Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode kuriamoje Retųjų ir saugomų Lietuvos augalų ekspozicijoje, sodinami ir saugomi retieji augalai. Organizatorių nuotr.

Kauno botanikos sode kuriamoje Retųjų augalų ekspozicijoje verda darbai: išlygintame ir tvarkomame 30 arų plote įrengiamos dirbtinės augavietės, atkartojančios saugomoms augalų rūšims reikalingas natūralias sąlygas. Į jas sodinami į Raudonąją knygą įrašyti augalai, surinkti per ekspedicijas Pietvakarių Lietuvoje.

Kitas kelias

Į 2007 m. išleistą trečiąją Lietuvos raudonąją knygą įtrauktos 339 vietinių augalų rūšys. Ir nors saugomų teritorijų – nacionalinių ir regioninių parkų, rezervatų – funkcija yra saugoti nykstančias augalų rūšis jų natūraliose augavietėse, vis dėlto tyrimų rezultatai liudija, kad to nepakanka: net ir saugomose teritorijose dėl įvairių priežasčių retų vietinių augalų populiacijos mažėja arba gali visai išnykti. Augalų rūšių išsaugojimo tikimybę didina jų perkėlimas saugoti į botanikos sodų gyvąsias kolekcijas ir augalų genų bankus. Juose saugomos tinkamai užšaldytos augalų sėklos ar kita augalų genetinė medžiaga, kuri gali būti panaudojama ne tik moksliniams tyrimams, edukacijai, bet ir augalų reintrodukcijai – natūraliose augavietėse išnykusioms augalų populiacijoms atkurti.

Sugrąžins gamtai

Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode kuriamoje Retųjų ir saugomų Lietuvos augalų ekspozicijoje, specialiai parinktose vietose ir tinkamai paruoštame dirvožemyje, pagal ekologinius poreikius sodinami ir saugomi retieji augalai iš sausų ir drėgnų pievų, stepinių ir šlaitų pievų, viržynų, šlapių pievų, tarpinių pelkių, vandens telkinių, pelkinių miškų, plačialapių miškų, pušynų ir eglynų.

„Kolekcinę augalų vertę didina tai, kad jie surinkti iš žinomų radimviečių, kruopščiai dokumentuoti, todėl ateityje, augalus padauginus, bus galima juos sugrąžinti į natūralias jų augimo vietas ir taip apsaugoti nuo išnykimo. Daugumoje Europos valstybių reintrodukcinės programos vykdomos gana aktyviai, o Lietuvoje ši veikla iki šiol gana menkai plėtota“, – pastebėjo projekto „Botanica Sudavica“ vadovė prof. Vida Mildažienė.

Dalijasi patirtimi

„Kuklūs žoliniai mūsų lietuviškos gamtos augalai vargu ar patrauks akį puošnumu, tačiau ši ekspozicija visų pirma didžiulės edukacinės vertės mokomasis vadovėlis po atviru dangumi. Jį kurdami patirties sėmėmės iš kolegų, saugančių savo kraštų nykstančius augalus, – Norvegijos Olso, Islandijos Reikjaviko ir Akureirio botanikos soduose. Renkant eksponatus svarbiausia buvo išsaugoti jų autentiškumą: čia susodinome tik Lietuvoje atrastus retuosius augalus“, – pasakojo VDU Kauno botanikos sodo Kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius.

Pamatinė veikla

„Galima sakyti, kad tokia saugomų ir retųjų Lietuvos augalų ekspozicija yra viena iš pamatinių visų botanikos sodų veiklų: ne vien puikuotis dailiais gėlynais ir puošniais želdynais, bet ir dirbti mokslinį darbą, būti nykstančių augalų išsaugojimo centrais. Be to, kurdami Lietuvos saugomų augalų rūšių ekspoziciją, pagerbiame ir puoselėjame Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo kūrėjo, profesoriaus Konstantino Regelio, atminimą“, – apie ekspozicijos atsiradimo prielaidas pasakojo A.Balsevičius. Pirmasis Botanikos sodo vadovas, iš Tartu universiteto pakviestas profesorius Konstantinas Regelis (1890–1970), paklaustas apie botanikos sodo svarbą, yra pasakęs: „Man botanika ir visa augmenija – tai visų pirma gyvybė, todėl dirbau taip, kad ši gyvybė neužgestų.“

Nuotraukų autoriai: Eglė Norkevičienė, Kęstutis Obelevičius, Ričardas Narijauskas.

Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode kuriamoje Retųjų ir saugomų Lietuvos augalų ekspozicijoje, sodinami ir saugomi retieji augalai. Organizatorių nuotr.

VDU inf.