Scanpix nuotr.

„Autonews“ analitikų teigimu, pastaraisiais metais Europoje gerokai išaugo pirkėjų susidomėjimas nedideliais visureigiais. Ši tendencija neaplenkė ir Baltijos šalių. Neatsižvelgiant į markę, išvaizdą, dydį ir kainą, visureigių parduodama gerokai daugiau nei kitų modelių. Vien Lietuvos rinkoje pernai atsirado beveik dvi dešimtys naujų šio segmento mašinų modelių.

Kas yra kas

Kita tendencija – nuo 2017 m. pamažu turėtų mažėti hečbekų, sedanų ir universalų paklausa. Šių automobilių pardavimai iki 2022 m. gali nukristi iki 2,7 mln. vienetų. Europoje didžiausio populiarumo turėtų sulaukti mažieji miesto visureigiai, kuriami ant subkompaktinių automobilių bazės. Tokias tendencijas patvirtina ir statistika. 2011 m. parduota 168 tūkst. miesto visureigių, o pernai – jau 1,08 mln. vienetų. Tad iki 2022 m. pardavimai šiame sektoriuje turėtų padvigubėti.

Pirkėjų susidomėjimą miesto visureigiais sukėlė tokie modeliai, kaip „Toyota RAV4“, „Nissan X-Trail“, „Hyundai Santa Fe“, „Honda H-RV“, KIA „Sportage“, „Subaru Forester“ ir prabangesni jų „broliai“ BMW X5 bei „Mercedes Benz“ ML. Su jais patogu sukiotis miesto gatvėmis, galima drąsiai važiuoti pažliugusiais užmiesčio keliais ar pasiekti atokią sodybą. Miesto visureigiai remiantis oficialia technine kalba, priskirtini SUV (Sport Utility Vehicle – angl.) transporto priemonių kategorijai. Tačiau būtų neteisinga pažodžiui išversti šį žodžių junginį kaip „sportinės paskirties automobilis“. Mat žodis „sport“ angliškai kalbančiame pasaulyje, ypač JAV, neturi nieko bendro su automobilių sportu. Bekelės visureigiui apibūdinti taikoma sąvoka „off road“, kurią amerikiečiai patikslina žodeliu „truck“. Tad per purvus mauroti skirti visureigiai, kurie įvardijami kaip tarpinė grandis tarp sunkvežimio ir traktoriaus, labai tiksliai atskiriami nuo SUV automobilių. Lietuviškai SUV modelius derėtų traktuoti kaip plačios paskirties arba laisvalaikio automobilius, skirtus važiuoti, anot populiarios frazės, ir į darbą, ir į sodą.

Pseudovisureigiai

Pasak bendrovės „Autotyrimai“ vadovo Roberto Cickevičiaus, užčiuopusios paklausą, į visureigius panašius modelius ėmė leisti netgi kompanijos, kurios anksčiau nebuvo įtraukusios į savo gamybos programą šių transporto priemonių. Todėl tokius gaminius, kartais neturinčius nė vienos visais ratais varomos versijos, derėtų vadinti pseudovisureigiais. Jie vis labiau skverbiasi į rinką, ypač tarp mažesnių modelių, nes tiek jų kainos, tiek degalų sąnaudos yra pastebimai mažesnės. Per trumpą laiką rinkoje atsirado nemažai visureigiais vadinamų modelių, kaip antai, „Renault Captur“, „Kia Soul“, „Citroën C4 Cactus“ ir kt.

Pseudovisureigiai, be išorės apdailos ir kiek aukštesnės prošvaisos, nieko visureigiško dažniausiai neturi, kad ir ką tvirtintų jų gamintojai bei pardavėjai. Todėl labai svarbu neužkibti ant tokio jauko, kaip atsitiko Mažrimui Juozeikiui. Vilniečio medžiotojo dėmesį patraukė skelbimas apie parduodamą apynaujį iš Belgijos pargabentą „Nissan X-Trail“ visureigį, kurio kaina buvo mažesnė už siūlomų analogiškų modelių. Įtarimų nesukėlė ir nuodugnus patikrinimas autorizuotame servise. Gamintojų duomenų bazę atitinkantys įrašai automobilio dokumentuose apie realią ridą ir atliktus priežiūros darbus netgi gerokai praskaidrino pirkėjo nuotaiką. Tačiau ji subliūško jau per pirmą išvyką į gamtą.

Skaudus nusivylimas

Norėdamas išmėginti naujojo pirkinio galimybes, M.Juozeikis nutarė kirsti gruodu sukaustytą ražieną – tai tikrai nesudarytų sunkumų automobiliui, kurio visi ratai varantieji. Tačiau vos suktelėjus nuo kelio vadinamasis parketinis visureigis nejuokais įklimpo. Ištraukus paaiškėjo, kodėl jo kaina buvo mažesnė už siūlomų analogiškų modelių. Pasirodo, nepaisant visureigio išvaizdos, tai buvo „X-Trail” modifikacija su dviem varančiaisiais ratais – kaip lengvojo automobilio.

„Jaučiuosi apgautas, nes pirkau šį automobilį kaip visureigį, planavau važinėti juo į medžioklę. Aišku, kaltinu ir save, kad nepasidomėjau, jog esama „X-Trail” modifikacijų ne tik keturiais, bet ir dviem varančiaisiais ratais. O nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia“, – karčiai šyptelėjo M.Juozeikis. Kai jis papriekaištavo pardavėjui, kad jam nebuvo suteikta išsami informacija apie pirkinį, pardavėjas išsisuko diplomatišku atsakymu: „Jūs neklausėte, o aš tiesiog pamiršau priminti.“ Autorizuoto serviso atstovas taip pat kaltės nejautė. „Maniau, kad žinote, jog perkate „X-Trail“ modifikaciją su dviem varančiaisiais ratais. Todėl negalvojau, kad apie tai reikėtų papildomai priminti“, – teigė visureigį tikrinęs specialistas.

Verčia abejoti

Automobilių gamintojams masiškai pradėjus „kepti“ visureigius, netgi kai kurie ligi šiol pravažesniais laikyti modeliai sukėlė abejonių, ar jie iš tiesų tokie yra. Pavyzdžiui, Švedijos žurnalo „Teknikens Värld“ ekspertai, kelis kartus kruopščiai išbandę „Honda CR-V“ keturių ratų pavaros sistemą, nustatė, kad šis modelis ekstremaliomis sąlygomis elgiasi kaip vien priekiniais, o ne visais keturiais ratais varomas modelis.

Visų šiais metais šalies rinkoje atsiradusių didesnio pravažumo automobilių savybės (duomenys lentelėje) buvo įvertintos specialioje visureigiams testuoti skirtoje „Peak Point“ platformoje. Ją su kolegomis sukonstravo garsus bekelės ekspertas panevėžietis Audrius Sutkus. „Peak Point“ įrenginyje galima išbandyti įkalnės ir nuokalnės įveikimo galimybes, kėbulo standumą, galimybes automobiliui pasvirus šonu bei įvertinti skirtingų diferencialų darbą. „Didžiausias jos pranašumas – nedaro įtakos žmogiškasis veiksnys“, – sakė vienas platformos kūrėjų A.Sutkus.

 A. Sutkus

Remiantis dviem ratais

Šoninis posvyris atskleidžia, kaip automobilis elgiasi, kai viena jo pusė atsiduria gerokai aukščiau nei kita. Tokia situacija įmanoma užvažiavus ant labai aukšto kelkraščio, esančio, pavyzdžiui, miške. Vertinamas visureigio gebėjimas pajudėti į priekį, kai ne visi ratai sukimba su žeme. Šiais geros kokybės kelių ir aukšto komforto laikais dauguma visureigių yra kėbuliniai, t. y. turintys laikantįjį kėbulą. Kėbulo standumas tikrinamas automobiliui sustojus ant kliūties ir į žemę remiantis tik dviem ratais – vienos pusės priekiniu ir kitos pusės galiniu. Likę du ratai kabo ore. Tuomet bandomas visureigio kėbulo standumas – tikrinama, ar lengvai atsidaro ir užsidaro bagažinės dangtis, durelės.

Mažėja pasirinkimas

Automobilio diferencialų efektyvumas bandomas važiuojant į nedidelę įkalnę. 45 laipsnių statumo šlaito imitacija pasirodė neįveikiama daugeliui miesto visureigių dėl paprastos priežasties – jie per žemi. Atliekant tokią užduotį didžiausią įtaką turi automobilio prošvaisa – atstumas nuo žemiausios kėbulo detalės iki žemės. Daugelio šiuolaikinių krosoverių prošvaisa nesiekia net 20 cm. Tad į 45 laipsnių statumo įkalnę įkopė vienintelis automobilis – absoliutus šios užduoties nugalėtojas „Toyota Hilux“ pikapas.

A.Sutkus atkreipė dėmesį į kitą problemą. Dauguma dabartinių visureigių tampa prabangiais miesto automobiliais (kaip, pvz., naujasis „Discovery“). Tad netolimoje ateityje, po 15 ar 20 metų, bekelės entuziastams neliks pasirinkimo. „Arba įsigijus mašiną teks ją ardyti, pjaustyti ir kažką gaminti pačiam arba ieškoti senų modelių ir juos atnaujinti“, – optimizmu netryško pašnekovas.

Visureigių savybių išbandymo duomenys