Scanpix nuotr.

Rugpjūtį rinkdami derlių dažnas baidomės širšių. Skinant obuolius ar uogas jų nuolat zuja aplinkui. Šie vabzdžiai mėgsta ir vandenį, todėl kartais poilsis prie ežero ar upės gali gerokai apkarsti.

Širšės nemėgsta pipirmėčių, todėl tose vietose, kur jos gali pradėti sukti lizdą, patartina padėti eteriniu mėtų aliejumi suvilgytų skudurėlių. Jeigu šie vabzdžiai jau sunešė lizdą, jų atsikratyti galima keliais būdais.

Pirmasis – paspęsti vandens spąstus. Šis būdas labai tinka siekiant, pavyzdžiui, atbaidyti širšes nuo baseino. Spąstai gaminami iš plastikinio butelio: perpjaukite butelį per pusę, viršutinę dalį apverstą įstatykite atgal, o į vidų įpilkite ko nors kvepiančio ir saldaus. Įskridusios širšės tiesiog nebesugebės išskristi. Kad vabzdžiai tikrai neištrūktų, dėl šventos ramybės į tokius spąstus žmonės dažniausiai pila vandens su kokiu nors valikliu, plovikliu arba skalbimo priemone.

Dar vienas liaudiškas būdas atsikratyti nepageidaujamos draugijos yra insekticidais užnuodyti vaisiai, tokie kaip melionas arba arbūzas. Tiesa, šis būdas nėra labai efektyvus, palyginti su specialiais insekticidais ir širšių gaudyklėmis, kurie lėtai išnaikina visą populiaciją, tačiau tinka tiems, kas yra pasiruošę ilgai laukti nuodų poveikio.

Kartais naikinamas pats lizdas. Yra du populiarūs būdai jo atsikratyti: natūralus ir cheminis. Pirmuoju atveju naudojamas verdantis vanduo, antruoju – specialūs širšių nuodai. Abu būdai yra vienodai pavojingi, nes abu reikalauja didelio tikslumo ir greito veikimo. Todėl patiems jų taikyti nerekomenduojama – geriausia kreiptis į specialistus, kurie išmano šių vabzdžių naikinimo niuansus.

Jeigu nenorite naikinti širšių, teks susitaikyti su mintimi, kad „nuomininkės“ išliks iki šaltojo metų laiko, kai darbinės širšės žūva, o patelės palieka avilį ir slepiasi nuo šalčio. Tada visiškai saugiai galima sunaikinti lizdą, o pavasarį pasirūpinti, kad jis vėl neatsirastų.

 

Janina Verbilaitė