R. Dovydėno pieš.

Permaininga žiema, artėjančio pavasario atodrėkiai ir lietūs daugelio sodybų šeimininkams atneša rūpesčių. Užliejami rūsiai, pažliunga sodai, kieme telkšo balos. Šių nepatogumų galima išvengti investavus į drenažą arba paprastesnėmis priemonėmis sukūrus nedidelę melioracijos sistemą.

Reikia patarimo

Aleksandro Stulginskio universiteto Melioracijos katedros docentė Alma Pocienė sakė, kad, norint turėti vešlius sodus, gėlynus bei daržus, būtinas tinkamas žemės drėgmės balansas. „Projektuojant želdinius reikia žinoti, kad po aukštais vaismedžiais ir medžiais gruntiniai vandenys turi būti ne sekliau kaip 1,5 m, po vaiskrūmiais – 1 m, po vejomis, gėlynais, daržais – 0,5–0,8 m“, – aiškino mokslininkė. Sunkiau sutvarkyti teritoriją, kurios paviršius lygus, o gruntas – molis ar sunkus priemolis. arba ten, kur gruntiniai vandenys arti paviršiaus. Tokiuose sklypuose, anot pašnekovės, dirva, vejos dažnai užmirksta, pavasariais ilgai neatšyla, todėl prie augalų šaknų nepatenka oro. „Gruntinio vandens lygį galima reguliuoti. Suprantama, geriausia kviesti specialistus. Jie ne tik ištirtų gruntinio vandens lygį, bet ir patartų, kaip sausinti, kuris iš metodų – brangesnis ar pigesnis – efektyviausias konkrečiame kieme, tinkamiausias reljefui“, – sakė A.Pocienė.

Gelbės tvenkinys

Paprasčiausias būdas pažeminti gruntinį vandenį – žemiausioje sklypo vietoje iškasti tvenkinį. „Šeimininkas turėtų numatyti, kur vandeniui lengviausia tekėti, ir tose vietose iškasti griovelius iki telkinio“, – sakė A.Pocienė. Taip ne tik pažeminamas gruntinio vandens lygis, bet ir po liūčių ar per pavasario polaidį vanduo telksis į vieną vietą – tvenkinį. Įrengiant sodybą patariama iš anksto pagal galimybes formuoti reljefą: tarp priešingų sklypo kraštų paviršiaus nuolydis turėtų būti bent 20 cm. Jei yra galimybė, geriausia nuolydį formuoti nuo namo į sklypo pakraščius. Kas metrą paviršius turėtų žemėti maždaug 2 cm. Kai sodyba nuokalnėje, kalno pusėje kasamas apsauginis griovys, surenkantis paviršinį pašlaičių vandenį ir nukreipiantis jį žemyn nuo sodybos.

Tiks ir duobė vandeniui

Jei nėra galimybės iškasti kūdrą, reikėtų įrengti vandens duobę. Jos dugnas turi būti išklotas 10–15 cm skersmens akmenimis ir užpiltas gargždu ar žvyru. Ant paviršiaus dar klojama samanų, pilama durpių ir žemių. Samanos ir durpės neleidžia užsikimšti tarpams tarp akmenų. Duobės dugnas turi siekti vandeniui laidų sluoksnį, kitaip teks galvoti, kur išpumpuoti vandens perteklių.

Į talką – žvyras ir skalda

Vienas paprastesnių būdų turėti sausesnį sodą – suarti sklypą ir įmaišyti į žemę rupaus smėlio ar žvyro. „Be to, galima nukasti ar nustumti viršutinį derlingo dirvožemio sluoksnį, paskui ant nukasto ploto užpilti 20–30 cm žvyro ir vėl paskleisti dirvožemį, – sakė A.Pocienė. – Taip žemė paruošiama gėlynams, daržui ar mažiems vejų ploteliams. Taip pat sklype galima iškasti griovelius, į juos pripilti išplauto smėlio, o ant viršaus užpilti maždaug 20 cm dirvožemio sluoksnį. Šitaip palengvintas gruntas greičiau sugeria polaidžio ar lietaus vandenį.
Kitas būdas gelbėti užmirkstantį sklypą, – visą jo plotą padengti 5 cm skaldos sluoksniu. Skalda paslepiama dirvožemio sluoksniu. Toks drenažas naudingas ir vejai, nes ji greičiau atsigaus po žiemos įšalo, sklype netelkšos balos. Tačiau specialistai pabrėžia, kad būtina labai gerai išanalizuoti sklypo reljefą, gruntą, kad vanduo rastų geriausius kelius nutekėti į griovelius. Neretai neįmanoma išsiversti be melioracijos specialistų.

Drenažo vamzdžiai – nepigu, bet efektyvu

Minėtų sausinimo būdų gali nepakakti – vanduo vis tiek veršis pro pamatus, drėks namo rūsys. Tada tenka kloti drenažo vamzdžius. Tai nepigi, bet efektyvi sausinimo sistema. Geriausia, kai vamzdžiais apjuosiamas visas pastatas. Labiausiai tinka gofruoti su kiaurymėmis PVC vamzdžiai, aptraukti geotekstile arba kokosų plaušu. Apie 0,5–1 m nuo namo pamatų reikia iškasti tranšėją. Ji turi būti tokio gylio, kad drenažo vamzdžiai eitu žemiau nei pamatų pagrindas. Tranšėjos dugnas sutankinamas ir išklojamas 5 cm žvirgždo bei smėlio sluoksniu. Tranšėjos nuolydis turi būti 2 mm kas metrą. Geriausia paklotus vamzdžius užpilti gargždu, paskui – smėliu ir galiausiai – gruntu.

Tinka visam sklypui

Drenažo vamzdžius reikia sujungti su surenkamuoju šuliniu, miestelio kanalizacijos sistema arba nuvesti į kūdrą. Drenažo sistema prižiūrima per apžvalginius ir nukreipiamuosius šulinėlius. Jie gali būti įrengiami iš gelžbetoninių žiedų, bet dabar siūloma ir paprastesnių, plastikinių. Protarpiais nukreipiamųjų šulinėlių sistemą reikėtų praplauti laistymo žarna. Tokia sistema tinka ne tik prie pastatų pamatų, bet ir visame sklype. Lengvoje dirvoje drenos klojamos 45–60 cm gylyje, sunkioje – nuo 80 cm iki 1,5 m. Norint apsaugoti sistemą nuo augalų šaknų, vamzdžius reikia užpilti skalda ar šlaku.