Pamarys.lt nuotr.

Egontas Pėteraitis (gim. 1940 05 04 Klaipėdoje) – tautodailininkas. Nuo 1944 apsigyveno pas senelę Rusnėje, mokėsi Šyškrantės prad. mokykloje. Nuo vaikystės mėgo piešti. Pirmąją tapybos darbų parodą surengė Rusnėje. Nuo 1963 m. darbai eksponuojami visose rajoninėse liaudies meno parodose. Nuo 1966 Liaudies meno draugijos narys, 1988 – Tautodailininkų sąjungos narys. Tapybos darbai „Nemunas ties Rusne”, „Pakalnės kaimas”, „Vakaras Skirvytėje” ir kiti buvo eksponuojami zoninėse parodose Klaipėdoje, Palangoje, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose. Surengė 3 autorines parodas Šilutėje, vieną Klaipėdoje. Už pasiekimus liaudies mene – meno saviveiklos žymūno ženklas (1976). 1996 m. Jurbarke surengtoje parodoje–konkurse, skirtoje tapytojos Lidijos Meškaitytės 70-osioms gimimo metinėms paminėti, laimėjo 1-ąją premiją (500 JAV dolerių, padėkos raštą).

          Iš Šilutės F. Bajoraičio bibliotekos paengto enciklopedinio žinyno „Šilutės kraštas“

Aną savaitę Rusnės etnokultūros ir informacijos centre buvo atidaryta rusniškio tautodailininko Egonto Pėteraičio tapybos darbų paroda. Nebe pirmą kartą salos gyventojai ir atvykėliai galėjo išvysti eksponuojamus šio savamokslio dailininko tapytus paveikslus. Tiesa, kai kuriuos iš jų šioje parodoje matė paskutinį kartą – tai buvo paroda-pardavimas. Keturi darbai tuoj po parodos atidarymo buvo parduoti, dar du antradienį iškeliavo į vieno pagryniškio namus.

Bet dar liko pakankamai, kad galėtum susipažinti su šio kūrėjo tapymo stiliumi, jo kūrybos mintimi. Kūrybinė mintis paprasta – tiksliai, be jokių įmantrybių perkelti į drobę atmintin įstrigusį vaizdą, perpiešti senovinį atviruką ar nuotrauką.

Toks paprastas tapymas kartais vadinamas naiviuoju, primityviu, išskiriamas net toks stilius: primityvioji tapyba. Įveskite šiuos žodžius į „Googl‘ę“ ir ekrane išvysite ne vieną šio stiliaus kūrinį. Yra ir kainos, didžiausia viršija 5000 eurų. E. Pėteraičio aliejiniais dažais ant drobės dailiai išdėlioti gamtovaizdžiai kainuoja beveik 50 kartų pigiau.

Kas tas primityvizmas?

Viename straipsnyje Etninės kultūros gyvosios tradicijos komisijos pirmininkas Jonas Rudzinskas šią meno srovę apibūdina taip: „Primityvizmas (lotyniškai primityvus – pirminis) XIX a. pab. ir XX a. pr. modernistinė profesionalioji dailė (dažniausiai tapyba, skulptūra), kuriai būdingas sąmoningai supaprastintas, vaizdavimas ir archaiškų pirmykščio bei liaudies meno formų, vaikų kūrybos elementų vartojimas. Kitur J. Rudzianskas priduria, kad XIX a. pab. ir XX a. dailėje (ypač tapyboje) aktyviai ima reikštis savamoksliai meistrai.

Lietuvos tautodailininkų sąjungos interneto svetainėje teigiama: „Lietuvių primityvioji tapyba glaudžiai susijusi su liaudies pasaulėjauta, apeigomis, papročiais, buitimi. Tokiems kūriniams būdinga formų paprastumas, kompozicijos aiškumas ir išraiškingumas, stabilus spalvų pajautimas“.

Nedaugžodžiaujant

Parodos organizatorė Salos etnokultūros centro direktorė Birutė Servienė po gražaus pasakojimo apie autorių ir jo darbus, netikėtai Egonto Pėteraičio paklausė: „Kas jums yra gyvenimas?“

Barzdotas vyras ilgai nesvarstydamas pateikė atsakymą: „Kas nugyventa, to nesugrąžinsi. Vaikystė buvo labai sunki. Bet atsikapstėm iki šių dienų. 12 metų gyvenu Vokietijoje, bet vis ten nepriprantu. Norisi kelt sparnus atgal…“

Tautodailininkų sąjungos Šilutės skyriaus vadovė  Danutė Narbutienė nuramino: „Egontas (jis šios sąjungos narys nuo pat 1988 m.) visada mažai kalba, bet daug daro. Daugybę metų tautodailininkams vadovaujanti ponia Danutė papasakojo, kad Rusnės ūkyje dirbdamas suvirintoju Egontas iš pradžių tapydavo savo buto balkone.  Juo besirūpindama moteris ėjo pas ūkio direktorių Rudzianską prašyti suteikti jam geresnes sąlygas kurti – skyrė du daugiabučio rūsius…

Vėliau Egontas pats susirentė sodybą Lakštingalų gatvėje. Vasaras ir dabar čia leidžia, o rudeniop susiruošia į „faterlandą“, kur, anot jo paties, vis dar nepritapo.

Klausta autoriaus, iš ko mokėsi tapyti. Atsakymas: „Niekas nemokė. Pats kelis mokinius turėjau“.

Petras Skutulas