Senųjų kelių sankirtoje – Šėtos miestelis

Šėtos Švč.Trejybės bažnyčia. Algimanto Barzdžiaus nuotr.

Jaukus Šėtos miestelis įsikūręs Obelies ir Žiedupio santakoje, prie Kėdainių–Ukmergės kelio. Jo centrinėje keturkampėje aikštėje susikerta seni keliai tarp Ukmergės, Panevėžio, Jonavos, Kauno ir Vilniaus. Praėjusį savaitgalį miestelis atšventė garbingą 655 metų jubiliejų.

Miestelis buvo sunaikintas

Šėtos įkūrimo data laikomi 1362 metai. Miestelio vardas (Sethen) pirmą kartą buvo paminėtas Livonijos ordino surengto žygio į Vidurio Lietuvą metu. Teigiama, kad kryžiuočių laikais į Šėtą atsikėlęs vokietis čia pasistatė dvarą. Vėliau jis atiteko dvarininkui Bagdonui Petkevičiui, kuris1499 m. netoli dvaro pastatė bažnyčią. Šėtos apylinkėse XV a. įsikūrė karaimai. Juos mena prie Šėtos esantis karaimų kalnelis. Miestelis ėmė plėstis ir klestėtis, kai jame XVI a. apsigyveno dvarininkas Hopanas. Jis leido gyventojams pirkti žemes ir statyti trobesius. Senoji Šėta gyvavo iki XVII a. vidurio, vėliau ją sunaikino švedai. Pasakojama, kad sudeginę miestelį švedai suarė ir išakėjo gaisravietę, kad neliktų nė žymės čia jį buvus. Vėliau vietiniai žmonės gyvenvietę atstatė. XVII–XVIII a. Šėtos apylinkėse buvo apie 20 dvarų, kurių savininkai buvo sulenkėję dvarininkai ir šlėktos.

Per Švč. Trejybės atlaidus jaunuoliams teikiamas Sutvirtinimo sakramentas. Algimanto Barzdžiaus nuotr.

Gyveno žydai

Miestelio istorijoje ryškų pėdsaką paliko jame gyvenę žydai. Jie nuo1897 m. sudarė daugumą Šėtos gyventojų. 1919 m. Šėtoje gyveno 286 katalikai ir 346 žydai. Pastarieji gyveno mediniuose nameliuose, kurie jiems buvo ne tik gyvenamoji, bet ir prekybos vieta. Krautuvėlėse pardavinėdavo beveik viską, ko galėdavo prireikti vietiniams gyventojams. Tarpukariu buvo 45 tokios krautuvėlės. Žydai didelių ūkių nelaikė, tik keletą vištų, kai kurie savo reikmėms augino sodus. Deja, iki šių dienų mažai išliko senųjų žydų pastatų. Miestelyje vis dar tebestovi gerokai apleisti žydų maldos namai, šalia jų – buvusi religinė mokykla. Po karo joje įsikūrė lietuviška mokykla, kuri vėliau buvo perkelta į naują pastatą.

Šėtoje šalia gimnazijos atidarytas bendruomenės parkas. Algimanto Barzdžiaus nuotr.

Pastatytas paminklas

Šėtos kraštas garsus savanoriais, kurie, 1918 m. vasario 16-ąją paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, stojo ginti valstybės. Iš Šėtos miestelio ir jo apylinkių ginti Lietuvos išėjo apie 40 savanorių. 1919 m. vasario 8–11 dienomis prie Kėdainių (Taučiūnų kaime) ir Šėtos įvyko vienos svarbiausių lietuvių kautynių su bolševikais. Savanoriams pavyko sustabdyti jų puolimą Kauno kryptimi.1928 m. Šėtos miestelio gyventojai, minėdami Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį, pastatė paminklą Šėtos mūšiui atminti. 1940-aisiais, pirmosios sovietinės okupacijos metais, šis paminklas buvo apgadintas, o 1973 m. sovietų valdžia jį liepė visiškai sunaikinti. Tačiau šėtiškių Antano Vaicekausko, Jono Jasiūno ir Juozo Dirsės pastangomis paminklas buvo užkastas ir išsaugotas. Prieš pat nepriklausomybę paminklas buvo atkastas, restauruotas ir pastatytas buvusioje vietoje.

Dabar miestelyje yra 803 gyventojai, o visoje seniūnijoje – 1867. Algimanto Barzdžiaus nuotr.

Daugėja naujakurių

Dabartinė Šėta – patraukli naujakuriams. Į savo gimtinę sugrįžta nemažai jaunų šeimų. Vienos iš jų atnaujina senus namus, kitos statosi naujus būstus. Dabar miestelyje yra 803 gyventojai, o visoje seniūnijoje –1 867. Šiame krašte gausu darbščių ūkininkų, dauguma jų puoselėja augalininkystės ūkius. Miestelis didžiuojasi ūkininkais Gediminu ir Jovita, Virginijumi ir Virginija, Gintaru bei Egle Miliauskais, Jonu ir Marija Samukėnais, Remigijumi, Egidijumi ir Martynu Gružais, Algiu ir Irena Pakšiais, Alvydu Pakšiu, Edita ir Viliumi Čerkauskais, Vytautu ir Julija Barzdomis, Antanu ir Stefanija Grigais ir kitais. Pastebima, kad dažname ūkyje tėvų darbus tęsia ir jų atžalos, kurie baigę mokslus talkina ūkiuose. Šėtoje yra 18 įvairia veikla (žuvininkyste, medienos apdirbimu, duonos kepimu, kaimo turizmu, prekyba gėlėmis ir kt.) užsiimančių įmonių. Šiais metais čia veiklą pradėjo vykdyti ir viena stambi Danijos firma.

Į Šėtos 655-ųjų metinių šventę atvyko arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Algimanto Barzdžiaus nuotr.

Vyksta kaita

Šėtoje pastaraisiais metais pasikeitė nemažai ilgamečių vadovų. Prieš kelerius metus gimnazijos vairą iš direktorės Antanidos Likšienės perėmė Mindaugas Danilevičius. Prieš du mėnesius Kultūros centro direktorės pareigas pradėjo eiti Eglė Mecelienė. Šėtos seniūnė Danutė Mykolaitienė seniūnijoje darbuojasi vos kelias savaites. Šėtos gyventojai džiaugiasi naujuoju dvasininku Robertu Gedvydu Skrinsku, kuris čia tarnauja jau metus. Naujoji seniūnė D.Mykolaitienė džiaugėsi Šėtos bendruomenės narių nuoširdumu ir šiluma. „Čia gyvena puikūs žmonės. Jaučiu, kad ši bendruomenė – stipri, kupina puikių idėjų ir sumanymų bei norų juos įgyvendinti. Puoselėdami praeitį ir atsižvelgdami į buvusias tradicijas, nestovėsime vietoje, bet drauge nuveiksime daug gražių darbų“, – sakė seniūnė. Ji pridūrė, kad Šėtos seniūnaičiai ir bendruomenių pirmininkai – veiklūs žmonės, sugebantys susitelkti ir nuoširdžiai dirbti.

Į savo gimtinę sugrįžta jaunos šeimos. Algimanto Barzdžiaus nuotr.

Nieko netrūksta

Miestelėnai tvirtino, kad jiems Šėtoje nieko netrūksta. Čia yra ambulatorija, paštas, biblioteka, kultūros centras, parduotuvės, gimnazija. Mokykla išugdė ne vieną garsų žmogų: grafiką Antaną Jokūbaitį, fotografą Vaidotą Grigą, poetę Reginą Liubertaitę ir kt. Dabartinė jaunoji karta gimnaziją garsina mokslo ir sporto laimėjimais. Prieš porą metų Šėtos gimnazijos skyrius atidarė Pagirių Adomo Jakšto daugiafunkcio centro duris, kuriame ugdomi 1–3 klasių mokiniai, ikimokyklinės ir priešmokyklinės grupės vaikai. Šėtos miestelyje veikia socialinis ir ugdymo centras, kuriame integruota socialinė globa ir vaikų darželis. Senelių namuose globojami ir slaugomi senyvo amžiaus ir įvairią negalią turintys asmenys, yra nemažai norinčiųjų čia apsigyventi. Pilnutėlis ir vaikų darželis. Šiuo metu jį lanko 50 vaikų. Šėtiškiai neaplenkia bibliotekos, kurioje gausu knygų ir spaudos leidinių. Bibliotekos vedėja Stefanija Grigienė sakė, kad dauguma lankytojų ne tik skaito knygas, naudojasi informatikos skyriumi, bet ir dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose bei renginiuose.

Anot S.Grigienės, bibliotekoje apstu lankytojų, kurie ne tik skaito knygas, bet ir naudojasi informatikos skyriumi, dalyvauja įvairiuose renginiuose.

Anot S.Grigienės, bibliotekoje apstu lankytojų, kurie dalyvauja įvairiuose renginiuose.

Šventė dvi dienas

Praėjusį savaitgalį Šėtoje šurmuliavo 655-ųjų metinių šventė, į kurią atvyko daug buvusių kraštiečių, garbių svečių. Šėtiškius aplankė ir pasveikino arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, kuris ne tik aukojo šv. Mišias, bet ir jaunuoliams suteikė Sutvirtinimo sakramentą. Šėtoje, šalia gimnazijos, buvo atidarytas bendruomenės parkas, kuriame nutiesti takeliai, įrengti suoliukai, lauko treniruokliai. Čia laisvalaikį galės leisti ne tik miestelio gyventojai, bet ir svečiai. Jubiliejaus proga parke buvo pasodintas miestelio simbolis – rojaus obelis. Pirmą šventės dieną vyko daug sportinių renginių: tinklinio, krepšinio ,virvės traukimo varžybos. Daug kas savo jėgas išbandė tradiciniame bėgime „Šėta–655“, kurį organizavo ilgų nuotolių bėgikas Aurimas Skinulis. Antrą dieną šventės dalyvius pamalonino kultūriniai renginiai – koncertavo vaikų popchorai, folkloro ansambliai ir Romas Dambrauskas. Vakare Šėtos kultūros centro salėje vyko respublikinė kapelų šventė „Subatos vakarėly“.