Iniciatyva gal ir gera, bet ne iki galo apgalvota ir parengta. Puikiai suprantame, kad mokesčių administratoriui žymiai pigiau nurašyti skolą nuo skolininko banko sąskaitos, jeigu jis turi pajamų, negu kad skolos išieškojimas būtų atiduotas antstoliui, kuris pats įvertina tokios paslaugos kainą, ir paprastai dėl to skolininkui skola kur kas padidėja. Tačiau toks Finansų ministerijos siūlymas kelia daug klausimų. Visų pirma – dėl pasiūlyto 180 dienų termino. Neretai skola būna didesnė nei bauda, ir jeigu žmogus gauna minimalų atlyginimą – noriu priminti, kad praėjusią savaitę priėmėme Civilinio kodekso pataisą, kad nuo minimalios algos būtų galima nurašyti ne daugiau kaip 10 proc. sumą, – tai gali būti, kad per 180 dienų tos skolos nuo skolininko sąskaitos pilnai nenurašys. Taigi, tokiu atveju mokesčių administratorius tą skolininką vis tiek atiduos antstoliams. O kodėl? Gal tada reikėtų išvis panaikinti tą pasiūlytą 180 dienų laikotarpį? Gal žmogui, kuris gauna minimalią algą, būtų patogu, kad mokesčių administratorius ir toliau dalimis nurašinėtų tą jo įsiskolintą sumą. Gal 200, gal 300 dienų, bet jis tą skolą grąžintų.
Kitas klausimas yra esminis. Antstoliams deleguota valstybinė skolų išieškojimo funkcija, bet jų paslaugų įkainiai ne visada adekvatūs pagal skolininkų rūšis. Tarkime, alimentų išieškojimas. Mama parašo raštą antstoliui, patvirtintas paslaugos įkainis – 20 eurų. Antstolis gali vykdyti alimentų išieškojimą 18 metų. Suprantama, kad tie 20 eurų antstolio sąnaudų nepadengia. Bet antstolių įkainių sistema sukonstruota taip, kad iš vienų skolų rūšių jie uždirba daugiau ir taip padengia kitas sąnaudas. Jeigu įsigalios naujasis Finansų ministerijos siūlymas, Teisingumo ministerija bus priversta didinti kitus antstolių išieškojimų įkainius. Man kyla klausimas, o kiek jie pakils? Ir kokia tai bus našta? Todėl turėtume gerai apsvarstyti visas pasekmes, kurios lauktų visų skolininkų, jei šis įstatymas įsigalios. Iš principo tokiam siūlymui suteikti VMI galimybę nusirašyti skolas pritarčiau, nes skolos išieškojimas būtų nepalyginamai pigesnis, nei antstolių paslaugos. Tačiau kyla klausimas, kas bus su kitomis skolomis, išieškojimais iš turto ir taip toliau.
Sakyti, kad Seimas dvejoja dėl tokio Finansų ministerijos siūlymo, manau, būtų neteisinga. Labiausiai to bijo antstoliai. Turbūt nuo šito galo reikėtų pradėti. VMI ir dabar gali PVM ar kitų mokesčių įsiskolinimus po įspėjimo nurašyti nuo skolininkų sąskaitų. Tačiau baudų atveju ji negali to daryti, jų išieškojimus vykdo antstoliai. O tokiu atveju antstolis paprastai jokio darbo nedirba, jis tą baudą tiesiog nurašo nuo skolininko banko sąskaitos. Žinome, kad nedidelę baudą gavęs ir jos sumokėjimo terminą praleidęs žmogus dažnai susimoka kelis kartus už pačią baudą didesnę antstolio vykdymo išlaidų sumą. Todėl šiuo įstatymo projektu siūloma, kad tie „gerieji“ skolininkai, kurie pamiršo laiku susimokėti baudą, ar dėl kažkokių kitų priežasčių praleido nurodytą terminą, nebūtų verčiami papildomai susimokėti antstoliams už skolos išieškojimą. Paskaičiuota, kad per metus skolininkams tai kainuoja apie 6 mln. eurų. Todėl ir siūloma tokius „nepiktybinius“ skolininkus perduoti VMI, kuri pati nusirašys skolą ir neims tokių drastiškų baudų už vėlavimą. Tuo tarpu antstoliams siūloma atiduoti didesnį kiekį „sunkiųjų“ skolininkų, kai išieškant skolą reikia rasti ir parduoti jų turtą ar pan. Dėl to antstoliai per metus gautų 9 mln. eurų daugiau pajamų. Jei iš jų atimtų 6 mln. eurų pajamų iš „lengvų“ skolininkų, pridėtų 9 mln. eurų iš „sunkių“, tai vis tiek būtų papildomi 3 mln. eurų. Tačiau visa esmė ta, kad antstoliai nenori atiduoti VMI lengvos duonos. Kam jiems vargti su „piktybiniais“ skolininkais, jeigu gali lengvai nusirašyti skolas nuo „nepiktybinių“?
Biudžeto ir finansų komitetas nusprendė užsakyti ekspertinį vertinimą dėl galimo tokios reformos poveikio skolininkams, antstoliams, valstybei ir kreditoriams. Vyriausybės strateginės analizės centras savo analizę turi pateikti iki šio mėnesio pabaigos. Tačiau, manau, jau iš anksto galima pasakyti, kad situacija pasikeis labai paprastai: „nepiktybiniai“ skolininkai per metus sutaupys 6 milijonus skolų išieškojimo vykdymo išlaidų. Ar to reikia? Žinoma! Nereikėtų papildomomis vykdymo išlaidomis bausti tų žmonių, kurie nebėga nuo savo skolų.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas
LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
