 tūkst. eurų bankas jau turi užstatą. Tada likusiai daliai užteks perkamo traktoriaus ar kitos įrangos ir tomis sąlygomis bankas galės suteikti kreditą traktoriaus pirkėjui.
Garantijų fondas, teikdamas garantijas bankui už kliento kreditą, prisiima dalį kliento projekto įgyvendinimo rizikos. Jeigu jis bankui negrąžintų kredito, tai sutartą pas-
kolos dalį bankui turėtų išmokėti fondas. Vyksta trišalis bendradarbiavimas: tarp fondo, banko ir klien-
to. Garantijų fondo dėka ne viename ūkyje talkina nauji traktoriai, karves melžia melžimo robotai, atgimsta senos fermos.
Kreditų garantijomis daugiausia naudojasi žemdirbiškų rajonų ūkininkai ir kaimo verslininkai. Daugiausia garantuotų kreditų žemės ūkio veiklos subjektams suteikta Kėdainių, Panevėžio, Šiaulių bei Šakių rajonuose. Alternatyviosios veiklos subjektai daugiau investavo Šilalės, Vilniaus bei Kauno rajonuose.
Kreditų garantijos leidžia pritraukti į kaimo vietoves investicijas, kurios padeda išsaugoti darbo vietas, sukurti naujų. Per visą Žemės ūkio paskolų garantijų fondo veiklos laikotarpį kaimo vietovėse buvo sukurta ir išsaugota 28,5 tūkst. darbo vietų.
Žemdirbiams naudinga
Garantijų fondo kreditus su garantijomis gali gauti visi, užsiimantys žemės ūkio bei kita veikla kaimo vietovėse: ūkininkai, žemės ūkio bendrovės ar kitos žemės ūkio įmonės, alternatyvūs kaimo verslai, taip pat visos tiek kaime, tiek mieste veikiančios žemės ūkio produktus perdirbančios įmonės.
„Pirmiausia klientas eina į banką ir derasi dėl kredito. Bankas, įvertinęs, kad klientui nepakanka užstato, kreipiasi į mus. Reikalavimus kelia bankai, nes projektai turi būti finansiškai pagrįsti, kad būtų skirtas finansavimas bei numatyta, kaip ir kada kreditas bus grąžintas“, – paaiškino šio fondo direktorė D.Čukauskienė.
Garantijų fondas bendradarbiauja su visais Lietuvoje veikiančiais bankais ir kredito unijomis. Daugiausia garantijų per 20 veiklos metų buvo suteikta DNB, SEB, Šiaulių bankams. Pastaraisiais metais aktyviau dirbama su kredito unijomis (per pastaruosius 3 metus kredito unijoms suteikiama kas trečia garantija), kurios finansuoja smulkesnius ūkius.
D.Čukauskienės teigimu, pagrindiniai klientai, besinaudojantys kreditais su garantija, – ūkininkų ūkiai. Jiems suteikta garantijų už 225 mln. eurų, iš kredito įstaigų ūkininkai pasiskolino 360 mln. eurų kreditų. Kreditų garantijomis jau pasinaudojo daugiau nei 3 900 ūkininkų ūkių.
Daugiausia kreditų su garantija buvo skiriama investicijoms. Investiciniai projektai dažniausiai susiję su žemės ūkio technikos atnaujinimu, statyba ir rekonstrukcija, gamybinės įrangos įsigijimu. Naudojantis kreditų garantijomis taip pat galima įsigyti žemės ūkio ar miškų paskirties žemės, miškų ūkio technikos bei kitos įrangos. Besiskolinantieji trumpalaikiam turtui, dažniausiai įsigyja trąšų, sėklų, augalų apsaugos priemonių, kreditai skiriami ir gyvuliams, daugiamečiams sodiniams įsigyti bei paslaugoms apmokėti.
D. Čukauskienė pabrėžė, kad Žemės ūkio paskolų garantijų fondas garantijas teikia iki 80 proc., o kreditų gavėjams kompensuoja palūkanas.
Garantijų fondas teikia ne tik kreditų ir lizingo garantijas, bet ir administruoja dalies garantinės įmokos bei kredito įstaigoms sumokėtų palūkanų kompensavimą. Palūkanų kompensavimas skiriamas tiek už investicinius kreditus, tiek ir kreditus, skirtus trumpalaikiam ar biologiniam turtui įsigyti.
Kreditų su garantija gavėjams per 20 veiklos metų kompensuota 11 mln. eurų kredito palūkanų, taip pat beveik 17 mln. eurų garantinių įmokų. Valstybės pagalba – palūkanų ir garantinio užmokesčio kompensacijomis – pasinaudojo apie 1 500 klientų.
Garantijų fondas administruoja ir kitas finansų inžinerijos priemones. Pagal vieną iš jų 2009 metais, kai ištiko krizė ir buvo sudėtinga pasiskolinti iš banko, panaudojant Europos Sąjungos kaimo plėtros programos lėšas, žemdirbiams buvo išduota 39 mln. eurų lengvatinių kreditų su mažesnėmis nei rinkoje palūkanomis.
Pagelbėjo tris kartus
Širvintų rajono Motiejūnų kaimo ūkininkas Leonas Rutkauskas, prieš 17 metų pradėjęs auginti kalakutus, nebūtų galėjęs tiek išplėtoti savo ūkio, jei ne Garantijų fondo ištiesta pagalbos ranka. Šiam ūkininkui neseniai suteikta trečia kredito garantija.
Kalakutų ūkio savininko teigimu, kaip ir daugeliui, taip ir jam, verslo pradžia nebuvo lengva, reikėjo statyti fermas, pirkti įrangą, paukščius, lesalus, mokėti atlyginimus, įsirengti skerdyklą, o apyvartinių lėšų vis trūko.
„Su Garantijų fondu susipažinau, kai naudojausi SAPARD programos parama ir reikėjo imti paskolą iš banko, o reikalaujamo dydžio užstato neturėjau. Tuomet šis fondas davė garantiją. Kartu su garantija gavau ir 30 proc. bankui sumokėtų palūkanų kompensaciją“, – pirmąją šio fondo suteiktą finansinę paramą iki šiol geru žodžiu mini ūkininkas.
Plečiant kalakutų auginimą ūkininkui teko dar kartą rengti verslo planą ir prašyti kredito apyvartinėms lėšoms. Garantijų fondas, įvertinęs ūkio plėtrą ir perspektyvas, dar kartą suteikė garantiją.
L.Rutkauskas šiuo metu naudojasi jau trečia Garantijų fondo garantija. „Kartu su šia garantija už kreditą, kuris skirtas kalakučiukams ir lesalams įsigyti, fondas kompensuos net 80 proc. palūkanų, kurias turiu mokėti bankui“, – pasakė ūkininkas ir pridūrė, kad tai jam bus didelė paskata.
Fondas reikalingas
Viktoras Budraitis, Šiaulių banko Vilniaus filialo kreditavimo projektų vadovas
Esame vienas pirmųjų bankų, pasirašiusių bendradarbiavimo sutartį su Garantijų fondu. Mūsų portfelyje tokios paskolos šių metų sausio 1 d. sudarė apie 44 mln. eurų. Šio fondo teikiamos garantijos naudingos Lietuvos verslui, užsiimančiam žemės ūkio produkcijos perdirbimu, ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms.
Kai kreipiamės į Garantijų fondą, jis labai operatyviai priima sprendimus. Nereikia ilgai laukti sprendimo dėl garantijos suteikimo, jos dydžio ir pan. Kartu su Garantijų fondu vertiname, kiek efektyvus kredito panaudojimas.
Nors garantijų teikimas ilgai neužtrunka, siūlome apsvarstyti galimybę teikti ne tik individualias garantijas, bet ir portfelines. Ši finansų inžinerijos priemonė po-puliari Europoje, aktuali bus ir Lietuvoje, kai pradės mažėti parama iš ES struktūrinių fondų. Pasinaudodami portfelinėmis garantijomis galėsime išduoti daugiau paskolų, kurioms bus taikoma iki 80 proc. garantija.
Loading ...
