15min. nuotr.

 Europos Komisija (EK) gali leisti valstybėms narėms pieno sektoriui skirti daugiau nacionalinės paramos lėšų nei dabar, prognozuoja žemės ūkio ministrė. Virginija Baltraitienė sakė, kad gavus EK sutikimą, Lietuvos pienininkai iš valstybės biudžeto sulauktų apie 30 mln. eurų paramos.

„Aš manau, kad EK padidins leidžiamą valstybės pagalbos teikimo ribą – palūkanų kompensavimą. Pavyzdžiui, kooperatyvui „Pienas LT“ per trejus metus dabar galima kompensuoti tik 200 tūkst. eurų palūkanų. Mes prašome padidinti iki 400 tūkst. eurų. Prašome, kad ir mūsų pieno gamintojams – žemdirbiams būtų leidžiama didesnė valstybės pagalbos suma – ne 15 tūkst. eurų per trejus metus, o 30 tūkst. eurų“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė V.Baltraitienė, atvykusi į susitikimą su valdantiesiems priklausančiais socialdemokratais.

Ministrė prognozavo, kad EK tikriausiai pritars nacionalinės paramos didinimui, nes Europos Sąjungos (ES) biudžete nėra lėšų pienininkų nuostoliams dėl Rusijos embargo kompensuoti. Anot jos, jei EK lėšų nuostoliams kompensuoti nuspręstų ieškoti Europos krizių fonde, būtų mažinamos tiesioginės išmokos visiems ES ūkininkams.

Pasak V.Baltraitienės, dėl paramos pienininkas bus diskutuojama kovo 14 dieną Briuselyje vyksiančiame žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos posėdyje.

„Kalbėsime apie tai, kad kažkokią paramą gauti. Pateikėme tuos nuostolius, kokie yra (…) Pinigų Europos biudžete nėra, reiškia, reikia judinti  Europos krizių fondą, kuris yra sukauptas, o jis jau pieno sektorių parėmė. Vėl tą fondą reikia sukaupti, tai reiškia, kad visiems ūkininkams visoje Europoje bus sumažintos tiesioginės išmokos. Bet gal bus iš kitur pinigai rasti“, – svarstė V.Baltraitienė.

Ji neprognozavo, kiek Lietuvos ūkininkams galėtų mažėti tiesioginės išmokos, jeigu EK pienininkų nuostolius nuspręstų kompensuoti iš iš Europos krizių fondo.

„Priklausys nuo to, kokius pinigus gausime“, – sakė V.Baltraitienė.

Anot jos, Briuselyje bus aptariama ir pieno gamybos ES reguliavimo galimybė. Tačiau, pasak V.Baltraitienės, tokiam pasiūlymui tikriausiai prieštaraus Airija, Olandija ir Lenkija.

„Prašome, kad šiuo laikotarpiu reguliuotų pieno gamybą, nes kai kurios valstybės labai išaugino pieno gamybą, todėl perteklius pieno toks didelis“, – tvirtino ministrė.

Europos Komisija pernai rugsėjį skyrė 12,63 mln. eurų Lietuvos pienininkams iš bendro 500 mln. eurų pagalbos paketo ES žemės ūkio sektoriui, o praėjusių metų pabaigoje iš šalies biudžeto pieno gamintojams buvo skirta dar 12,23 mln. eurų parama.