Grūdų elevatorius ir džiovykla Stonkų ūkyje, Žvirgždaičių kaime. A. Čapliko nuotr.

Kol kaimynai ir pažįstami šaipėsi, šakiškiai Stonkai kaip darbščios bitutės 23 metus lipdė savo ūkį – hektarą prie hektaro. Šie suvalkiečiai tikrai moka ne tik skaičiuoti, bet ir pelningai investuoti. Paskutinis rekordas – per 300 tūkst. eurų kainavusi grūdų džiovyklos rekonstrukcija atsipirko per vieną sezoną.

Agroservisas neatsipirko

Šakių rajono Žvirgždaičių kaime jau 23 metus veikia didžiausias Suvalkijoje ūkis – Laimos Stonkuvienės agroserviso įmonė (AĮ). Kodėl toks neįprastas ūkio pavadinimas?

„Kurdami ūkį galvojome besisteigiantiems ūkininkams teikti žemės ūkio agroserviso paslaugas. Ne visi tada turėjo tiek technikos, kiek jos buvome įsigiję mes“, – aiškino AĮ valdytojas Aleksandras Stonkus.

Tačiau Laima ir Aleksandras apsiriko. Nors naujakuriai ūkininkai veržėsi iš kolūkių, tačiau mąstė vis dar kolūkietiškai.

„Žmonės kažkodėl negalėjo suprasti, kad už suteiktas technikos paslaugas reikia mokėti, buvo manoma, kad užteks atsiskaityti buteliu degtinės. Taigi per dvejus metus suvokėme, kad šis mūsų verslas neturi ateities – nesurinkome pinigų ne tik mechanizatorių atlyginimams, bet ir degalams“, – prisiminė Aleksandras.

Angliškas kelias

Stonkai labai gerai įsidėmėjo vieno protingo anglų džentelmeno patarimą: „Pirkite žemę. Jos yra tiek, kiek yra, ir niekas daugiau jos nepagamins.“. Prie šio teiginio Aleksandras pridūrė: „Žemė nesudega ir nesudyla, o jeigu ant pečių turėsi ir gerą galvą, tai dar ir pelno uždirbsi.“

Taigi Stonkai per 23 metus savo ūkį kaip bitutės sulipdė nuo 7 iki beveik 3 500 ha. Dar 1 500 ha ūkis nuomoja iš ūkininkų. 5000 ha – tiek žemės išeina sujungus tris ūkius – Laimos ir Aleksandro bei sūnų, Dariaus ir Jauniaus. Dirbama kooperatiniais pagrindais, bendrai naudojant techniką ir samdant žmones.

„Kiti juokėsi iš mūsų, o mes pamažu vis pirkome žemės. Geriau rinkdavomės prastesnį automobilį ar dar ką nors, tačiau pirkdavome žemės“, – prisiminė Aleksandras.

Beje, Stonkų komanda moka investuoti ir į kitas sritis.

Atsipirko per metus

Nors, Aleksandro teigimu, pelną ūkis gauna tik sąskaitose sulaukęs tiesioginių išmokų, tačiau iš tikrųjų jo uždirbama ir mokant investuoti. Štai Stonkų komanda nepagailėjo 300 tūkst. eurų grūdų džiovyklai patobulinti – Lenkijoje nusipirko du kūrenimo katilus, kiekvienas – po 3 megavatus.

„Anksčiau naudodavome dyzeliną, o dabar kūrename presuotais savo šiaudais. Šįmet, kai tiek drėgmės, šis patobulinimas – aukso vertės“, – sakė Aleksandro sūnus Darius, beje, atsakingas už techniką visuose ūkiuose.

Tiesa, kiek sutaupoma pinigais, šakiečiai neatskleidžia.

„Tai – komercinė paslaptis. Galiu tik pasakyti, kad investicija atsipirko per vieną sezoną. Technologiškai darbo daugiau, be to, dulkės, dūmai, daugiau rankų darbo, tačiau ekonominiu požiūriu rekonstrukcija labai efektyvi“, – tikino Darius.

Anksčiau 7,5 tūkst. t šiaudų ūkis parduodavo, dabar 1,2 tūkst. t sudeginama džiovinant grūdus. Pelenais tręšiami laukai.

Ūkio veidas

AĮ dirba apie 70 žmonių, 50 – pagal neterminuotas sutartis, o likusieji samdomi sezoniniams darbams pavasarį ir rudenį. Tarp nuolatinių darbuotojų yra 15 specialistų, 4 inžinieriai, 3 agronomai, buhalteriai. Visą žemę įdirba 15 mechanizatorių, 6 vairuotojai. Yra atskiras transporto padalinys, jam priklauso10 grūdvežių.

„Atlyginimai nedideli, kaip ir visur žemės ūkio sektoriuje, – 700–900 eurų. Tačiau žmonės gali užsidirbti papildomai sezono metu. Būna, kad per darbymetį žmogus užsidirba visiems metams“, – tarsi atsiprašydamas kalbėjo Aleksandras.

Kaip surenkami pinigėliai tokiems atlyginimams mokėti?

„Skaičiavimai labai paprasti: jeigu iš hektaro prikuliame 6 t kviečių, tai tik padengiame savikainą. Kiek gauname daugiau – tai pelnas. Praėjusiais metais kviečių derlingumas buvo 8,2 t iš hektaro, šįmet tiek tikriausiai negausime“, – bandė prognozuoti Aleksandras.

2015 m. pajamos iš ūkio produkcijos pardavimo buvo 11 mln., o pelnas – 853 tūkst. eurų, 2014 m. – 10 mln. eurų pajamos ir apie 500 tūkst. eurų pelnas.

„Jeigu ne tiesioginės išmokos, pelno negautume“, – teigė Aleksandras.

Kiek ir ko sėja

Šįmet trys Stonkų ūkiai deklaravo 4 073 ha. Dėl nepalankios žiemos šis sezonas bus prastokas. Beveik visi 850 ha žieminių kviečių žiemą iššalo, dar pasėta 800 ha vasarinių kviečių, 125 ha vasarinių miežių (200 ha žieminių miežių iššalo), 102 ha vasarinių rapsų (500 ha žieminių rapsų iššalo). Pasak Aleksandro, dėl nepalankios žiemos jie patyrė 700 tūkst. eurų nuostolių. Bet ūkis turėtų atsigriebti iš 1 260 ha kukurūzų, 442 ha pupų ir 350 ha žirnių. Kol kas neaišku, ar lietus leis laiku nuimti šias kultūras, ar pavyks sėkmingai jas parduoti.

„Neseniai ūkyje lankėsi egiptiečiai, tarėmės dėl pupų pirkimo. Klausė, kodėl auginame tik 442 ha. Aš jiems ir pasiūliau – mokėkite nors po 300 eurų už toną, auginsime tiek, kiek tik pageidausite. Nesutiko, nors Egipte savo ūkininkams už toną pupų moka net 1 500 dolerių“, – derybų su egiptiečiais rezultatais dalijosi Aleksandras.

Patys neeksportuoja

AĮ elevatoriuje telpa apie 35 tūkst. t grūdų. Beje, grūdai saugomi ne tik elevatoriuje, bet ir vadinamosiose rankovėse lauke. (Išsamiau apie šį grūdų saugojimo būdą Stonkų ūkyje rašyta „Valstiečių laikraščio“ 63-iame numeryje, straipsnyje „Nuo kombaino – į rankoves“.) Pastaroji investicija irgi buvo labai naudinga. „Dabar galime priimti neribotą kiekį grūdų. Išbandėme ir pasiteisino“, – sakė Darius.

AĮ per sezoną savo grūdų prikulia daugiau nei 25 tūkst. t, tačiau Stonkai dar dvigubai tiek, t. y. apie 75 tūkst. t, superka ir iš kitų grūdų augintojų. Būta metų, kai supirkdavo ir 100 tūkst. t.

Savarankiškai grūdų neeksportuoja. Pasak A.Stonkaus, neapsimoka, todėl naudojasi grūdus eksportuojančių bendrovių paslaugomis.

„Per parą elevatorius Žvirgždaičių kaime gali priimti apie 2 500 t grūdų, tačiau pernai buvo dienų, kai supirkdavome ir po 5 tūkst. t“, – sakė Aleksandras.

Pasiilgo ES paramos

Elevatorius Žvirgždaičių kaime pastatytas gavus SAPARD paramą. Iš viso Stonkų ūkis ES parama pasinaudojo septynis kartus.

„Bendra pagal septynis projektus įsigyto turto vertė siekė per 30,2 mln. litų, bet gauta ES parama tesudarė 4,5 mln. litų, arba 14,9 proc. projektų vertės. Kitos lėšos – nuosavos ir skolintos“, – sakė L.Stonkuvienė.

Beje, jau šešerius metus Stonkų ūkis ES paramos negavo.

„Nors esame pažangi ir perspektyvi įmonė, tačiau negalime surinkti reikiamo balų skaičiaus“, – skundėsi A.Stonkus.