„Blau Grifeu“ kavinė Ljansos mieste (Ispanija) nusprendė pamokyti savo lankytojus gerų manierų siūlydama nuolaidas. Patiems nemandagiausiems rytinis komplektas (kava ir šviežia bandelė) išsinešti kainuoja 5 eurus. Tie, kurie elgiasi maloniau ir kreipdamiesi į kavinės darbuotojus pavartoja žodį „prašom“, už tą patį moka tik 3 eurus. Tie, kurie dar palinki dirbantiesiems prie baro geros dienos, kavai ir bandelei išleidžia tik 1,3 euro. Informacija apie šią mandagumą skatinančią akciją ir jos metu galiojančias nuolaidas paskelbta iškaboje prie įėjimo į kavinę.

Kavinės savininkė Marisel Valencia Madrid tvirtino, kad nuolaidos mandagiems lankytojams – tai ir jos asmeninė kova dėl geresnių tautiečių manierų. Iš Kolumbijos kilusi moteris niekaip negalėjo priprasti, kad tarp Ispanijos gyventojų yra tiek storžievių, kurie net nesistengia būti malonūs bendraudami su kitais žmonėmis.

Suktas klausimas

Vienas amerikietis matematikos mokytojas savo dalyko testo užduotis papildė keistoku klausimu. Paskutinėje matematikos testo užduotyje pateiktos keturios vyriško veido nuotraukos stambiu planu. Mokinių prašoma nurodyti, kurioje iš jų yra jų matematikos mokytojas. Teisingai atsakiusiesiems bus skiriamas papildomas balas.

„Jau praėjo daugiau nei pusė trimestro, todėl manau, kad kiekvienas iš jūsų turėtų mane pažinoti“, – parašė mokytojas užduoties sąlygoje. Jis paprastai nežymėdavo žurnale į savo pamokas atėjusių moksleivių, tad tokia užduotis atrodė visiškai logiška. Bandžiusieji rasti teisingą atsakymą nesuklysdavo: visose keturiose nuotraukose buvo jų mokytojas, tik dėl kito rakurso azijietiškos kilmės vyro veidas atrodė taip, lyg būtų kito žmogaus.

Visada dera

Jau 52 metus santuokoje gyvenančių amerikiečių pora į save žiniasklaidos dėmesį atkreipė, kai jų anūkas viename interneto socialiniame tinkle pranešė, kad seneliai kasdien suderina savo aprangos spalvą. Pasak jo, jie niekada neišeina iš namų tarpusavyje nederančių spalvų drabužiais. 76 metų Edas ir 74 metų Franė drabužių spalvą pradėjo derinti dar jaunystėje, kai jiedu užsidirbdavo duoną kaip gatvės šokėjai. Ilgainiui tai tapo įpročiu, kurio jie laikėsi visą gyvenimą, nors kartais toks pedantiškumas aplinkiniams keldavo nemažą nuostabą. Anūkas atskleidė ir dar vieną tradiciją: kiekvieną rytą jis iš senelio gauna SMS žinutę, linkinčią jam geros dienos.

9 kilometrai

10 metų Malinua belgų aviganio veislės šunį Rylee šeimininkai pasiėmė į kelionę kateriu po Mičigano ežerą. Praėjus kuriam laikui Edas ir Kristen Casas apsižiūrėjo, kad laive nebėra jų šuns. Sutuoktiniai suprato, kad po katerį lakstęs Rylee turbūt paslydo ir įkrito į vandenį, kai jie buvo maždaug už 9 km nuo kranto. E.Casas iškart apsuko katerį ir pradėjo šuns paieškas, tačiau jos buvo bevaisės: penktame pagal dydį pasaulio ežere vieniems patiems nelengva vykdyti gelbėjimo operaciją.

Sutuoktiniai paskambino gelbėjimo tarnybai, paprašė žvejų pagalbos, tačiau ir jų pastangos nedavė jokių rezultatų. Vildamiesi, kad kas nors galėjo pastebėti vandenyje besikapstantį šunį ir jį pasiimti į laivą, jo šeimininkai paskelbė atsilyginsią už jo suradimą: jie pažadėjo sumokėti 5 tūkst. dolerių. Jau kitą dieną sutuoktiniai gavo pranešimą, kad dingęs šuo pastebėtas sveikas ir gyvas ežero pakrantėje. Kad pasiektų šią vietą ir susitiktų su savo šeimininkais, Rylee turėjo nuplaukti ne mažiau nei 9 km ir nueiti dar beveik 15 km.

Gyvenimas oloje

81 metų Liang Zifu ir 77 metų jo žmona Li Suying, visą gyvenimą pragyvenę oloje Nančongo miesto (Kinija) apylinkėse, jau nebenori keltis į kitą būstą. Oloje jie įsikūrė iškart po vestuvių, nes neturėjo pinigų nuosavam namui pasistatyti. Keturių vaikų susilaukę sutuoktiniai per pusę amžiaus sugebėjo oloje įsirengti atskirą virtuvę, svetainę, tris miegamuosius ir tvartelį kiaulėms. Pasak Kinijos spaudos, vietos valdžia ne kartą ragino „urvinius žmones“ persikelti į geresnį būstą, tačiau šie vis atsisakydavo. Pasak sutuoktinių, per tiek laiko jie labai priprato prie savo namų, kuriuose žiemą būna šilta, o vasarą – maloniai vėsu.

Svajonių darbas

Kai viena alaus darykla Šiaurės Airijoje (Jungtinė Karalystė) vietiniame Londonderio miesto laikraštyje paskelbė ieškanti darbuotojo, kilo nemenkas ažiotažas. Šis darbo skelbimas didelės dalies skaitytojų, daugiausia vyrų, iškart buvo pavadintas svajonių darbu, nors darbdaviai aiškiai nurodė atlyginimo už darbą nemokėsiantys. Alaus darykla paskelbė ieškanti žmogaus „alaus ragautojo“ pareigoms. Šis darbuotojas privalės kartą per mėnesį paragauti iki 40 įmonėje išvirto alaus pavyzdžių ir juos įvertinti. Nors atlyginimas už darbą nebus mokamas, darykla darbo dienos pabaigoje pamaitins „alaus ragautoją“ ir sumokės už jo kelionę taksi į darbą ir į namus.

Dideli reikalavimai kandidatams nekeliami: esą tereikia išmanyti alaus virimo procesą ir gerai skirti alaus skonį. Į alaus daryklos skelbimą atsiliepė 137 kandidatai. Kai kurie iš jų pasisiūlė sumokėti už galimybę dirbti šį darbą.