R. Dovydėno pieš.

Uolūs grybautojai šiemet didžiulėmis pintinėmis tempia iš miško raudonviršius, baravykus, rudmėses ir kitas miško gėrybes. Tačiau valgomieji ir nuodingi grybai kartais būna tokie panašūs, kad net ir patyrę grybautojai jų neatskiria.

Vertingi, bet klastingi

Pasak gydytojos dietologės Jūratės Dobrovolskienės, pačios aukščiausios klasės grybai maistine verte prilygsta mėsai ir žuviai, net yra vertingesni. „Grybų karaliumi ir karaliene galime vadinti tikrinį baravyką ir rudmėsę, – sakė gydytoja. – Nuo jų šiek tiek atsilieka kiti baravykų klasės atstovai: lepšiai, raudonviršiai, taip pat voveraitės. Grybuose yra ir mineralinių medžiagų, ir baltymų, netgi D, B grupės vitaminų, kalio, kalcio, geležies, vario, molibdeno.“

Gydytojos dietologės teigimu, svarbu nepamiršti, kad grybai yra sunkiai virškinamas maistas. Jų nereikėtų valgyti žmonėms, sergantiems ar persirgusiems kepenų, skrandžio, žarnyno ligomis.

Grybautojai kartais prisirenka ir nevalgomų grybų, kurie sukelia klastingus, iš pradžių nelabai pastebimus, bet smarkiai kepenų funkcijas pažeidžiančius apsinuodijimus. Kartais liekamųjų reiškinių poveikis jaučiamas visą gyvenimą, jis pasireiškia labai rimtais virškinimo sutrikimais.

Sunkios pasekmės

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro sveikatos edukologės Vidos Dubinskienės teigimu, apsinuodijimo grybais pasekmės priklauso nuo to, kokių grybų valgyta ir kaip skubiai buvo suteikta pirmoji pagalba. 

Apsinuodijimas grybais dažniausiai nustatomas atsižvelgiant į vyraujančius simptomus ir laiką, praėjusį nuo grybų valgymo, per kurį atsiranda pirmieji apsinuodijimo simptomai.
Trumpas slaptasis laikotarpis būna tada, kai apsinuodijimo požymiai atsiranda anksčiau nei po 6 val., pavyzdžiui, apsinuodijus paprastąja musmire, rašaliniu mėšlagrybiu, pilkąja skydabude ir kitais nuodingais grybais. 

Jei negalavimo požymiai atsiranda vėliau nei po 6 val., tai vadinama ilguoju slaptuoju periodu. Tada galima įtarti, kad apsinuodijimas yra sunkus ir gyvybei pavojingas. Taip būna suvalgius žalsvosios musmirės, nuodingojo nuosėdžio, bobausio bei kitų nuodingų grybų.

Pirmoji pagalba

Delsti apsinuodijus grybais negalima. Jei apsinuodijęs žmogus yra sąmoningas, pirmiausia reikia paklausti, kada valgė grybų. Jei ką tik, galima sukelti vėmimą pirštais dirginant liežuvio šaknį. Žmogus turi kuo greičiau vykti į gydymo įstaigą.

Jei simptomų atsirado po ilgojo slaptojo laikotarpio (daugiau kaip po 6 val.), nedelsiant reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą arba kuo skubiau nuvežti apsinuodijusįjį į ligoninę.

Jei nukentėjusysis nesąmoningas, reikia atverti kvėpavimo takus ir nustatyti, ar kvėpuoja. Jei nėra kvėpavimo, būtina atlikti dirbtinį kvėpavimą – 30 kartų paspausti krūtinės ląstą ir du kartus įpūsti per burną oro. Jei žmogus kvėpuoja, reikia paguldyti jį ant šono, kad vemdamas neužspringtų, ir skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Patarimai grybautojams

– Grybai linkę kaupti sunkiuosius metalus, todėl grybaukite tik toli nuo pramoninių rajonų esančiuose miškuose. Daugiausia teršalų sukaupia rudakepuris aksombaravykis, paprastasis kelmutis, raukšlėtasis gudukas (kalpokas), gelsvarudis baltikas (guotė).
– Galima apsinuodyti ir valgomaisiais grybais, jei jie seni, ištižę, sukirmiję. Maistui geriausiai tinka virti jauni grybai.
– Pavojinga rinkti ir vartoti smarkiai šalnų pakąstus grybus. Tokiuose grybuose, skaidantis baltymams, susidaro nuodingųjų medžiagų (amidų, aminų).
– Paruoštų valgymui grybų negalima palikti kitai dienai, o konservuotus reikėtų suvartoti per pusmetį.

– Valgant grybus negalima vartoti svaigiųjų gėrimų.