LRT nuotr.

Pasibaigus Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) įgaliojimams Seime, prabilta apie naujus jos formavimo principus. Ar rinkimų prievaizdai ir toliau turės partinius bilietus?

Turės apsispręsti

Jei sutiktume su prielaida, kad tauta verta tokios valdžios, kokią išsirenka, pilietiškiausių rinkėjų savigrauža turėtų būti dar didesnė. Tarptautinių organizacijų, stebinčių demokratijos raidą pokomunistinėse šalyse, vertinimais, rinkimų organizavimo procesui Lietuvoje po nepriklausomybės atgavimo nelabai yra ko prikišti. Antai Vokietijoje įsikūrusio Friedricho Naumanno fondo sudaromame pasaulio šalių laisvės indekse Lietuva 2016 m. užėmė aukštą 6 vietą, ją pralenkė tik Nyderlandai, Vokietija, Estija, Belgija ir Austrija. Po Lietuvos šiame sąraše eina Čekija, Lenkija ir Latvija. Šio reitingo sudarytojai, skyrę mūsų valstybei vietą pirmajame „Freedom Barometer“ indekso dešimtuke, Lietuvos rinkimų organizavimo sistemą pagal jos laisvumą ir sąžiningumą įvertino pačiu aukščiausiu balu. Gana aukštai rinkimų Lietuvoje lygį demokratijos kriterijų požiūriu vertina ir daugelis kitų tarptautinių organizacijų, nors, suprantama, mums patiems VRK veikla gali atrodyti kitaip. Iš toliau geriau matyti bendras vaizdas, o iš arčiau labiau išryškėja ne visada maloniai nuteikiančios detalės.

Pagal įstatymą Seimas praėjus ne mažiau kaip 140 ir ne daugiau kaip 200 dienų po Seimo rinkimų turi sudaryti naują Vyriausiąją rinkimų komisiją. Jau dabar aišku, kad nuo 1994 m. VRK pirmininkavęs Zenonas Vaigauskas nebesieks naujos pirmininko kadencijos. Tačiau, iš visko sprendžiant, Seimo nariai norėtų permainų ne tik VRK vadovybėje: Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio bei kitų Seimo narių iniciatyva buvo pasiūlyta pakeisti VRK formavimo principus ir iš esmės ją depolitizuoti, pašalinus iš jos sudėties politinių partijų atstovus. Tokiam siūlymui Seimas nepritarė, tačiau VRK pertvarkos klausimas taip ir liko kyboti ore. Politikai nesutaria, kaip turėtų būti formuojama naujos sudėties VRK. Aišku tik viena: nauja komisija turi būti patvirtinta jau šioje Seimo sesijoje.

Dvejopas siūlymas

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Andrius Kubilius pasiūlė sudaryti specialią darbo grupę Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pakeitimo projektui patobulinti. Į ją įtraukti visų Seimo frakcijų seniūnai ir pirminio VRK įstatymo pakeitimo projekto iniciatorė Seimo narė Agnė Širinskienė. Pagal galiojantį įstatymą VRK sudaroma iš komisijos pirmininko, trijų universitetinį išsilavinimą turinčių teisininkų, burtais atrinktų iš Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatų, trijų burtais atrinktų teisininkų, kuriuos pasiūlė teisingumo ministras, ir partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų. Ar tokia tvarka išliks ir toliau, ar bus pakeista, kol kas neaišku.

A. Kubilius

„Vyriausioji rinkimų komisija ne tik pastaruoju laikotarpiu, bet ir daugelį metų susilaukdavo kritikos dėl savo darbo metodų ir nesprendžiamų problemų, bet tai iš dalies buvo susiję ir su jos vadovybe, t. y. pirmininku ponu Zenonu Vaigausku. Mes manome, kad visų pirma reikėtų išspręsti vadovavimo klausimą. O paskui galbūt paaiškėtų ir tai, ar nauja vadovybė gali su tokios pat struktūros komisija dirbti efektyviau, ar reikia dar ir kokių nors pataisų“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė A.Kubilius, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, TS-LKD frakcijos narys. Pasak politiko, siūlymas išvis atsisakyti VRK atstovavimo partijoms yra dvejopas. „Viena vertus, jeigu Vyriausiąją rinkimų komisiją sudarytų tik kokie nors biurokratai, gal jos veikla būtų efektyvesnė, kita vertus, galėtų sumažėti tokios sudėties komisijos veiksmų ir sprendimų legitimumas. Turime atsiminti: tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija atstovauja visoms partijoms, yra vienas pirmųjų didelių Sąjūdžio iškovojimų. Dėl teisės, kad rinkimų priežiūroje aktyviai dalyvautų partijos, iki šiol aktyviai kovoja Baltarusijos ir Rusijos opozicija. Tad, kaip ir sakiau, atstovavimo partijoms atsisakymas mums gali turėti ir neigiamų pasekmių“, – svarstė A.Kubilius.

Skubėti lėtai

Politologas Algis Krupavičius, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, paklaustas, kaip iš esmės vertintų VRK veiklą pastaraisiais metais, sakė, kad, jo manymu, komisija dirbo ganėtinai gerai. „Kad buvo trūkumų, tikrai matėme, pagrindiniai iš jų sietini su rinkimų administravimo dalykais. Ypač rezultatų sumavimas rinkimų dieną nuolat būdavo problemiška sritis. Tai kompiuteriai strigdavo, tai apskritai informacijos teikimas visuomenei, žiniasklaidai labai vėluodavo. Jei kalbėtume apie rinkimų organizavimą, ypatingų priekaištų Vyriausioji rinkimų komisija, matyt, nenusipelnytų, ji stengėsi būti nešališka“, – sakė politiologas.

Algis Krupavičius

Nors, pasak A.Krupavičiaus, apskritai pasirengimas rinkimams būdavo tinkamas, bet tos pačios problemos rinkimų dieną kartodavosi metai iš metų, ir kuo rinkėjai per eilinius rinkimus būdavo aktyvesni, tuo paprastai tokių problemų būdavo daugiau. Jo manymu, šiais laikais rinkimų procese reikėtų daugiau technologinių inovacijų, balsų apskaita turėtų būti tikrai daug operatyvesnė. Politologas priminė, kad VRK taip pat buvo priekaištaujama dėl nepakankamos rinkimų kampanijų finansavimo kontrolės, toks priekaištas esą irgi turi tam tikrą pagrindą.

Ar reikėtų peržiūrėti VRK formavimo tvarką? „Šiuo atveju reikėtų skubėti lėtai. Manyčiau, kad dėl to apskritai reikėtų truputį ilgesnės diskusijos, pirmiausia tarp ekspertų. Kol kas tokia diskusija labai trumpa ir fragmentiška, ir argumentai dėl vieno ar kito modelio nėra iki galo išsakyti. Dabartinis Vyriausiosios rinkimų komisijos modelis irgi nėra savaime blogas. Galima ją departizuoti, o ne depolitizuoti, nes politikai skiria pareigūnus į komisiją visais atvejais, koks modelis bebūtų. Partijų įtaką galima siekti sumažinti, bet, ko gero, esminė reforma būtų šiek tiek per ankstyva, nes nėra diskusijos analizės. Siūlomas modelis iš tiesų turi tam tikrų privalumų, bet gali turėti ir tam tikrų minusų“, – sakė A.Krupavičius.

Ne visi veržėsi

Diplomatas, istorikas, Nepriklausomybės Akto signataras Vytautas Plečkaitis „Valstiečių laikraščiui“ sakė manantis, kad VRK veikla daugmaž atitiko bendrą standartą, o tai, kad jai daugiau nei 20 metų vadovavo tas pats žmogus, Lietuvos kontekste nėra išskirtinis atvejis. „Ir kitas valstybines institucijas kai kurie valdininkai ilgai valdo – po 20 metų ar ir daugiau. O profesionalumo prasme Z.Vaigauskui per daug irgi negalima prikišti, jis stengėsi būti objektyvus, saugoti jėgų balansą. Galbūt ne viskas pavykdavo, ne viskas nuo jo priklauso. Aš kaip rinkėjas per daug priekaištų jam neturėčiau“, – sakė V.Plečkaitis. Jis atkreipė dėmesį ir į dar vieną aplinkybę: esą Z.Vaigauskas VRK pirmininko kėdėje sėdi nebūtinai „iš inercijos“. „Kažin ar daug buvo norinčiųjų būti jo vietoje. Žinau atvejų, kai nelabai rado teisininkų, kurie galėtų užimti jo vietą“, – teigė pašnekovas.

Vytautas Plečkaitis

V.Plečkaičio manymu, atsisakyti partinio principo formuojant VRK sudėtį nebūtų gerai: partijos Lietuvoje esą ir taip nėra stiprios. Partinę sistemą Lietuvoje reikėtų dar labiau stiprinti, o ne silpninti. „Dabar yra savotiška mada: nepriklausyti partijoms, bet būti valdžioje yra svarbiau, nei būti partiniam. Manau, tai klaidinga. Žmogus turi partijoje subręsti kaip politikas, ir tik tuomet pasirodyti politinėje viešumoje – ar savivaldybės taryboje, ar Seime. Jis neturėtų ateiti iš gatvės, pasivadinęs profesionalu ir pareiškęs, kad gali valdyti šalį“, – pabrėžė signataras.