R. Dovydėno pieš.

„Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė davė startą nacionalinei iniciatyvai „Idėja Lietuvai“. Tai kvietimas siūlyti idėjas naujam šimtmečiui. Jau pasiūlyta skatinti žmonių fizinį aktyvumą, skirti lengvatines paskolas jaunimui, įkurti teigiamų žinių laidą. Gražios idėjos, bet ar jos gali iš esmės pakeisti mūsų gyvenimą, sukurti klestinčią Lietuvą?“ – klausia Vanda G. iš Alytaus r.

Atsako Mykolo Romerio universiteto profesorius dr. Gediminas Navaitis.

Norint pasiūlyti esminį pokytį, verta pažvelgti, kuria linkme žengia modernios šalys. Jose vis labiau populiarėja laimės ekonomikos idėja. Mat nuo praėjusio amžiaus moderniose šalyse turto pagausėjo dvigubai ar net trigubai, o laimingų žmonių padaugėjo tik keliais procentais. Tai skatina naujai pažvelgti į politikos bei visuomenės tikslus.

Tradicinė ekonomika siekia maksimalaus pelno, kuris tapatinamas su bendruoju vidaus produktu (BVP). Laimės ekonomika siekia didesnio socialinio teisingumo ir aukštesnio visuomenės laimės lygio, kuris tapatinamas su bendros nacionalinės laimės (BNL) indeksu. Laimės ekonomikos šalininkai vadovaujasi nuostata, kad veiksmai, didinantys visuomenės laimę, didina ir jos turtingumą, nes laimingas žmogus geba daugiau sukurti. Dėl šios priežasties laimingų žmonių visuomenė patiria didesnę ekonominę sėkmę.

Ką visų pirma reikėtų padaryti siekiant laimės ekonomikos Lietuvoje? Pirmiausia perpraskime, kur link plaukia Lietuvos „laivas“, įvertinkime visuomenės laimės pokyčius, įtraukime BNL indeksą į valstybinės statistikos rodiklius. Išanalizuokime, kurie žmonės laimingesni, jauni ar vyresni, vyrai ar moterys, gyvenantys kaime ar mieste? Ar neatrodo keista, kad Lietuvos biudžetas siekia kone vienuolika milijardų, o rasti 10–20 tūkstančių eurų skirtingų gyventojų grupių laimės rodikliui išmatuoti pritrūksta.

Visuomenės laimė neatsiejama nuo socialinio teisingumo, taigi turto gausėjimas turi būti naudingas visiems. Siekiant laimės ekonomikos augimo reikėtų progresiškai apmokestinti itin didelį turtą. Ne butą ar mašiną, į ką nuolat kėsinasi Lietuvos valdžia, o turtą, kuris neskirtas vartojimui. Remiantis ekonomistų skaičiavimais, pakaktų didesniais mokesčiais apdėti didelį turtą – ir atsirastų galimybė net 50 proc padidinti atlyginimus ir pensijas, išspręsti daugelį kitų socialinių problemų. Tam tereikia 1 proc. padidinti mokesčius didesniam nei 1 mln. eurų vertės turtui, 10 proc. – didesniam nei 1 mlrd. eurų turtui.

Laimės ekonomikos rodikliai būtų geresni ir sutrumpinus darbo laiką (suprantama, nekeičiant atlyginimo). Prie penkių dienų darbo savaitės pereita tik 7-ame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Esamas darbo laiko standartas yra rinkos ekonomikos, pramoninio kapitalizmo palikimas, nebeatitinkantis visuomenės poreikių ir naujų galimybių, kurias suteikė modernios, informacinės technologijos. Abejojantiesiems galima priminti, kad Lietuvoje vis dar yra bedarbių, todėl darbo laiką sutrumpinus dešimtadaliu atsirastų kas jį nudirbtų. Abejojantiesiems, ar nepradėtume prasčiau gyventi, galima priminti, kad, remiantis Lietuvos statistika, vienam gyventojui mūsų šalyje  per metus sukuriama turto už 19 100 eurų, Estijoje – už 18 600, Lenkijoje – už 17 500, bet vidutinis darbuotojas už vidutinę darbo valandą Lietuvoje gauna 6,2, Estijoje – 9,0, Lenkijoje – 7,6 euro.

Mokyklų tikslu turėtų tapti laimingo žmogaus savybių ugdymas. Psichologai jas gerai ištyrė. Dalis tų savybių įgimtos, kitos – išugdomos. Svarbu, kad universitetai nebūtų laikomi aukštesnio lygio profesinėmis mokyklomis. Daugelyje šalių atlikti tyrimai patvirtino, kad aukštesnį išsilavinimą įgiję žmonės yra laimingesni, todėl reikia, kad nuolat didėtų žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, skaičius, kad būtų įsisąmonintas poreikis mokytis visą gyvenimą.

Laimingai gyventi ir klestėti įmanoma tik žinant, kad pats esi atsakingas už save, todėl laimės ekonomikos prielaida – diskusijos ir tiesioginis piliečių dalyvavimas šalies valdymo procese. Tektų keisti referendumo, kurio taip bijo Lietuvos politikai, įstatymą. Ne mažiau svarbu atkurti tikėjimą teisingumu, taigi, būtinas visuomenės atstovų dalyvavimas teismų darbe.

Šiandien sukaupta daug idėjų ir praktinės patirties, leidžiančios didinti visuomenės laimės lygį, auginti net tik BVP, bet ir BNL. Išspręstume daugelį šiuolaikinės Lietuvos problemų – mažėtų emigracija, savižudybių skaičius.

Post scriptum. Šiuo metu daugelyje šalių diskutuojama apie laimingesnės visuomenės kūrimo prielaidas. Projektas „Idėja Lietuvai“ gali tapti tokios diskusijos postūmiu mūsų krašte. Siūlykime, kaip sukurti laimingesnę Lietuvą.