Alternatyva – organinės trąšos, bet jų nėra tiek, kiek buvo sovietmečiu "Valstiečio" archyvo nuotr.

Šiemetės tendencijos Lietuvos trąšų rinkoje kiek neįprastos: trąšos, ypač azotinės, iki sausio pabaigos vis pigo. Tačiau žemdirbiai žino, kad, artėjant pavasariui, jų kainos gali šoktelėti.

Pernai metų pabaigoje trąšų įsigiję žemdirbiai tik kraipo galvas stebėdamiesi, kiek jos gali pigti, o kiti vis dar laukia vildamiesi, kad tai bus negrįžtamas procesas, nes dujos, kurios kaip žaliava reikalingos azotinių trąšų gamybai, pasaulinėje rinkoje ir toliau pinga.

Pirko brangiau

Žemės ūkio kooperatyvo „Vilkaviškio grūdai“, vienijančio 36 ūkininkus, generalinis direktorius Emilis Jusevičius „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad kooperatyvas trąšas perka du kartus per metus. Tam pasirenka vasaros pabaigą ir gruodžio mėnesį. Tokią praktiką kooperatyvas, vienijantis grūdų augintojus, taiko jau ne vienus metus.
„Šiam pavasariui jau turime įsigiję visas tiek azotines, tiek kompleksines trąšas“, – teigė E.Jusevičius. Jis pripažino, kad trąšų kainos jau gruodį, kai pirko, atrodė gana palankios. Tačiau per sausį trąšų kaina dar labiau nukrito. Salietros tonos kaina sausio pabaigoje, palyginti su gruodžio pradžia, pigo apie 20 eurų, skystųjų trąšų KAS – apie 15 eurų, o kompleksinių – taip pat apie 15 eurų.
„Nesigailime, kad įsigijome anksčiau ir truputį brangiau, nes negalima suspėti sužiūrėt trąšų rinkos tendencijų. Laukdamas gali išlošti, gali ir pralošti. Be to, kainos svyravimas nėra toks drastiškas, kad reikėtų gailėtis, – tikino E.Jusevičius. – Apsirūpinus trąšomis, iš anksto bei prasidėjus pavasario lauko darbams žemdirbiams jau nereikės rūpintis, kur ir už kiek pirkti trąšų. Nekils pavojus, kad dėl logistikos ar kitokių nesklandumų trąšos ne laiku bus išbertos į laukus.“ Interneto svetainėse trąšų platintojų skelbiamais duomenimis, sausio pabaigoje tona amonio salietros kainavo apie 270 eurų, amonio sulfato – 220 eurų, o karbamido – apie 320 eurų.
Anot E.Jusevičiaus, renkantis trąšų pardavėją, lemia ne tik tai, kur jos sandėliuojamos. Nemažai trąšų kooperatyvas įsigyja Klaipėdos regione, nes į Klaipėdos uostą veža grūdus, o grįždami namo parsiveža trąšų: netenka transportui važinėti be krovinio. „Su gamintojais tiesiogiai nedirbame, dirbame per tarpininkus-pardavėjus“, – patirtimi dalijosi E.Jusevičius.
Žemės ūkio kooperatyvas „Vilkaviškio grūdai“ trąšų vėl pirks rugpjūtį. Tada ketina įsigyti apie 80 proc. visų reikalingų azotinių trąšų. „Azotinės trąšos vasarai baigiantis būna pigiausios. Todėl rudenėjant pirkti palankiausia“, – aiškino E.Jusevičius.

Tikisi išlošti

Kalbintas stambus Kauno rajono Babtų seniūnijos ūkininkas Alfredas Rinkevičius sakė, kad sausio pabaigoje tiek jis, tiek jo savarankiškai ūkininkaujantis sūnus visų reikalingų trąšų šiems metams taip pat dar nebuvo įsigiję. „Esame nusipirkę mums ūkyje reikalingų kompleksinių trąšų ir dalį azotinių. Kitą dalį pirksime, kai tik kainos bus palankiausios“, – teigė jis ir neslėpė, kad šiuo metu atidžiai stebi trąšų kainų pokyčius ir laukia tinkamiausio momento.
Ūkininko nuomone, rudenį ir šią žiemą padėtis trąšų rinkoje nėra įprasta. Dažnai salietros kaina rinkoje būdavo mažiausia jau lapkričio–gruodžio mėnesį, o nuo sausio pradėdavo kilti. Šiemet sausį kaina kol kas tik krito. Ūkininkas A.Rinkevičius svarstė, kad tai tikriausiai susiję su kritusia naftos ir dujų kaina. Mat dujų, iš kurių išgaunamas azotas, kaina lemia ir azotinių trąšų kainą.
„Tai savotiška loterija. Aišku viena – jei trąšos bus labai brangios, ūkininkai jų pirks mažiau, nes kitaip neišgyvens. Viskas glaudžiai susiję. Be to, ir grūdų supirkimo kainos turi įtakos trąšų kainoms. Jei pagal jas vertinamos trąšų kainos, tai jos šiemet ne tokios jau menkos“, – kalbėjo ūkininkas. Jis neslėpė, kad patręšti hektarą kviečių kainuoja apie 430 eurų, o tiek pat cukrinių runkelių – dar daugiau.

Be trąšų – nė žingsnio

Lietuvos žemdirbystės instituto mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad augalams svarbiausi yra trys maisto elementai – azotas, fosforas, kalis. Kitų maisto elementų, nors ir mažiau, augalams taip pat reikia, tačiau jų būna kompleksinėse bei organinėse trąšose. Vertinant azoto, fosforo ir kalio įtaką, iš jų neabejotinai svarbiausias azotas. Bandymai rodo, kad esant vidutiniam maisto medžiagų kiekiui dirvožemyje, vienas kilogramas azoto vidutiniškai „duoda“ 15 kg kviečių grūdų priedą.
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Šakių biuro augalininkystės konsultantas Egidijus Kudirka „Valstiečių laikraštį“ tikino, kad šiandienos Lietuvos ūkininkai be trąšų niekaip neišsivers.
„Vidutiniškai hektarui reikėtų skirti apie 170 kg veikliosios medžiagos azoto, iki 100 kg kalio bei iki 70 kg fosforo. Tačiau geriausia prieš tręšimą atlikti dirvožemio tyrimus ir tręšti tik pagal jų duomenis“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė E.Kudirka. Pasak jo, jei, atlikus dirvožemio tyrimus, paaiškėtų, kad žemėje yra sočiai visų augalams reikalingų elementų, tais metais galima būtų augalų ir netręšti. Kitaip kyla pavojus laukus pertręšti, tada bus tik veltui išmesti pinigai: kai dirvoje yra per didelė fosforo, kalio koncentracija, augalas jų pasisavinti negali. Todėl susiklosčiusi situacija panaši į tą, kai augalai visai netręšiami.
E.Kudirkos teigimu, gana dažnai žemdirbiams kyla klausimas, kada pavasarį augalus tikslingiausia tręšti azotinėmis trąšomis. Tačiau pasirinkti optimaliausią laiką nesunku: tręšti reikia, kai oro temperatūra būna apie 10, dirvožemio – apie 5 laipsnius šilumos. Tada prasideda augalų vegetacija.
„Išsirovus kvietį, galima apžiūrėti šaknis: pradėjusios vystytis, būna baltesnės spalvos, o kitos – rudesnės. Jei tų baltesnių jau yra, laikas tręšti. Tačiau vienu ypu išpilti visų trąšų nereikia. Čia panašiai kaip žmogui – pavalgyti vieną kartą per savaitę neužtenka. Azoto normą reikėtų išbarstyti ar išlaistyti per 3–4 kartus, nes augalas maitinasi nuolat“, – rekomendavo E.Kudirka.

Organinės trąšos – aukso vertės

Didžiulis potencialas didinant dirvožemio derlingumą yra natūralios organinės trąšos. Tai mėšlas, kompostas, trąšai pasėti augalai – daugiametės ankštinės žolės (dobilai ir liucernos). Mokslininkų teigimu, geriausia, kai organinės trąšos į dirvą patenka nors kartą per ketverius metus.
Tačiau, pasak konsultanto E.Kudirkos, didžiausia problema ta, kad gyvulininkystė Lietuvoje silpna ir tiek organinių trąšų, kiek jų reikėtų laukams, nėra. „Prekyboje jau atsirado granuliuotų organinių trąšų. Bet kol kas dar nėra tokių kiekių, kad užtektų visiems, be to, ir jų kaina prieinama ne visiems“, – dėstė LŽŪKT Šakių biuro augalininkystės konsultantas.
Šiuo metu Lietuvos rinkoje žemdirbiai jau gali įsigyti ir barstyti ant dirvos skirto humuso. Kubinis jo metras kainuoja apie 125 eurus. Vienam hektarui javų reikėtų iki 3 kubinių metrų humuso, o daržovių – iki 5 kubinių metrų. „Yra ir kita išeitis dirvožemį pamaitinti kur kas mažesniais kaštais: galima auginti tarpinius augalus – baltąsias garstyčias, ridikus (pavyzdžiui, nupjovus žieminius kviečius, kitą dieną galima pasėti garstyčias ir spalio mėnesį, o jei gamtos sąlygos leidžia, ir kiek vėliau, aparti ar sulėkščiuoti). Per tą laiką augalai suspės užauginti vegetacinę masę, kuri pavasarį taps trąša kultūroms“, – siūlo E.Kudirka.

Pasitaiko klaidų

Sigitas Lazauskas, Žemdirbystės instituto Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vedėjas, vyresnysis mokslo darbuotojas

Ne vien tik trąšos maitina augalus, maisto medžiagų yra ir dirvožemyje. Tačiau prieš tręšimą nedaug kas tiria dirvožemį. Todėl trąšų naudojimo pradžioje ir reikėtų žinoti, kokių medžiagų trūksta dirvožemyje. Jei to nežinome, ir toliau planuodami tręšimą darome klaidų. Šiuo metu siūloma tikrai labai daug įvairių trąšų. Tik kartais nežinodami pasirenkame ne patį tinkamiausią trąšų sudedamųjų dalių santykį, neatsižvelgdami tiek į dirvožemį, tiek į augalų poreikį, labiau orientuodamiesi į rinkos dėsnius. Mes kaip tik šį sezoną pastebėjome, kad laukuose po derliaus nuėmimo liko mineralinio azoto, kurio nesugebėjo panaudoti tręšti augalai. Deja, žemdirbiai į tai ne visada atkreipia dėmesį. Kartais apsigauti galima ir renkantis pigiausias trąšas.

Pigu, bet nepatikima

Juozas Pekarskas, A.Stulginskio universiteto Agroekologijos centro vadovas, docentas

Trąšų normas galima gerokai sumažinti, jas įterpiant lokaliai. Lokaliai galima įterpti ir granuliuotas organines trąšas. Tai nauja technologija, bet, manau, labai perspektyvi. Be to, nevienodos dirvožemio agrocheminės savybės tame pačiame lauke gali stipriai koreguoti trąšų normas. Tačiau tręšimas vien mineralinėmis trąšomis nepadės išspręsti dirvožemio biodegradacijos problemų. Todėl reikia galvoti ir apie tręšimą organinėmis trąšomis, ypač labai intensyvios žemdirbystės ūkiuose. Tokių ūkių laukuose gerokai sumažėjęs humuso kiekis ir jį reikia atkurti. Labai svarbu ir tolygiai paskleisti trąšas, o tiems, kurie ūkininkauja rūgščiuose dirvožemiuose, būtina pasirūpinti dirvų kalkinimu. Man dažniausiai ūkininkai skambina dėl organinių trąšų ir skundžiasi jų neefektyvumu. Kai sužinau, ką naudojo, manęs nenustebino rezultatas. Pirko, kas pigiausia. Pigiausias dalykas dažnai būna ne pats kokybiškiausias. Gerą derlių lems tik kokybiškos trąšos. Tą galima pasakyti tiek apie mineralines, tiek apie organines trąšas.