Mano manymu, dabar iki Seimo rinkimų bus nemaža erzelynė. G.Nausėda, siekdamas turėti komfortišką antrąją kadenciją, turbūt norėtų labiau sukalbamos valdžios. Jis negali tiesmukiškai pasakyti: balsuokite už socialdemokratus, Regionų partiją ar „valstiečius“. Mano manymu, jis darys atvirkštinį veiksmą – silpnins konservatorius ir pasinaudos tuo, kad po jo priesaikos Ingrida Šimonytė turės grąžinti Vyriausybės įgaliojimus. Kadangi, tikėtina, I.Šimonytė bus Tėvynės sąjungos sąrašo Seimo rinkimuose vedlė, G.Nausėdai atsiranda labai gera proga tiesiog apsunkinti I.Šimonytei gyvenimą siūlomais pakeisti ministrais. Prezidentas jau iškart po rinkimų pasakė turintis konkrečias kandidatų pavardes. Kitaip tariant, atnaujintoje Vyriausybės sudėtyje jis norėtų matyti savo pasiūlytus ministrus. Tokiu būdu jis sunkins Tėvynės sąjungos kandidatei gyvenimą, kad ji blogai pasirodytų Seimo rinkimuose ir atsirastų G.Nausėdai palanki politinė dauguma.
Ir va tada įdomus politinis gyvenimas iš esmės pasibaigs. Matyt, ateis kairesnė, prezidentui palanki Seimo dauguma, bendradarbiai ir bendražygiai taps paklusnūs. Pažiūrėsime, kaip viskas bus, nenoriu prognozuoti, bet, manau, Seime nebeliks kažkokių peštynių ir rietenų. Kita vertus, ar tos peštynės ir rietenos yra įdomu? Turbūt nelabai, nes tai neproduktyvu. Tad linkėčiau ramybės, įsiklausymo vieniems į kitus – tiek prezidentui ir esamai Vyriausybei, tiek būsimiems valdantiesiems, nes tai yra Lietuvos reikalai. Ne peštynės puošia Lietuvą, o bendras sutelktas darbas. To labiausiai ir norėtųsi. Tačiau, kaip sakiau, bent iki Seimo rinkimų matysime daug visokios velniavos. Partijos tarpusavyje turėtų stipriai konfliktuoti, ypač esančios kairėje, populistinėje pusėje. Tiesiog jų rinkimų sąrašų yra daug. Štai netrukus vyks Europos Parlamento rinkimai. Dešinėje pusėje – liberalai, Laisvės partija, konservatoriai. O anoje pusėje – 12 sąrašų. Kaip jiems išsiskirti? Jie turės vieni kitus pjauti, kažką kita daryti, visaip radikalizuotis. Tai nebus smagus Lietuvos politinio gyvenimo vaizdas, bet tikėkimės, kad pasibaigus Seimo rinkimams tai praeis.
Manau, kad iki Seimo rinkimų niekas turbūt nesikeis. Nepaisant dabar skambančių visokių skambių pareiškimų, manyčiau, kad tik pareiškimais viskas ir pasibaigs. Kaip tik šiandien klausiausi prezidentūros atstovų komentarų, kad prezidentas dabar kalbėsis su premjere, kad čia konstituciniai reikalai... Tai, žinoma, yra tiesa, nėra taip paprasta, nors Seimo pirmininkė sako, kad Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas – tik formalumas, ir t.t. Aišku, norėtųsi, kad visgi keistųsi žmonės Vyriausybėje, juk tas kolektyvas, kaip čia švelniau pasakius, yra silpnas, jame gal rastume vos porą žmonių, kurie visuomenės lūkesčius tenkina, tačiau vis dėlto suprantame, kad niekas dabar visos Vyriausybės nepakeis. Juk tokiu atveju turbūt reikėtų keisti ir premjerą. Valdančioji dauguma to tiesiog neatlaikytų, ir tai galbūt galėtų reikšti net ir priešlaikinius Seimo rinkimus. Todėl manau, kad tik paburbuliuos, pasakys, kad pakalbėjome, kad pasikeitė aplinkybės, kad reikėtų palaukti rudens, nes tuoj viskas išsispręs savaime. Tad spėju, kad, ko gero, viskas taip ir bus.
Ar sutikčiau su prielaida, kad, ministrų kabinetui grąžinus įgaliojimus ir kilus prezidento bei premjerės konfliktui dėl jos sudėties, iki pat Seimo rinkimų turėsime ir laikinąją premjerę, ir laikinąją Vyriausybę? Atsakysiu klausimu – ką tai keistų, jeigu jie liktų tie patys? Jeigu toliau liks dirbti ta pati premjerė, kuri nesiskaito su niekuo, net į klausimus nesiteikia atsakyti, jei toliau dirbs tie patys ministrai, kurie neįgalūs nei politiškai, nei dalykiškai? Kas iš to, ar jie vadinsis laikinais, ar nuolatiniais? Kadangi Seimo rinkimai jau rudenį, esmės tai tikrai niekaip nepakeis. Net ir tas vieno ar dviejų ministrų pakeitimas, apie kurį dabar kalbama, manau, labiau būtų politinio kraujo nuleidimas, bandymas parodyti – žiūrėkit, kažką pasiekėme, kažką padarėme. Bet visi suprantame, kad net ir pakeitus juos laiko jau yra per mažai, kad visas tas padarytas žalas būtų galima atitaisyti.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas