Iš valdančiųjų girdime labai daug retorikos karo tema, manyčiau, kad per daug. Sukeltas didelis žmonių nerimas, neva karas prasidės jei ne šiandien, tai rytoj. Be reikalo mūsų valstybė tą karo isteriją taip įsuko, nes kaimyninėse šalyse, tarkime, Latvijoje ar Estijoje, atliktos gyventojų apklausos rodo, kad tokio nesaugumo jausmo, kaip pas mus, ten nėra sukelta. Matyt, tai vis dėlto priklauso nuo to, kaip elgiasi Vyriausybės. Tad aš mūsų Vyriausybei siūlyčiau truputį nusiraminti, žinoma, neignoruoti visų rizikų, jas vertinti ir apie jas kalbėti. O vienas iš tų klausimų, kuris kyla gyventojams – kaip krizės atveju elgsimės su savo turtu, kaip bus su pinigais, kaip bus sprendžiami finansiniai reikalai? Žinome įvairių istorijų, kaip valdžios nacionalinio saugumo sumetimais elgdavosi Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metais. Paprasti klausimai: kaip žmogui prireikus pasiimti pinigų, ar veiks bankomatai? Kiek žinau, Lietuvos bankas turi veiklos tęstinumo planus, bet jie yra konfidencialūs.
Manau, kad rūpestingi gyventojai, kurie nori pasiruošti galimiems netikėtumams, supranta, jog reikia po ranka turėti grynųjų pinigų. Evakuacijos atveju patariama turėti su savimi ir smulkių kupiūrų, nes gali nutikti taip, kad reikės įsigyti degtukų dėžutę, o turėsi tik 100 eurų banknotą. Vis dėlto žmonės turėtų patys pasirūpinti grynųjų atsarga nenumatytam atvejui, bet, kita vertus, net ir karo metu Ukrainoje veikia bankinė sistema, veikia bankomatai. Na nebus taip, kad mūsų bankai staiga susikraus lagaminus ir išvažiuos į Stokholmą. Esu įsitikinusi, kad dėl to mums nereikia nuogąstauti. Tačiau Lietuvos banko pareiga – pasakyti apie tai aiškiai, kad gyventojai jaustųsi ramiai. Kad nekiltų panika, jei prieš kelias dienas išgirstų apie priartėjusią karo grėsmę, ir visi pultų prie bankomatų. Žinoma, žmonėms nereikėtų laikyti visų santaupų, kaip sakoma, vienoje kojinėje, reikėtų jas diversifikuoti. Jau dabar pasigendu aiškių Lietuvos banko atsakymų. Viešojoje erdvėje vyksta diskusijos apie tai, kokia gali susidaryti situacija, kalba ir akademinės visuomenės atstovai. Todėl manau, kad Lietuvos bankas, nepaisant to, kad tam tikri dalykai yra konfidencialūs, turėtų pateikti visiems Lietuvos žmonėms prieinamą informaciją, kad jie jaustųsi ramiai ir nepanikuotų jau šiandien, spėliodami, ar karas bus, ar nebus.
Aš kritikuoju komercinių bankų sprendimą tokiu metu didinti mokesčius už pinigų išgryninimą ir taip dar labiau mažinti grynųjų pinigų prieinamumą. Noriu pateikti valdantiesiems pavyzdį, kuris verčia abejoti visuotinio perėjimo prie vien elektroninių atsiskaitymų prasmingumu. Jeigu jau jūs kalbate apie karo grėsmę, mobilizaciją, tai atkreipkite dėmesį į Krašto apsaugos ministerijos ruošiamas išleisti knygutes, kuriose surašyta, ką privalėtų turėti kiekvienas Lietuvos pilietis kilus nacionalinio saugumo krizei. Į išvardintų būtinųjų daiktų sąrašą yra įtraukta ir grynųjų pinigų suma. Rekomenduojama turėti 1–2 tūkst. eurų grynaisiais, nes kilus krizei bankai tikrai negalės garantuoti, jog klientams pavyks išsigryninti savo lėšas. Gali sutrikti elektros tiekimas, nebeveikti bankomatai, o kartais gali nebelikti ir paties banko su jo serveriais, kita elektroninių atsiskaitymų infrastruktūra. Iš tikrųjų nacionalinio saugumo požiūriu – ar mobilizacijos, ar karinės krizės atveju – bankai tikrai neturi parengę sistemos, kuri mums garantuotų, kad pavyks išsigryninti pinigus ar vykdyti įvairius atsiskaitymus grynaisiais. Tai iš tiesų yra grėsmė nacionaliniam saugumui.
Šis klausimas tikrai neapgalvotas. O sprendžiant iš to, kas dabar daroma, akivaizdu, kad niekas apie tai ir negalvojo. Nors diskusijų metu ir buvo keliamas klausimas, kaip padaryti, kad kiekvienas žmogus kilus krizei turėtų su savimi grynųjų pinigų, matome, kokie sprendimai dabar priimami. Bankai turi teisę daryti ką nori, dar daugiau kelti įkainius už pinigų išgryninimą. Jei žmogus nuspręstų išsiimti bankomate tam tikrą pinigų sumą, jam iškart nuskaitytų 10–20 eurų. Tai tikrai nenormalu. Šia prasme bankams uždegta žalia šviesa. Per paskutinį susitikimą Vyriausybėje gynybos klausimais, kai kalbėjome apie tai, iš kur gauti pinigų krašto gynybos finansavimo didinimui, buvo pateiktas siūlymas, kad bankai ir toliau mokėtų tą vadinamąjį solidarumo mokestį. Tačiau premjerė gulėsi kryžiumi sakydama, kad tikrai nereikia jo pratęsti. O grįžęs po posėdžio namo per žinias išgirdau, kad bankai Lietuvoje pernai gavo beveik 1 mlrd. eurų pelno, dvigubai daugiau nei prieš metus. Panašaus pelno esą tikimasi ir šiais metais.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas
LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
