Scanpix nuotr.

Dar iki europinės paramos ekologinę žemdirbystę puoselėti ėmę ūkininkai stveriasi už galvų – Briuselis sumanė leisti ES šalims narėms legalizuoti pesticidų likučius ekologiškoje produkcijoje. Toks posūkis, jų įsitikinimu, gali iš esmės sužlugdyti ekologinės žemdirbystės idėją ir niekais paversti ilgametį triūsą.

Prieštaringi siūlymai

Europos Komisija (EK) siūlo suteikti kiekvienai valstybei narei teisę nustatyti leistiną pesticidų likučių dydį jų šalyje gaminamoje ekologiškoje produkcijoje. Ekologinės žemdirbystės Lietuvoje pradininkams sunku patikėti, kad Briuselis, kuris dabar labai užsidegęs žalinimo idėjomis, teikia tokius prieštaringus siūlymus. Jeigu minėta nuostata būtų įtvirtinta, ilgus metus be cheminių  preparatų produkciją auginę ūkininkai atsidurtų kvailių vietoje, o ekologinė žemdirbystė būtų diskredituota.

„Apie leistinus pesticidų likučius ekologiškoje produkcijoje negali būti nė šnekos. Jokių pėdsakų, kitaip tokių produktų negalima vadinti ekologiškais“, – kategorišką nuomonę išsakė Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos „Gaja“ tarybos pirmininkė, profesorė habil. dr. Vanda Žekonienė.

Anot profesorės, tokį pasiūlymą gali pateikti tik tie ūkininkai, kurių ekologiškoje produkcijoje  randama pesticidų likučių. „Kitaip tokių sumanymų nepaaiškinsi“, – be išvedžiojimų kalbėjo nuo pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės metų veikiančios „Gajos“ vadovė.

Paleido vadžias

Vienai iš ekologinės žemdirbystės pradininkių Lietuvoje molėtiškei Elenai Grajauskienei diskusijos apie pesticidus ekologiškuose produktuose nesuprantamos: „To negali būti. Net ir svarstyti to nereikėtų.“

Daug metų ekologiškus produktus auginusi ir gaminusi, o pastaraisiais metais biodinaminį ūkininkavimą puoselėjanti ūkininkė įsitikinusi, kad įmanoma ūkininkauti nenaudojant jokių cheminių priemonių ir sintetinių trąšų. „Jeigu netingėsi, gamta padės. Prie žemės pridėjus rankas ir širdį, dar panaudojus sumanumą, galima puikiausiai išsiversti natūraliomis priemonėmis. Pesticidų pilna gamtoje. Dilgėlių antpilo likučių tikrai nerasime produktuose“, – sakė ekologinės žemdirbystės subtilybes perpratusi moteris.

E. Grajauskienė

E.Grajauskienės manymu, šeimos ekologinių ūkių savininkams nepriimtinus svarstymus apie chemikalus inicijuoja stambūs ekologiniai ūkiai. Molėtiškė sakė, kad su bendražygiais daug kariavusi Žemės ūkio ministerijoje, kad nebūtų paleistos ekologinės žemdirbystės vadžios. Tačiau jų pastangos liko bevaisės.

„Šveicarijoje, kitose Vakarų šalyse nėra tokių didelių ekologinių ūkių. Ir Lietuvoje reikėjo valdyti jų plėtrą. Optimalus tokio ūkio dydis – iki 100 hektarų, bet kur tau – ekologiniai ūkiai buvo išplėsti iki begalybės. Paskui pasamdo prievaizdą tokiam ūkiui prižiūrėti ir imituoja ekologinę žemdirbystę. Širdis verkia tai matant. Ekologiniame ūkyje pats turi viską sužiūrėti, kitaip nieko gero nebus“, – samprotavo ūkininkė.

E.Grajauskienė neabejoja, kad dori ir sąžiningi ekologinių ūkių savininkai bet kuriuo atveju į chemikalus nesidairys. „Jie ir dabar jau pro salietrą ir chemikalus praeina kaip veganai pro mėsą. Žmonės patys įprato sveikai maitintis ir kitiems pesticidų nenori siūlyti“, – kalbėjo ūkininkė.

Redakcijos archyvo nuotr.

Paskatins piktnaudžiauti

Panevėžio rajone ekologiškai ūkininkaujanti Bronislava Šerelienė į ketinimus leisti pesticidų likučius ekologiškoje produkcijoje siūlė pažiūrėti iš vartotojo pusės. „Pirkdama ekologiškus produktus norėčiau būti tikra, kad juose nėra jokių chemikalų pėdsakų. Tokių pirkėjų, kurie ieško švarios produkcijos, tikrai yra nemažai. Jų negalima nuvilti. Jokių dviprasmybių čia neturėtų būti“, – savo nuomonę išsakė ūkininkė.

Anot jos, nedideliame šeimos ūkyje mechaniškai įdirbant žemę galima išauginti ekologišką produkciją. „Gal to nepakanka stambiuose ūkiuose. Bet jeigu jau norima daryti išlygas dėl pesticidų, tuomet tokios produkcijos nereikėtų vadinti ekologiška. Juk dar yra tausojantysis ūkininkavimas, kai leidžiama naudoti kažkiek pesticidų ir sintetinių trąšų“, – samprotavo ekologinio ūkio savininkė.

B. Šerelienė

Anot B.Šerelienės, leidus nors ir nedidelius pesticidų likučius ekologiškoje produkcijoje, bus palikta erdvė piktnaudžiauti. „Nesvarbu, kokius sprendimus priims mūsų ar Briuselio valdžia, pati su raundapu tikrai neisiu į daržą – tai prieštarautų mano gyvenimo ir mąstymo būdui. Bet žmonių sąmoningumas įvairaus lygio. Jeigu sau auginamas daržoves bet kuo purškia nuo ligų ir kenkėjų, nereikia tikėtis, kad toks ūkininkas augindamas rinkai elgsis kitaip. Tikrintojai ištisus metus kiekviename ūkyje nebūna. Be to, norint nustatyti pesticidų likučius, reikia imti mėginius, atlikti tyrimus, tai gana brangiai atsieina“, – kalbėjo ūkininkė.

Kaimynų tarša

Pasak Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovo Sauliaus Daniulio, minėtas klausimas Briuselyje jau gana seniai keliamas, tačiau Lietuvoje jis kitaip suprantamas.

„Čia yra nesusikalbėjimo. Europos Komisijoje diskutuojama apie šoninę taršą. Dėl jos tyrimo duomenyse po kablelio trečias ar ketvirtas skaičius gali rodyti pesticidų likučius. Jų gali atsirasti dėl to, kad purškiami kaimyniniai laukai. Mokslininkai dar nenustatė, kiek metų skyla kai kurios raundapo sudedamosios dalys, tad bet kada galima rasti likučių. Tokiu atveju ekologinių ūkių savininkai ne dėl savo kaltės patenka į bėdą“, – aiškino ūkininkas.

S. Daniulis

S.Daniulis teigė, kad kai kuriose valstybėse yra priimtina tam tikra tolerancijos riba dėl pesticidų likučių, o kitur, kaip ir pas mus, jų apskritai neturi būti – griežtas nulis. „Jeigu, pavyzdžiui, Vokietijoje ekologiškoje produkcijoje randama pesticidų likučių, tokia produkcija nepatenka į rinką kaip ekologiška, bet ūkininkas neprikalamas prie sienos. O pas mus tokiu atveju tarkuoja kaip reikiant – neleidžiama produkcijos parduoti kaip ekologiškos, taikomos sankcijos išmokoms. Tai gali nuvaryti ūkį į bankrotą“, – sakė LEŪA vadovas.

Jis sutinka, kad ekologiška produkcija, kurioje randama nors ir menkų pesticidų likučių, neturi patekti į ekologinę rinką. Tačiau pritaria tam, kad būtų diskutuojama dėl pesticidų tolerancijos ribos, kad, aptikus chemikalų produkte, ūkininkai nebūtų sužlugdyti.

Laikosi griežto „ne“

EK siūlymas bendrijos narėms suteikti teisę nustatyti leistiną pesticidų likučių dydį ekologiškoje  produkcijoje buvo svarstytas birželio 12 d. Liuksemburge vykusiame Europos Sąjungos tarybos žemės ūkio ir žuvininkystės posėdyje. Žemės ūkio ministerija pranešė, kad Lietuva šiuo klausimu laikosi griežtos politikos – ekologiškuose produktuose pesticidų likučių neturi būti.

Žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius, pasisakydamas šiuo daug diskusijų sukėlusiu klausimu, buvo kategoriškas – iki šiol nepasiektas rezultatas, tenkinantis visas puses, situacija atsidūrė aklagatvyje.

R. Taraškevičius

„Tolstame nuo vizijos ekologiniais ūkiais laikyti tik tokius, kurie vykdo ekologinę gamybą. Kokia gi čia ekologinė gamyba, jei legalizuosime pesticidų buvimą ekologiškuose produktuose? Jei šalys individualiai galės nuspręsti, kiek pesticidų likučių gali būti ekologiškoje produkcijoje, bus pažeistas konkurencingumo principas, o vartotojai dėl sumaišties taikant nevienodus kontrolės ir kokybinių kriterijus pradės nepasitikėti ekologiška produkcija“, – pabrėžė R.Taraškevičius.

Anot žemės ūkio viceministro, ES Tarybai pirmininkaujanti Malta pasiryžusi tęsti derybas. Artimiausiu metu bus pateiktas naujas konsoliduotas tekstas, taip pat  numatoma organizuoti Specialiojo žemės ūkio komiteto posėdį, kuriame tikimasi sėkmingų derybų ekologinės gamybos reglamentavimo klausimais.

Skundai nepagrįsti

Antanas Makarevičius, VšĮ „Ekoagros“ direktorius

Mes vienareikšmiškai pasisakome už tai, kad ekologiškoje produkcijoje neturėtų būti jokių pesticidų likučių. Kiltų sumaištis, jeigu vienos ES šalis leistų tam tikrą kiekį likučių, o kitos – ne. Kaip tuomet bendroje rinkoje judėtų produkcija? Jeigu ES vienu balsu nutars, iškils daug nesusipratimų.

Ūkininkų skundai, esą ekologiškoje produkcijoje pesticidų atsiranda dėl lietaus, vėjo ar kitų veiksnių, tėra tik prielaidos. Juk ekologiniuose ūkiuose yra apsauginės juostos, tokių ūkių savininkai turi prižiūrėti savo pasėlius. Reikėtų susipažinti su kaimynais, išsiaiškinti, kas ir kaip ūkininkauja, ir nebus nesusipratimų. Juk toli gražu ne visiems ūkininkams iškyla problemų dėl pesticidų likučių. Be to, tiems, kurie sako, kad cheminių augalų apsaugos priemonių likučių išlieka dirvožemyje, prieš pradedant ekologiškai ūkininkauti vertėtų išsitirti dirvą.

Išlygų negali būti

Dr. Virgilijus Skulskis, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslinis sekretorius

Palaikau mintį, kad ekologiškuose produktuose neturi būti jokių cheminių medžiagų, taip pat ir sintetinių trąšų. Yra sukurta ekologiniams ūkiams tinkamų produktų, kurie yra sertifikuoti. Juos ir galima naudoti. Bet jeigu pradėsime nustatinėti ribas dėl cheminių preparatų, bus sunku sukontroliuoti.

Kodėl tokių siūlymų atsiranda? Būna atvejų, kai ekologiškuose produktuose aptinkama chemikalų likučių dėl to, kad šios medžiagos naudojamos kaimyniniuose chemizuotuose ūkiuose. Pavyzdžiui, cheminėmis augalų apsaugos priemonėmis purškiant sodą veikliųjų medžiagų gali patekti į gretimą ekologinį ūkį. Jeigu vėjas palankus, chemikalai gali būti pernešti  nemažu atstumu. Žinoma, tokiu atveju ekologinio ūkio savininkas bus nekaltas. Bet jeigu bus įteisintos išlygos dėl pesticidų likučių, atsiras nemažai problemų. Kadangi ekologiškai ūkininkaujantiesiems skiriamos nemažos išmokos, gali kilti ginčų.

Jeigu norime turėti iš principo švarius ekologiškus produktus, pagamintus nenaudojant jokių cheminių medžiagų, nereikia jokių išimčių. Joms atsiradus, ekologinės žemdirbystės pradininkai, kuriems ekologija yra tapusi gyvenimo būdu, bus labai nusivylę. O tiems ūkininkams, kuriems ekologinė gamyba yra verslas, gali atsirasti pagunda naudoti pesticidus. Taigi užsisuktų negeras procesas, kurį būtų sunku suvaldyti.