Ginklų turi visi

Nuo 2001 m. Čikagoje buvo nužudyta beveik 8 tūkst. žmonių – tai daugiau nei amerikiečių karių, žuvusių Afganistane ir Irake nuo 2001 m. kartu sudėjus.

Dienraštyje „Chicago Tribune“ išreiškiama nuomonė, kad 500 aukų nuo šių metų pradžios neatspindi tikrojo miesto vaizdo. Dar tragiškesnę miesto atmosferą atskleidžia pasikėsinimų nužudyti šaunamuoju ginklu statistika. Nuo metų pradžios jų užfiksuota beveik 3 tūkst. Tai atvejai, kai žmonės buvo sužeisti, bet jų gyvybes pavyko išgelbėti.

Plačiai nuskambėjo atvejis, užfiksuotas stebėjimo kamera, kai paauglys užpuolė veją pjaunantį 71 metų vyriškį. Kai šis nesutiko atiduoti savo piniginės, vaikinas į jį šovė. Gydytojai teigia, kad vyro gyvybę pavyko išgelbėti tikrai ne dėl to, kad paauglys nenorėjo jo nužudyti. Gyvybę išgelbėjo naujausios medicinos technologijos ir greita medikų reakcija. Čikagos gydytojai žiniasklaidai teigia, kad, jeigu ne naujausi prietaisai ir gydymo metodai, aukų būtų gerokai daugiau.

Paradoksalu, tačiau oficialiai teigiama, kad Čikagoje įstatymai dėl ginklų laikymo ir įsigijimo yra patys griežčiausi JAV. Šį argumentą dažnai pabrėžia nepritariantieji siūlomiems griežtesniems įstatymams, kurie šalyje vis primenami po kiekvieno didelio masto susišaudymo.

Policijos duomenimis, dažniausiai ginklai yra įsivežti iš kitur. Treperis Bo Dealas, kuriantis Čikagoje tarp juodaodžių populiarų drilo stiliaus trepą, yra vienos iš gatvės grupuočių narys, pats kalėjęs kalėjime. BBC žurnalistams jis teigia, kad niekados anksčiau nematė tiek daug ginklų, anot Bo Dealo, juos dabar turi visi. Be to, prieš kelerius metus ginklai buvo maži, o dabar didelė dalis ginklų – dideli, galingi, mirtini. Daugelis ekspertų sutaria, kad paskelbta kova prieš ginklus nepadės išspręsti smurto mieste.

Gaujos įžeidimais keičiasi ir socialiniuose tinkluose

Viena pagrindinių smurto priežasčių – nedarbas. Didelė dalis neturtingų rajonų jaunuolių neturi aukštojo ar profesinio išsilavinimo, tačiau vietų nekvalifikuotiems darbininkams nėra daug. Tokios tendencijos vyrauja Čikagos pietiniuose yra vakariniuose priemiesčiuose, kur žmonės bijo vaikus išleisti pažaisti lauke. Tačiau tėvai vaikų ir savęs negali apsaugoti net ir būdami kartu. Vienas skaudžiausių paskutinių atvejų – keturių vaikų mama buvo nušauta, kai vedė savo atžalas į mokyklą.

Kita priežastis, kurią įvardija „Chicago Tribune“, – atskirtis tarp afroamerikiečių. Labiau pasiturintys žmonės yra socialiai aktyvesni, jie daug kalba apie lygias visų rasių teises, tačiau patys neturtingiausi juodaodžiai ir toliau lieka užburtame smurto ir skurdo rate, kurį, anot ekspertų, taip pat lėmė rasinės nelygybės sudarytos kliūtys.

Čikagoje gyvena beveik 3 mln. žmonių. Afroamerikiečių yra beveik tiek pat, kiek ispanakalbių gyventojų, t. y. abiejų po du trečdalius. Tačiau sažniausiai už mirtinus šūvius atsakingi asmenys – jauni vyriškos lyties afroamerikiečiai, aukomis taip pat dažniausiai tampa juodaodžiai asmenys. Didelė dalis žmogžudysčių, susišaudymų susiję su gaujų nesutarimais.

Profesorius Johnas Hagedornas tyrinėja jau seniai blogai pagarsėjusias Čikagos gaujas. „The New York Times“ žurnalistams jis teigia, kad ispanakalbių gaujose veikia hierarchija, ginčai daugiausia vyksta dėl įtakos sferų, todėl mirtinų šaudymų pasitaiko sąlygiškai retai. O juodaodžių gaujos labai mažos, susiskaldžiusios, ir šūviai dažnai paleidžiami dėl įžeidimų, kurie laikomi grasinimais.

Tokie susišaudymai dėl įžeidimų, garbės skatina dar didesnius atsakomuosius išpuolius. Šiais laikais gaujos įžeidimais keičiasi socialiniuose tinkluose. Laikoma didele drąsa gaujos nariui socialiniuose tinkluose pažymėti vietą, kurioje jis yra, nes tai įrodo, kad jis nieko nebijo. Deja, užfiksuotas ne vienas atvejis, kai tokia drąsa pasibaigia mirtinais šūviais.

Į susišaudymus policija bijo kištis

Po tragiškiausio savaitgalio, kai aukų skaičius pasiekė 500, Čikagos vyresnysis inspektorius Eddie Johnsonas teigė, kad pagrindinės smurto priežastys – socialinė atskirtis: „Tai ne policijos, o visuomenės problema. Žmonės iš neturtingų rajonų praradę viltį imasi tokių veiksmų. Bet kuris viltį praradęs žmogus gali griebtis ginklo, policija daro viską, ką gali.“

Pasak E. Johnsono, turėtų būti įvestos griežtesnės bausmės, kad kiti asmenys net nenorėtų imtis nusikalstamos veiklos, vis dėlto statistika rodo, kad šiemet buvo sulaikyti tik 4 proc. įtariamųjų po beveik 3 tūkst. susišaudymų atvejų ir tik šeštadalio visų mirtinų šūvių kaltininkų.

Kita ekspertų pusė teigia, kad griežtesnės bausmės taip pat nepadės. Priešingai, siūloma kurti specialius kultūrinius projektus, per kuriuos paaugliai, jauni žmonės pamatytų gerus pavyzdžius, išeitis, kaip išeiti iš užburt rato. Anot idėjos iniciatorių, šiuo metu jauni žmonės mato tik blogus pavyzdžius ir jiems atrodo, kad kito kelio, kaip tik gaujos, ginklai ir narkotikai, nėra.

Anot kritikų, Čikagoje, ypač pavojingiausiuose rajonuose, nėra pakankamai policininkų. Neretai vykstant susišaudymams policija tiesiog bijo įsikišti, nes konfliktuojančių grupuočių narių daug daugiau negu jų. Be to, policija apskritai praranda visuomenės pasitikėjimą. Pastaraisiais mėnesiais, po to, kai aukšto rango pareigūnai buvo apkaltinti prisijungę prie gatvių gaujų susišaudymų, vyksta viso miesto policijos pareigūnų patikrinimas.

Situacija Čikagoje tapo JAV prezidento rinkimų kampanijos klausimu. Donaldas Trumpas prisiekė, kad, jam atėjus į postą, smurtas Čikagoje baigsis per vieną savaitę. Tiesa, kokiomis priemonėmis jis tai padarytų, neužsiminė.