15min. nuotr.

Didėjant aplinkos užterštumui, gali atrodyti, kad namai – ta vieta, kurioje saugu ir sveika. Tačiau ekspertai mano kitaip. „Viskas, kas yra patalpose, vienokiu ar kitokiu būdu yra teršalai, kurie, jei tinkamai nevėdinami kambariai, kaupiasi ir kenkia sveikatai. Teršalai, esantys patalpose, dažnai būna pavojingesni už esančius lauke“, – sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Pastatų energetikos katedros docentė dr. Violeta Misevičiūtė.

Kodėl būtina vėdinti patalpas?

VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto docentė teigė, kad oro poreikis žmogui per parą – 88 proc. Tai nepalyginamai daugiau už kitus gyvybiškai svarbius ir funkcionuoti reikalingus produktus – maistą (3 proc.) ir vandenį (9 proc.).
Apie 90 proc. laiko žmonės praleidžia patalpose, ypač šaltuoju metų laiku. Oro užterštumo (ne šviežumo) pojūtis pirmiausia yra šilumos, drėgmės ir nemalonių kūno kvapų rezultatas. Esant netinkamam vėdinimui, nepakankamam oro kiekiui, be tvankumo pojūčio bei nemalonių kvapų, patalpose gali būti per karšta, per šalta, būti juntamas skersvėjis bei atsirasti „ligoto pastato“ sindromas.
„Yra patalpų, kuriose dirbantys arba gyvenantys žmonės skundžiasi bloga savijauta, silpnumu ir panašiais neaiškios kilmės negalavimais. Tai būdinga „ligoto pastato“ sindromui“, – sakė mokslininkė. Tarp šiam sindromui būdingų simptomų yra ir galvos skausmas ar svaigimas, pykinimas, akių, nosies ar gerklės dirginimas, sausas kosulys, odos niežulys, nuovargis, balso užkimimas, alergijos, dažnesni astmos priepuoliai.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) komitetas nustatė, kad daugiau kaip 30 proc. naujuose ar rekonstruotuose pastatuose dirbančių ir gyvenančių žmonių skundžiasi neįprastai dideliu sergamumu, susijusiu su „ligoto pastato“ sindromu. Sveikatos ataskaitos parodė, kad prastas vėdinimas – vienas iš svarbiausių šio sindromo veiksnių.

Dulkės – mažiausiai pavojingos iš visų patalpų teršalų

Daugelis medžiagų, esančių netinkamai vėdinamose patalpose, tampa teršalais. Svarbiausi jų židiniai, anot VGTU docentės, yra statybinės, apdailos (lakieji organiniai junginiai, formaldehidas), polimerinės medžiagos, dujų degimo produktai (anglies monoksidas), žmogaus skleidžiamos bei buitinių procesų metu išsiskiriančios kenksmingos medžiagos, tabako dūmai (benzenas).
„Mažiausiai pavojingos yra medienos ir gamtinės dulkės, kurios išsiskiria įvairios žmonių veiklos metu. Pavojingiausios sintetinės medžiagos, įvairios rūgštys (azoto, boro), chromo, nikelio junginiai, vaistai“, – vardijo dr. V.Misevičiūtė. Žmogus skleidžia iki 400 cheminių junginių, daugiausia anglies dvideginio. Didėjant jo kiekiui ore, mažėja dėmesio koncentracija, apima žiovulys, mieguistumas.
Vėdinimas naudojamas kaip profilaktikos priemonė nuo gaisrų, sprogimų ir nelaimingų atsitikimų, nes mažina sprogiųjų ir degiųjų priemaišų ore koncentraciją. Vėdinant patalpas, pailginama atitvarų eksploatavimo trukmė, nes tinkamai vėdinant patalpas nesiformuoja pelėsis, grybeliai, pastato atitvaros nedrėksta.

Kaip tinkamai vėdinti patalpas?

Anot dr. V.Misevičiūtės, teršalų kontrolė – efektyviausias švaraus oro patalpose palaikymo būdas. „Deja, tokia kontrolė dažniausiai neįmanoma, todėl natūralus ar mechaninis vėdinimas – veiksmingiausias būdas palaikyti priimtiną oro kokybę“, – teigė mokslininkė.
VGTU docentė pateikė keletą patarimų, kaip užtikrinti oro gaivumą namuose: „Gyvenamuosius kambarius galima vėdinti natūraliai – atidarant langus. Šaltuoju metų laikotarpiu reikėtų praverti langus 10–15 min. arba sukelti smūginį vėdinimą – kelioms minutėms visiškai atidaryti langą. Kad patalpose pakaktų šviežio oro, langus atverti rekomenduojama kelis kartus per dieną, pavyzdžiui, ryte ir vakare.“ Ekspertė atkreipė dėmesį, kad langų nereikėtų atverti esant smogui: geriau luktelėti, kol smogą išsklaidys vėjas.
Kitas patalpas, dr. V.Misevičiūtės teigimu, reikėtų vėdinti tiek, kiek reikia, pavyzdžiui, virtuvėje veikiant viryklei, turėtų įsijungti gartraukis, kuris pašalintų gaminant maistą išsiskyrusią šilumą, garus, kvapus. Oro šalinimo ventiliatoriai turėtų veikti naudojantis vonia ir tualetu.
Tiems, kurie vengia atidaryti langą, bijodami prarasti šilumą, mokslininkė patarė pasvarstyti apie vėdinimo sistemą su šilumogrąža: „Naudojant šią sistemą, šalinamo oro šiluma panaudojama tiekiamam orui pašildyti, todėl reikia mažesnio galingumo šildytuvo, sistema veikia ekonomiškiau.“ Dr. V.Misevičiūtės nuomone, patalpas vėdinti būtina. „Palaikant aukštą patalpų oro kokybę, galima pagerinti sveikatą, darbo našumą, sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas ir taip gauti ekonominę naudą“, – pabrėžė ji.