Flickr.com nuotr.

Lietuvoje kasmet oficialiai užregistruojama 160–200 išžaginimų, tačiau teisėsaugininkai mano, jog iš tiesų šis rodiklis yra gerokai didesnis. Mat ne kiekviena seksualinę prievartą patyrusi mergina (ar moteris), ypač – nepilnametė, ryžtasi dar vienai žiauriai „egzekucijai“ – liudyti (ir ne vieną kartą) apie patirtą pažeminimą ir neretai jausti įtariamą nusikaltimą tiriančio pareigūno priešiškumą. Ne viena kalbinta nukentėjusioji yra prisipažinusi, jog ji, net ir išdrįsusi parašyti pareiškimą, pagalbos taip ir nesulaukė. Girdi, tai jos parodymai nenuoseklūs, tai ji pati tuokart tik viliojusi ir taip išprovokavusi…

Kad tokių atvejų būna, iliustruosiu neseniai nukentėjusiosios pralaimėjimu pasibaigusia istorija.

Šių metų vasarį Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų teisėjas Arūnas Paštuolis priėmė neskundžiamą nutartį, kurioje teigiama: „Įvertinus aplinkybes, darytina išvada, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai, atlikus visus reikalingus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir nesant galimybės surinkti pakankamai įtariamojo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos patvirtinančių duomenų“. Po tokios nutarties kai kam gali kilti mintis, jog auka nusikaltimą išsigalvojo ir ketino apkaltinti padorius žmones…

Tačiau apie viską – iš eilės. Kadangi neįrodyta, jog įtariamasis kaltas, neturiu teisės minėti jo ir kitų šioje istorijoje figūravusių asmenų pavardžių. Galimi jo (pavadinu jį Juozu) padaryti nusikaltimai – išžaginimas bei pasikėsinimas parduoti nepilnametę į viešnamį – vyko 2013 metais.

„Išėjo užuolaidų“

Šešiolikmetė Sandra tuo metu gyveno vienuose šalies vaikų globos namuose. Į juos ji pateko vos ketverių, kai mirė motina. Vėliau mergaite rūpinosi globėjai, tačiau pamažu Sandra ėmė nebesutarti su jais ir globėjai vos 11-os sulaukusią mergaitę grąžino į vaikų globos namus.

Vienas po kito suaugusiųjų kirčiai ir atstumtosios dalia anaiptol neužgrūdino mažametės. O dar prasidėjusi paauglystė pasireiškė noru protestuoti, būti laisvai ir nevaržomai, įsigyti gražesnį rūbelį, dėmesio ir meilės troškuliu. Tik, gaila, nebuvo kam Sandros apkabinti, nukreipti jos energiją tinkama linkme.

Gal todėl pabėgusi iš vaikų globos namų Sandra vis ieškodavo užuovėjos ir paklusdavo tiems, kas bent kiek parodydavo dėmesio ar pasakydavo gerą žodį. Taip Sandra susipažino su Rima iš Kauno, gyvenančia Šančių rajone, bendrabutyje.

Tą 2013 metų gegužę Sandra vėl atvažiavo pas Rimą į Kauną. Vėliau paauglė pasakos: „Pabėgusi iš vaikų globos namų nuvažiavau pas Rimą. Pas ją kartais ateidavo gretimame name gyvenęs Juozas. Vieną dieną Rima paprašė manęs nueiti pas jį ir parnešti užuolaidas. Kai nuėjau, Juozas paprašė įlašinti jam į akis vaistų, o po to užrakino duris – pasakė, jog niekur neisiu, ėmė priekabiauti. Kai pasipriešinau, smogė man į galvą. Po smūgio nukritau ant lovos, o jis mane išžagino. Po to prigrasino, kad niekam apie tai neprasitarčiau. Bijojau jo – jis aukštas ir stambus vyras. Vėliau jis ėmė man kalbėti darbą užsienyje. Sakė, galėsiu dirbti senelių namuose Vokietijoje. Siūlė dirbti ir prostitute, sakė, Šiauliuose turįs viešnamį. Girdėjau, kaip telefonu Juozas skambino kažkokiam Kriaušei, tarėsi, kada šis atvažiuos manęs apžiūrėti ar tinku tam darbui ir, jei tiksiu, išveš į viešnamį Vokietijoje“.

Tačiau Kriaušė nespėjo apžiūrėti merginos, kitą dieną ši buvo sulaikyta pareigūnų ir grąžinta į vaikų globos namus. Apie patirtą seksualinę prievartą bei galimybę būti parduotai į sekso vergiją išsigandusi paauglė prasitarė socialinėms darbuotojoms. Merginai į pagalbą atskubėjo „Carito“ socialinės darbuotojos, padedančios prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms.

Norėjo pasipelnyti?

Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl išžaginimo (LR BK 149 str.) ir dėl vaiko pirkimo arba pardavimo (LR BK 157 str.), kurį ėmė kontroliuoti Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo skyriaus prokuroras Rolandas Mackevičius.

Kaip paprastai būna tokiose bylose, įtariamasis Juozas (tuo metu 61 metų) neigė savo kaltę ir tyrėjams aiškino, jog jokių nusikaltimų nepadarė. Sandrą, aišku, pažįsta – pas jo kaimynę Rimą apsistojusi buvo. Jis, girdi, nei tos merginos vardo, nei kiek jai metų visai nežinąs! Kartu esą gėrę pas Rimą alkoholinius gėrimus.

O pas jį mergina tai nė karto nebuvusi… Ir apskritai jis jokių lytinių santykių neturėjo ir turėti negali, nes išoperuota prostata. Be to, turįs neįgalumą, insultų patyręs ir stuburas iškrypęs. Žodžiu, visiškas luošys…

Tiesa, Kriaušės kontaktus į savo mobilųjį turi įsivedęs, tačiau jo tikrojo vardo nežinantis, pažįstantis tik jo brolį Antaną.

Galų gale Juozas pareiškė, kad mergina sugalvojusi iš jo pasipelnyti, nes jis prasitaręs, jog Šiauliuose pardavė motinos namą ir turįs pinigų…

Nepakako parodymų

Buvo apklausta Sandrą priglaudusi Rima bei keletas Juozui artimų žmonių. Vienas liudytojas prasitarė, jog pas Juozą dažnai užeidavo jaunos merginos ir kad šis yra gyręsis: „pažiūrėk, kokios mergos pas mane vaikšto!“ Pasak liudytojo, Juozo bute, kaip ir Rimos, dažnai būdavo girtuokliaujama. Jis ne kartą perspėjęs Sandrą, kad ši neprasidėtų su Rima, bet paauglė neklausiusi. Kiti kaimynai, beje, dažni sugėrovai, tyrėjams aiškino, jog Juozas padorus vyras – jam „mergos visai nerūpinčios“…

Nors įstatymai numato, kad jaunesni nei 18-os metų nukentėjusieji ar liudytojai ikiteisminio tyrimo metu gali būti apklausiami ne daugiau nei vieną kartą (o jei yra būtina pakartotinai apklausti, tai privalo daryti tas pats asmuo), Sandrai teko apie patirtas kančias kartoti net 4 kartus. Vėliau prokuroras R. Mackevičius nukentėjusiosios parodymus įvertino taip: „Prieštaringos ir ginčytinos Sandros <…> nurodytos aplinkybės, dėl seksualinio išnaudojimo, priverstiniam darbui ar paslaugoms, nesant kitų byloje patvirtinančių duomenų, leidžia nukentėjusiosios parodymus vertinti kaip nepakankamus įtariamojo kaltei pagrįsti“.

Mat pasirodė, kad Sandra vieną sykį tyrėjams aiškino, kad „ėjo paimti užuolaidų“, kitą kartą, kad „Juozas buvo pakvietęs kavos išgerti“, kartą sakiusi, kad „pas Juozą vaikščiojusi keletą dienų, nes bijojusi“, kitą – kad „melavusi ir po lytinės prievartos visai su Juozu nebendravusi“. Pasak prokuroro R. Mackevičiaus, „neatitiko“ ir paauglės pasakojimai dėl ketinimo išvežti, nes girdi vieną kartą sakiusi, jog Juozas norėjęs prievarta išvežti į Vokietijos viešnamį, o kitą kartą jau nepasakiusi, dėl ko turėjęs ją išvežti…

Neatsakyti klausimai

Atliktose nukentėjusiosios teismo psichologinės-psichiatrinės ekspertizės išvadose konstatuota, jog „nukentėjusioji gali suvokti jos atžvilgiu galimai atliktų seksualinio pobūdžio veiksmų esmę ir reikšmę <…>, tačiau keletą kartų pakartotinai apklausiama gali painioti smulkias įvykių aplinkybes, tačiau padidintas polinkis fantazuoti nenustatytas“. Tačiau šios išvados prokurorui R. Mackevičiui nebuvo svarbios. Kaip nesvarbūs, matyt, buvo ir kiti faktai.

O kas gi toks yra Kriaušė, turėjęs įvertinti Sandrą? Iš kur mergina žinojo apie šį asmenį, jei įtariamasis tvirtino jam neskambinęs? Kodėl, pasak Juozo, nė karto pas jį nebuvusi mergina, detaliai nupasakojo jo buto apstatymą?.. Ir dar daugybė „kodėl“ kilo perskaičius prokuroro nutarimą ikiteisminį tyrimą nutraukti. Po šiuo nutarimu pasirašė ir R. Mackevičiaus tiesioginis viršininkas – didžiulę patirtį turintis, ne vieną gana sudėtingą bylą išnarpliojęs skyriaus vyriausiasis prokuroras Vitoldas Guliavičius.

Kaltės įrodymų nerado

Nukentėjusioji ir jos advokatas Dalius Povilius nesutiko su tokia įvykių baigtimi – advokatui kilo dar daugiau klausimų, kurie ikiteisminio tyrimo metu liko neatsakyti, tad apskundė šį nutarimą Kauno apylinkės teismui.

Šio teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas Arūnas Purvainis, susipažinęs su skundu ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, 2015 metų sausio 12-osios nutartyje rašė: „<…> vien prokuroro nurodytais formaliais pagrindais, kurie pagrįsti ne išsamia bei motyvuota ikiteisminio tyrimo metu nustatytų duomenų analize, o tik prielaidomis, priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, o taip pat aukštesniojo prokuroro nutarimas atmesti pareiškėjos skundą dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, nagrinėjamu atveju negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais“.

Prokurorui buvo nurodyta ikiteisminį tyrimą atnaujinti. Tačiau per 9 mėnesius byloje taip ir neatsirado jokios „reikšmingos medžiagos“.

2015 metų rugsėjo 29 dieną prokuroras R. Mackevičius vėl nutraukia ikiteisminį tyrimą, o lapkričio 24 dieną skyriaus vyriausiasis prokuroras V. Guliavičius atmeta nukentėjusiosios Sandros ir jos advokato skundus.

Tinkamai dirbo?

Beliko vienintelė viltis – Kauno apygardos teismas. Deja, Temidės lankose teisybės paieškos gana klampios. Teisėjas A. Paštuolis nesuabejoja įtariamojo parodymų teisingumu. Tačiau savo nutartyje pažymėjo: „<…> išanalizavus šioje byloje surinktus duomenis, galima spręsti, kad nusikalstama veika Sandros <…> atžvilgiu galėjo būti padaryta, tačiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad šią nusikalstamą veiką padarė būtent įtariamasis Juozas, byloje nėra“. Kaip jau minėjau, nutartis galutinė ir neskundžiama.

Tai, kas gi vis tik nuskriaudė Sandrą ir kas įvykdė nusikaltimą? O gal paauglė apšmeižė nekaltą žmogų? Davė melagingus parodymus? Užtai juk galima iškelti net ir baudžiamąją bylą. Tačiau sunkiais nusikaltimais įtariamas Juozas jokių pretenzijų nereiškė. Kaip nepareiškė ir prokurorai, padėję bylą į lentyną.

Šių eilučių autorę Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius įtikinėjo, kad jo pavaldinys ikiteisminį tyrimą atliko tinkamai. Tą patį tvirtino ir tiesioginis prokuroro R. Mackevičiaus vadovas V. Guliavičius. Paklaustas, ar jis tvirtai įsitikinęs, jog paauglė nebuvo išžaginta ir jos neketinta išvežti dirbti prostitute, skyriaus vyriausiasis prokuroras nė nemirktelėjęs atsakė, kad nė kiek tuo neabejojąs! Be to, juk ir teismas nesuabejojęs jų darbu!

Galutinai sugniuždomos

Tačiau su tuo kategoriškai nesutinka nukentėjusiąją gynęs advokatas D. Povilius ir mergaitę globojusios „Carito“ socialinės darbuotojos. Po galimo išžaginimo psichologinę ir kitokią pagalbą Sandrai teikė projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ psichologai bei socialiniai darbuotojai. Jų nuomone, dėl patirtos seksualinės prievartos Sandra sakė, kad jaučiasi pažeminta, „purvina“, ji nuolat patirdavo nerimo priepuolius, nemigą, prislėgtą nuotaiką, negalėdavo suvaldyti emocijų ir verkdavo. Mergaitei buvo reikalinga intensyvi ilgalaikė psichosocialinė pagalba. Kodėl, jei mergaitei nieko nenutiko?

Kai kurie kalbinti teisėjai prasitarė, jog kartais teismus pasiekia taip „kokybiškai“ baigti ikiteisminiai tyrimai (ne tik Kaune), kad juose sunku ką nors išsiaiškinti – tikri kyžiažodžiai . „Grąžiname juos papildyti, surašome, kokius procesinius veiksmus dar turėtų atlikti, – kalbėjo teisėjai. – Tačiau būna, kad į teismą ir vėl grįžta tikras jovalas – matai, kad tyrimas visiškai sužlugdytas. Ir jokios žmoniškumo ar protingumo ribos čia jau nebepadeda – kad ir kaip norėtum, net jei ir kai kurios detalės byloja, kaip ištikrųjų galėjo būti, apkaltinamojo nuosprendžio, grindžiant tik abejotinais parodymais ar savo nuojautomis, negali priimti. Užtat neretai teisėjai nepelnytai gauna pylos už, tarkim, per švelnias bausmes ar nutrauktus ikiteisminius tyrimus“.

Išankstinė nuostata

Besidomint šia tema kilo abejonių, ar kiekvienas prokuroras yra psichologiškai (ir morališkai) pasiruošęs kontroliuoti žaginimo, seksualinio prievartavimo ar prekybos žmonėmis bylas. „Akistata“ gavo duomenų, jog tas pats R. Mackevičius, tyręs ir daugiau panašių bylų, su nukentėjusiomis merginomis elgėsi taip, lyg jos būtų nusikaltėlės.

Vienos nukentėjusiosios motina pasakojo: „Žiauriai buvo išžaginta dukra, tačiau kol pasiekėme, kad tie išsigimėliai gautų ko nusipelnę, teko pereiti tikrą pragarą, – prisiminė moteris. – Pareigūnai, o ypač bylą kontroliavęs prokuroras (o bylą, sakė, kontroliavo jau minėtasis R. Mackevičius), dukrą tiesiog spaudė tokiais klausimais: tai kodėl tu kalbėjaisi su tais vyrais, kodėl su jais važiavai, kodėl nepabėgai, kodėl nešaukei pagalbos – matyt, pati norėjai… ir t.t. Buvo duodama suprasti, kad dukra pati kalta. Jokios užuojautos ir supratimo nesulaukėme – vyrai gali daryti su moterimi, ką tik nori. Išžaginimas, jų nuomone, buvo tik pasekmė blogų dukros sprendimų. Kokius gi protingus sprendimus gali priimti paauglė, kai trys girti eržilai nieko negirdi?! Patyrusi prievartą dukra dar labiau buvo gniuždoma jai padėti turėjusių pareigūnų, dešimtis kartų prisiminti skaudžias detales. Man atrodo, kad tokias bylas turėtų tirti ne pareigūnai vyrai, o moterys – jos labiau suvokia, kaip jaučiasi auka po patirto pažeminimo. Galų gale nukentėjusiajai lengviau pareigūnei papasakoti, kas įvyko, nes seksualinės prievartos, prekybos žmonėmis aukos paprastai nebepasitiki vyrais, bijo jų“.

Aurelija Žutautienė