Permainingų orų sukeltos peršalimo ligos į poliklinikas atveja vis daugiau pacientų. (Karoliniškių poliklinikos archyvo nuotr.)

Atėjus permainingiems rudens orams, vis daugiau žmonių suserga peršalimo ligomis, nes virusai ypač suaktyvėja esant ryškiems temperatūrų svyravimams. Tačiau ūmi viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kurią esame įpratę vadinti tiesiog peršalimu, dažnai painiojama su gripu. Kuo šios ligos skiriasi, kaip jos gydomos ir ką turėtume daryti, kad nesusirgtume, aiškina Vilniaus Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Dovilė Mizeikytė.  

Gripas ar peršalimas?

„Ir ūmi viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kurią paprastai vadiname peršalimu, ir gripas yra virusinės infekcijos. Tačiau tai skirtingos ligos, kurios ir gydomos skirtingai, todėl labai svarbu jų nesumaišyti, nes klaidinga diagnozė ir netinkamas gydymas gali sukelti komplikacijų, – pabrėžia D.Mizeikytė. – Peršalimo ligos, arba ūmi virusinė respiratorinė infekcija, – dažnai užklumpanti virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcinė liga. Dažniausia ja susergame šaltuoju metu laiku ar keičiantis orams, nes atsiradę dideli aplinkos temperatūrų skirtumai neigiamai veikia mūsų organizmą. Virusą sergantis žmogus lengvai perduoda sveikajam, todėl dažniau suserga tie žmonės, kurių imuninė sistema yra nusilpusi.“

Peršalimo ligų simptomai: skaudanti gerklė, „bėganti“ nosis, kosulys, kartais šiek tiek pakilusi temperatūra. Tiesa, šie požymiai neatsiranda staiga; jie stiprėja palaipsniui, o negalavimai paprastai tęsiasi 3–7 dienas. Kai kurie peršalimo simptomai gali varginti ir ilgiau, pavyzdžiui, užsitęsęs kosulys.

Gripas – ūminė infekcinė liga, kurią sukelia A, B arba C tipo virusai. Pagrindiniai jo simptomai: aukšta temperatūra (38 laipsniai ir daugiau), galvos skausmas, šaltkrėtis, sloga, gerklės, sąnarių ar raumenų skausmas, apetito stoka, sausas kosulys.

„Nuo paprasto peršalimo gripas skiriasi tuo, kad prasideda staiga. Simptomai pasireiškia itin greitai, per kelias valandas. Ligonio savijauta būna labai prasta – jis jaučia silpnumą ir nuovargį, jam trūksta energijos net paprasčiausiai veiklai“, – aiškina gydytoja.

Savigyda gali pakenkti

Peršalus gydytoja rekomenduoja gerti daug skysčių (šilto vandens, nekarštos žolelių arbatos, sultinio), vartoti vitamino C, daug ilsėtis ir stiprinti organizmą.

„Jei skauda gerklę, gali padėti šildomieji kompresai, čiulpiamosios pastilės arba purškiamieji preparatai. Namų sąlygomis galima atlikti inhaliaciją, skalauti gerklę šiltu ramunėlių ar medetkų nuoviru. Tačiau jei temperatūra neviršija 38 laipsnių, nerekomenduojama gerti ją mažinančių vaistų, nes pagrindinė šių medikamentų funkcija – numušti temperatūrą, o tai trukdo organizmui pačiam kovoti su infekcija. Taigi, užuot pasveikę, sirgsite ilgiau“, – pataria medikė.

Jei aukšta temperatūra laikosi ilgiau nei 1–2 dienas ir nepavyksta jos sumažinti arba atsiranda papildomų pavojingų simptomų – bėrimas, vėmimas, vangumas, itin stiprus galvos skausmas, – D.Mizeikytė pataria nedelsiant kreiptis į gydytoją. Į specialistus šeimos gydytoja rekomenduoja kreiptis ir tuomet, jei šių simptomų neatsirado, tačiau, gydantis savarankiškai, savijauta per 2–3 dienas nepagerėjo.

Gydytoja primygtinai prašo patiems neužsiimti savigyda antibiotikais, nes jie neveikia gripo ir kitų virusinių ligų sukėlėjų, o šių vaistų vartojimas žaloja žarnyno mikroflorą, kenkia kepenims, silpnina imunitetą ir net gali sukelti alergines reakcijas. „Dažnai vartojant antibiotikus, prie jų priprantama ir vaistai nebetenka gydomojo poveikio. Antibiotikus vartoti galima tik gydytojui paskyrus ir tiksliai laikantis jo rekomendacijų“, – pabrėžia ji.

Medikė sako suprantanti žmonių nenorą imti nedarbingumo pažymą, tačiau pabrėžia, kad net nesmarkiai karščiuojant eiti į darbą nereikėtų: „Susirgus organizmui reikia ramybės, lovos režimo, kad nesidaugintų ir neplistų virusai ar bakterijos. Tuomet imuninė sistema pati kovoja su liga, mažėja komplikacijų tikimybė. Be to, jei sirgdami eisite į darbą, galite užkrėsti bendradarbius.“

Šeimos gydytoja D.Mizeikytė: „Antibiotikus vartoti galima tik gydytojui paskyrus ir tiksliai laikantis jo rekomendacijų.“ Asmeninio archyvo nuotr.

Šeimos gydytoja D.Mizeikytė: „Antibiotikus vartoti galima tik gydytojui paskyrus ir tiksliai laikantis jo rekomendacijų.“ Asmeninio archyvo nuotr.

Skiepai – efektyvu

Anot šeimos gydytojos D.Mizeikytės, ankstyvą pavasarį ir rudenį neatsitiktinai dažnas mūsų suserga peršalimo ligomis, nes patys nesisaugome. „Dar gerai nesušilus orui ar nenorėdami atsisveikinti su vasara, rengiamės per lengvai, lauke atsilapojame paltus, nusirišame šalikus arba atvirkščiai – parduotuvėse vaikštome apsitūloję, kaistame automobiliuose, o paskui suprakaitavę išeiname į šaltą orą. Tokie temperatūrų kontrastai neigiamai veikia imuninę sistemą. Esant sezoniniam virusinių ligų protrūkiui, virusais greitai galima užsikrėsti kolektyvuose, vaikų darželiuose, viešajame transporte ar kitose žmonių susibūrimo vietose“, – sako gydytoja.

Atvėsus orams ji pataria dėvėti oro temperatūrą ir sąlygas atitinkančius drabužius, o prasidėjus peršalimo ligų protrūkiui – vengti žmonių susibūrimo vietų. Gydytoja taip pat ragina mesti rūkyti, nes šis žalingas įprotis nualina kvėpavimo takus ir silpnina imuninę sistemą.

Stebuklingos piliulės, kuri imuninę sistemą sustiprintų, pasak medikės, nėra, tačiau pagrindiniai būdai sveikatai stiprinti seniai žinomi. „Teigiamas papildų ar vitaminų komplekso poveikis imuninei sistemai nėra įrodytas griežtus kriterijus atitinkančiais moksliniais tyrimais, todėl nesitikėkite, kad imunitetą pavyks sustiprinti išgėrus kokią nors tabletę. Sveikatą ir imunitetą stiprina subalansuotas darbo ir poilsio režimas, kokybiškas poilsis, reguliari mankšta ar reguliarus ir tikslingas fizinis krūvis bei organizmo grūdinimas, taip pat visavertė mityba. Visa tai ir žalingų įpročių neturėjimas gali padėti išvengti sezoninių peršalimo ligų“, – vardija gydytoja.

Kol kas efektyviausia priemonė nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų yra skiepai. Dažniausiai ši liga prasideda rugsėjo–spalio mėnesį, sergamumo piką pasiekia gruodžio–sausio mėnesiais, o kovo–balandžio mėnesiais dažnai nustatomi pakartotini jos protrūkiai. Kadangi reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai, kovojantys su gripo virusu, skiepytis rekomenduojama dar prieš prasidedant šios ligos sezonui. „Pasiskiepijus imunitetas išlieka visus metus, todėl jei nespėjote pasiskiepyti iki gripo sezono, vertėtų tai padaryti ir vėliau. Tiesa, jei tą dieną karščiuojate, skiepytis negalima“, – aiškina gydytoja.

Šeimos gydytoja primena, kad skiepai gali sukelti šalutinę reakciją. Dažniausiai tai būna tik nedideli negalavimai: gali nežymiai pakilti temperatūra, injekcijos vieta gali parausti ar patinti, taip pat gali būti jaučiamas nedidelis skausmas, o anafilaksinis šokas ar traukuliai po skiepijimo ištinka itin retai.

„Asmenims, kuriems anksčiau yra pasireiškusi sunki alerginė reakcija į gripo vakciną, skiepytis negalima. Visi kiti norintys pasiskiepyti nuo gripo pagal nuo šių metų pavasario galiojančią tvarką pirmiausiai turi apsilankyti pas šeimos gydytoją. Gydytojas įvertins paciento sveikatos būklę ir, jeigu nėra kontraindikacijų skiepijimui, išduos atitinkamą pažymą“, – primena šeimos gydytoja D.Mizeikytė.

Nemokamai skiepijami:

  • nėščiosios;
  • 65 m. ir vyresni asmenys;
  • slaugos ir socialinės globos įstaigų gyventojai;
  • asmenys, sergantys piktybiniais navikais, lėtinėmis kvėpavimo takų (bronchine astma, lėtine obstrukcine plaučių liga), širdies ir kraujagyslių, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imunodeficitine būkle;
  • sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kasmet skiepytis visiems vyresniems nei 6 mėnesių asmenims. Ypač svarbu paskiepyti vaikus iki 2 metų bei asmenis, glaudžiai bendraujančius su šio amžiaus vaikais, sergančiais lėtinėmis ligomis bei vyresnio amžiaus asmenimis.

Nuo peršalimo gelbstintys augalai

Pastebėjus pirmuosius peršalimo simptomus, nebūtina iš karto bėgti į vaistinę. Štai keletas liaudiškų būdų, kurie padės lengvai sunegalavus.

Aviečių arbata. Ją galima ne tik gerti, bet ir skalauti ja gerklę. Užplikykite 100 g šviežių aviečių, 2 valg. š. aviečių uogienės ir 2 valg. š. aviečių lapų arba džiovintų aviečių uogų stikline verdančio vandens. Vartokite, kai užpilas pastovės 15–25 min.

Česnakai. Santykiu 1:1 sumaišykite sutrintus česnakus arba česnakų sultis ir medų. Šią masę, užsigerdami stikline vandens, vartokite po 1–2 arbat. š. du kartus per dieną.

Nors česnakai padeda mažinti slogą ir nosies užgulimą, jų sulčių lašinti į nosį negalima, nes gali nudeginti nosies gleivinę. Norėdami palengvinti kvėpavimą susmulkinkite kelias česnako skilteles, gautą masę suvyniokite į marlę ir palaikykite prie kiekvienos nosies šnervės 5–7 min.

Imbierų arbata. Stiklinėje karšto, bet ne verdančio vandens ištirpinkite 1 valg. š. medaus, įpilkite 1 valg. š. citrinų sulčių, 0,5 arbat. š. tarkuotos imbiero šaknies. Skoniui pagerinti į arbatą galima įdėti kelis lapelius džiovintų mėtų. Vartokite, kai užpilas pastovės 15–20 min. Ši arbata stiprina imunitetą, didina darbingumą.