KAM nuotr.

Karys, pasižymintis motyvacija ir norintis veikti dėl tėvynės saugumo, lengviau pakelia ir fizinius išbandymus, LRT RADIJUI sako Lietuvos kariuomenės vyr. eilinė Raminta Laimė Raudytė. Anot jos, visada geriau būti pasiruošus ir žinoti, kaip apginti savo šalį, be to, kariuomenėje išvystyti įgūdžiai turi naudos ir kasdieniame gyvenime.

– Kodėl nuėjote į kariuomenę?

– Noras eiti į kariuomenę prasidėjo 11–12 klasėje. Mokiausi netoli Karo akademijos Antakalnyje ir kiekvieną dieną matydavau karius. Tai mane motyvavo – maniau, kad turėčiau išbandyti save. Šį norą nustelbė ankstesnis – studijuoti teisę, ko norėjau nuo septintos klasės. Pasirinkau teisės mokslus.

Visgi mintis apie kariuomenę manęs niekada neapleido. Vis pagalvodavau, kaip būtų įdomu įsijungti į savanorių pajėgas, arba išbandyti jėgas baziniuose mokymuose. Paskatino ir įvykiai Ukrainoje. Taigi pasirašiau profesinės karo tarnybos sutartį ir jau trejus metus tai darau.

– Kariai patiria daug išbandymų. Kartais išeina į mišką, ima merkti lietus, o jie neturi pastogės. Kaip tada apsiginti?

– Galima pasistatyti palapinę. Jei lyja, o to tikimybė visada yra, reikia vengti vietų dauboje. Kitaip atsikelsi gulėdamas baloje. Reikia susirasti lygesnę vietą, pažiūrėti, kad nebūtų šakų, kankorėžių ir pan. Kai vieta išsilyginama, galima statytis palapinę. Reikia ir medžių, kad palapinę galima būtų patogiai įtempti. Žinoma, lietus vis tiek gali sumerkti, būna visaip.

– Ar sunki kario kuprinė?

– Nelengva. Jei pilnai sukomplektuota, ji sveria apie 30 kg. Be to, dar yra ginklas, šalmas, liemenė. Kai lauke – 34 laipsnių temperatūra ir su tokia kuprine reikia sparčiai judėti po mišką, nėra lengva. Tai iššūkis, tačiau viskas įmanoma.

– Kas kariui svarbiau – dvasinė ištvermė ar fizinis pasiruošimas?

– Pirmiausia, turėtų būti svarbi motyvacija. Kai turi idėją ir žinai, kodėl tai darai, ir kuprinė būna lengvesnė, ir apkasą kasti ne taip sunku. Žinoma, nesakau, kad viskas tampa paprasta. Tačiau pagalvojus, tai kiekvieno iš mūsų pareiga. Reikia suteikti indėlį savo tėvynės saugumo labui. Visada prisimenu JAV prezidento Johno F. Kennedy žodžius – nereikia klausti, ką tavo šalis gali tau duoti. Reikia paklausti, ką tu jai gali duoti.

Lietuvą kuriame patys. Nuo mūsų priklauso, kokia ji bus po penkerių ar dešimties metų. Jei atsakingai ją kursime dabar, ateityje bus mažiau nusiskundimų, kaip čia blogai ir negerai. Viskas bus gerai, jei patys žvelgsime į viską pozityviai ir, negailėdami savo jėgų, dirbsime tėvynės labui.

– Ar palaikote pasakymą – nori taikos, ruoškis karui?

– Prisiminiau dar vieną man patikusią mintį – geriau būti pasiruošusiu kariu sode, nei nepasiruošusiu sodininku karo lauke. Geriau būti pasiruošus, žinoti, kaip apginti šalį. Jei neprireiks, tai pliusas. Tačiau tokie įgūdžiai ir kasdieniame gyvenime turi daug naudos. Tiek mąstysena, tiek sprendimų priėmimas turi teigiamos įtakos.

– Visi įsivaizduoja karius judančius po miškus, dirbančius pratybose. O koks kario laisvalaikis?

– Kariai yra tokie pat žmonės, kaip ir visi. Laisvalaikis toks, kokį žmonės susikuria. Vieni laiką leidžia aktyviau, o kiti nori ilsėtis.

– Koks yra sausas davinys, kurį gauna kariai?

– Kario dienos norma yra trys sausi daviniai. Viename davinyje yra karšto maisto – tai gali būti košė su vištiena ir pan., daržovės. Taip pat sausi užkandžiai – riešutai, šokoladas. Kava, arbata, medus ar uogienė. Ir sausas spiritas, kad galima būtų pasišildyti, užsikaisti vandens.

Gerūta Griniūtė, Marius Šinkūnas