Pigesnių vaistų rasime ir Lietuvoje?

Scanpix nuotr.

Nuo spalio Lietuvoje įsigalios naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas. Skelbiama, kad jame bus daugiau vaistų, kuriems taikomos mažesnės priemokos, taip pat į jį įtraukta naujų medikamentų ir veikliųjų medžiagų, kurių iki šiol nebuvo.Tačiau naujasis kainynas – tik ilgos vaistų kainų mažinimo epopėjos pradžia. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) turi planų kainas kirpti dar labiau.

Naujas projektas

Ministerija parengė Vyriausybės nutarimo projektą ir numatė naujas priemones, kurios didintų konkurenciją vaistų rinkoje ir mažintų kompensuojamųjų vaistų bazines kainas bei pacientų priemokas už juos. Siekiama užtikrinti, kad pacientai, įsigydami kompensuojamuosius vaistus vaistinėse, už juos primokėtų kuo mažiau. Pasak sveikatos ministro Aurelijaus Verygos, rengiant projektą buvo atsižvelgta į Konkurencijos tarybos atlikto kompensuojamųjų vaistų rinkos tyrimo išvadas, kuriose rekomenduojama skatinti konkurenciją šioje rinkoje, taip pat į Europos Komisijos rekomendacijos mažinti vaistų kainas Lietuvoje.

„Dažnai sulaukiame tarptautinių organizacijų kritikos, kad mūsų šalyje už vaistus pacientai iš savo kišenės primoka labai daug, todėl siūlome nustatyti galimą didžiausią maksimalią priemoką, kuri neviršytų 3,93 euro. Vadinasi, mažesnės priemokos tokios ir liktų arba būtų dar mažesnės, o toms, kurios šiuo metu yra didesnės nei 3,93 euro, būtų nustatytos maksimalios „lubos“, ir pacientams nereikėtų mokėti daugiau nei 3,93 euro. Šios „lubos“ būtų taikomos bet kuriam 100 procentų valstybės kompensuojamam vaistui, nesvarbu, ar jis originalus, ar generinis“, – sakė ministras A.Veryga.

Ministro teigimu, tai būtų didelis laimėjimas, nes neretai pacientai už tam tikrus vaistus primoka kur kas daugiau, pavyzdžiui, keliasdešimt eurų. A.Veryga teigė, kad pagal Vyriausybės gegužės mėnesį patvirtintą tvarką daugelio kompensuojamųjų vaistų kainos nuo liepos jau sumažėjo, o spalį įsigaliosiantis naujasis kainynas, anot jo, padės sutaupyti dar apie apie 2 mln. eurų.

A. Veryga

Nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams Vyriausybė siūlo nuo 2018-ųjų sausio nustatyti 5 proc. lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą. Be to, Seime svarstomas siūlymas leisti prekiauti pakuotėmis, ant kurių informacija pateikta ne lietuvių kalba. Tai esą leistų įsigyti medikamentų pigiau didmeniniu būdu, nes informacijos į lietuvių kalbą vertimas ir naujų pakuočių gamyba prideda nemažą sumą prie vaistų kainos.

Vaistų politikos gairės

Minėtas Vyriausybės nutarimo projektas ir jame numatytos priemonės parengtos pagal pirmą kartą Lietuvoje patvirtintą svarbų strateginį dokumentą – vaistų politikos gaires.

Mažinamos būtų ne tik pacientų priemokos, bet ir vaistų kompensuojamosios kainos. Keičiama vieno gamintojo gaminamų, vadinamųjų monopolinių, vaistų kompensuojamosios kainos nustatymo tvarka. Taip pat sumažėtų reikalavimų, leidžiančių medikamentams patekti į kompensuojamųjų vaistų kainyną. Iki šiol pirmą kartą norint gamintojui būti įrašytam į kainyną buvo reikalaujama 50 proc. sumažinti bazinę kainą. Dabar šis reikalavimas švelninamas ir prašoma kainą apkirpti 30 proc. Šios priemonės padės greičiau į kainyną patekti generiniams vaistams. Tikimasi, kad įgyvendinus nutarimą preliminariai pacientai sutaupys apie 10 mln. eurų, o privalomojo sveikatos draudimo fondas – 12 mln. eurų.

Lietuvos pacientų forumas palaiko siūlomus keitimus. Pasak forumo vadovės Ievos Drėgvienės, nustatytos maksimalios „lubos“ už vaistus suteiktų daugiau aiškumo pacientams, o sutaupytos valstybės lėšos būtų skiriamos inovatyvių vaistų prieinamumui gerinti. Ji tikisi, kad artimiausiu metu bus peržiūrėta šiuo metu galiojanti vaistų vertinimo tvarka, pagal kurią nustatoma, ar vaistas bus kompensuojamas.

„Būtina keisti dabartinę vertinimo tvarką ir numatyti prioritetus naujiems vaistams, pasižymintiems didžiausiu efektyvumu“, – sakė I. Drėgvienė.

Vaistų gamintojų asociacijos valdybos pirmininkas Darius Sinkevičius abejoja, ar ministerijos taikoma formulė nustatant priemokų „lubas“ yra teisinga.

„Kodėl 3,93 euro? Ar tikrai teisinga kriterijus skaičiuoti remiantis praėjusių metų išlaidomis? Ar nereikėtų atsižvelgti į infliaciją? Juk brangsta ir visi kiti produktai… Manau, kad tą maksimalią priemoką reikėtų nustatyti remiantis kokiais nors kitais kriterijais“, – sakė vaistų gamintojų atstovas.

I. Drėgvienė

Farmacininkai priešinasi

SAM teigimu, liepą įsigaliojęs kompensuojamųjų vaistų kainynas atpigino daugumą preparatų, o pacientų priemokos už šiuos medikamentus sumažėjo daugiau kaip dešimtadaliu. Tiesa, už kai kuriuos vaistus jos padidėjo, pavyzdžiui, už morfijų, galintį sumažinti kančias onkologinėmis ir kitomis sunkiomis ligomis sergantiems ligoniams. Taigi kas lėmė, kad SAM ir Valstybinė ligonių kasa, rengdamos naują kompensuojamųjų vaistų tvarką, nesugebėjo išsaugoti kai kurių jų bazinės kainos?

Ministerija atkreipė dėmesį, kad priemokų mažėjimas yra vertinamas bendrai visam kainynui – apie 2 000 vaistų. Vis dėlto pasitaikė atvejų, kai pacientai vaistinėse buvo priversti sumokėti daugiau, nei mokėjo iki įsigaliojant naujam kainynui. Nors daugeliui vaistų didžiausios galimos priemokos sumažėjo, tačiau vaistinėms nustojus taikyti nuolaidas paciento priemokai nuo jiems leidžiamo maksimalaus antkainio, kai kuriais atvejais pacientai tiesiogiai nepajuto šio kainų reguliavimo teikiamos naudos. Dar viena priežastis, kodėl kai kuriais atvejais pacientai moka daugiau, yra tai, kad vaisto kainos kitose šalyse sumažėjo, o Lietuvai gamintojai kainų nesumažino.

SAM pasiūlyti ir Vyriausybės pavasarį patvirtinti kompensuojamųjų vaistų kainyno sudarymo pakeitimai sukėlė didelį farmacininkų ir vaistinių pasipriešinimą, nes buvo pareikalauta, kad vaistai Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, nekainuotų brangiau kaip 10 proc. Šie reikalavimai lėmė, kad nuo liepos įsigaliojusiame kainyne neliko dalies anksčiau kompensuotų vaistų.

Naujame kainyne įrašyta apie 2 tūkst. vaistų pavadinimų, iš jų – 106 nauji. Lieka visos veikliosios medžiagos ir įtrauktos dar dvi visiškai naujos veikliosios medžiagos, kurios anksčiau nebuvo kompensuojamos.

„Šie vaistai skirti epilepsijai bei hepatitui C gydyti, tad jų kompensavimas yra svarbus pasiekimas ir reali pagalba pacientams. Taip pat noriu nuoširdžiai padėkoti vaistų gamintojams, kurie ir toliau mažina kainas, taip prisidėdami prie bendro siekio – mažesnių vaistų kainų žmonėms. Tai socialiai atsakingo verslo pavyzdys, iš kurio galime pasimokyti“, – sakė ministras A.Veryga.

Farmacijos kompanijos 1 029 į naująjį kainyną įtrauktiems vaistams pritaikė nuolaidas pacientų priemokoms. Taip pat sumažintos bazinės vaistų kainos. Manoma, kad dėl šių pokyčių per ketvirtį bus sutaupoma 1,7 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Faktai