Ūkininkai turi surinkti įrodymus – fotografijas, filmuotą medžiagą ir kt., kad realiai negali įvykdyti įsipareigojimų.

Žemės ūkio rūmų taryba apžvelgė liūčių padarinius, dėl kurių žemdirbiai negali laiku įvykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Situaciją įvertinti jų prašė Rokiškio, Širvintų, Ignalinos, Šalčininkų, Akmenės, Anykščių, Kupiškio, Ukmergės, Molėtų, Radviliškio ir Raseinių rajonų savivaldybės, žemdirbių organizacijos ir atskiri žemdirbiai.

Imasi priemonių

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) l. e. p. pirmininkas Sigitas Dimaitis sakė, kad minėtuose rajonuose padėtis itin sudėtinga, nes šiemet kritulių kiekis buvo net 3,5 karto didesnis už įprastą daugiametį. Dėl perteklinės dirvų drėgmės Rokiškio, Širvintų, Ignalinos, Šalčininkų, Akmenės, Anykščių, Kupiškio, Ukmergės, Molėtų, Radviliškio, Raseinių rajonų žemdirbiai negali nuimti derliaus ir vykdyti rudens sėjos darbų. Pažymėtina, kad atskiruose rajonuose nenuimta 30–60 proc. derliaus, be to, grūdų kokybė tik III, IV klasės, maistinių grūdų beveik nėra. ŽŪR taryba svarstė, kokių priemonių reikia imtis, kaip padėti žemdirbiams esamoje situacijoje. Jie nutarė rekomenduoti žemės ūkio subjektams (ūkininkams, bendrovėms, kooperatyvams ir kt.) nedelsiant raštu informuoti bankus ir kredito įstaigas, NMA, sutartinius partnerius bei kitus kreditorius apie negalėjimą įvykdyti įsipareigojimų dėl nuo jų nepriklausančių kliūčių. Raštiškas pranešimas, pasak S.Dimaičio, bus pagrindas pradėti derybas dėl atleidimo nuo netesybų ar delspinigių mokėjimo bei įsipareigojimų (pagal situaciją ir galimybes) vykdymo perkėlimo į kitus metus. Žemės ūkio veiklos subjekto pareiga – surinkti bei pateikti įrodymus, kad jis realiai negali įvykdyti įsipareigojimų dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (fotografijos, filmuota medžiaga, komisijos aktas, specialistų ir ekspertų išvados ir pan.).

Priėmė rezoliuciją

ŽŪR taryba priėmė rezoliuciją, kurioje siūlo rajonuose veikiančioms žemdirbių savivaldos organizacijoms, ŽŪR savivaldos organizatoriams, o jų nesant – žemdirbių iniciatyvinėms grupėms, dėl susidariusios padėties operatyviai kreiptis į rajono savivaldybės administraciją, kad būtų centralizuotai užsakyta ir žemdirbiams pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma apie hidrometeorologines sąlygas šių metų rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. „ŽŪR taryba kreipėsi į rajonų savivaldybių administraciją ir siūlo dėl esamų sąlygų paskelbti savivaldybės lygio ekstremalią situaciją. Siūlome nukentėjusių nuo liūčių savivaldybių taryboms kreiptis į Vyriausybę ir prašyti didžiojoje Lietuvos teritorijos dalyje susiklosčiusias gamtines hidrometeorologines sąlygas, lėmusias žemės ūkio produkcijos ir veiklos žalą, pripažinti tinkamu ekstremaliosios situacijos paskelbimo kriterijumi“, – sakė S.Dimaitis.

ŽŪR taryba taip pat prašo Žemės ūkio ministerijos skubos tvarka inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kad žemės ūkio augalininkystės produkcijos augintojams nenugalima jėga būtų pripažinti pavojingi, ekstremalūs, žemės ūkio augalams pavojingi meteorologiniai reiškiniai, nuo kurių nėra galimybės apsidrausti draudimo bendrovėse, taip pat ekstremalių įvykių kriterijumi būtų nustatyti ekonominiai nuostoliai, patirti dėl tokių meteorologinių reiškinių.