Asociatyvi nuotr.

Lietuvoje daugiausia veikia pieno supirkimo kooperatyvų, tačiau netrūksta ir daržovių supirkimo, sandėliavimo, pakavimo kooperatyvų, kurie sukaupia didesnį produkcijos kiekį, todėl gali sėkmingiau jį parduoti. Vienas iš tokių efektyviai veikiančių kooperatyvų – Martyno Laukaičio vadovaujamas „Suvalkijos daržovės“, įsikūręs Šakių r. Jokūbonyse. Kooperatyvas pradėjo veikti prieš 2 metus, subūrė 5 narius,  verčiasi daržovių supirkimu, pakavimu, pardavimu.

Daugiausia auginama ir superkama buvių ir  burokėlių, taip pat cukinijų ir moliūgų. Didžioji produkcijos dalis išvežama į užsienį – Italiją, Ispaniją, Suomiją, Čekiją, Vengriją, Rumuniją. Pasak Martyno, kooperatyvas dirba su nuolatiniais klientais, tačiau ieško ir naujų,  neapsiriboja jau turimais kontaktais. „Kooperatyvas jaunas, stengiamės įsitvirtinti, dirbame stabiliai, tačiau palaipsniui ir augame. Pirmiausia sudarome sutartis, tik paskui auginame daržoves, nes nėra prasmės auginti, jei negali parduoti. Bendras kooperatyvo narių dirbamos žemės plotas – 500 ha. Svarbiausia, kad sutampa visų mūsų požiūris į auginamų daržovių kokybę, antraip negalėtume kartu dirbti, nes prastos prekės niekam neparduosi. Kooperatyvo nariai išbando įvairias augalų veisles, ir ankstyvąsias, ir vėlyvąsias, derlius būna kiek skirtingas, tačiau dėl ligų augintojai problemų neturi. Ankstyvųjų derlius paprastai mažesnis, vėlyvųjų veislių – didesnis“, – pasakoja vadovas.

Pardavimais rūpinasi pats Martynas Laukaitis, kooperatyve dirba 4 samdomi žmonės. Kooperatyvas turi įvairių klientų: vieni perka visas daržoves, kiti – specializuojasi ir perka tik kurią vieną. Vieniems tinka 1, 2, 5 kg fasuotės, kitiems reikia daug didesnio sufasuoto kiekio. Fasavimo įranga pajėgi atlikti visus klientų pageidavimus. Daržovės klientams parduodamos nuolat, pertraukų būna nedaug, tik iškart po Naujųjų metų, nes visi stengiasi daugiau produkcijos prieš šventes nusipirkti,  ir pavasarį, kai baigiasi užaugintos daržovės. Kiekvienais metais „pavasaris“ ateina kiek skirtingu laiku, priklauso nuo pasiūlos ir paklausos, nuo derliaus gausos.

Kooperatyvas turi nedidelį sandėlį, kuriame telpa apie 2 tūkst. t daržovių. Sandėlių turi ir patys kooperatyvo nariai. Kooperatyvas turi pakavimo įrangą, specializuotą techniką daržovėms pervežti. Kooperatyvas perka trąšas visiems nariams, nariai dalijasi savo turima technika, padeda vienas kitam. Jie domisi ir naujojo laikotarpio kaimo plėtros programa. Martynas sako, jog reikia atsižvelgti į tai, kokie bus metai kooperatyvui, tik tuomet ir galės apsispręsti, ar teikti projektą. „Apskritai šie metai mums buvo vidutiniški, augintojams jie buvo sunkūs dėl netipinių gamtos sąlygų, derlius užaugo mažesnis nei vidutinis, tačiau kaina kiek aukštesnė, tad metai bus arti vidutinių“, – apibendrina Martynas.

Suburti kooperatyvą ėmėsi pats Martynas, jau gerai pažinodamas kaimynus, su kuriais galima rasti bendrą kalbą. „Kooperatyvas nėra lengvas dalykas, kiekvienas žmogus turi savo nuomonę, nėra labai paprasta viską tarpusavyje suderinti, tenka ieškoti kompromisų“, – patirtimi dalijasi vadovas. Kooperatyvas vienija įvairaus amžiaus žmones – nuo 34 iki 69 metų, pačiam Martynui greitai bus 40.

Martynas pagal profesiją ekonomistas, miestietis iš Kauno, ūkininkauti pradėjo ir kaime apsigyveno nuo 2007 m. Su žmona Jurgita augina 4 vaikus: dukrą ir 3 sūnus, jauniausias tik 4, eina į darželį, kiti trys – moksleiviai. Tėveliai darželiu ir mokykla patenkinti, kaime gyventi ir dirbti patinka. Kultūrinės veiklos kaime jaunai šeimai mažoka, tačiau norint visur galima nuvažiuoti.

„Pirmiausia pabandėm auginti 30 arų burokėlių, patiko, ėmėmės to verslo, pamažu plėtėmės. Dabar jau auginame ir bulves. Visas žinias įgijau per praktiką, pasitaikė ir nesėkmių, kurios daug ko išmokė, viskuo domėjausi, ieškojau informacijos, taip sukaupiau patirties, – pasakoja Martynas. – Ir dabar reikia daug ką naujo bandyti – ir naujas veisles, ir technologijas, gyvenimas nestovi vietoje“.Auginant daržoves reikia būti prisirišus prie žemės, šiek tiek atsipūsti galima prieš Naujuosius metus ir birželio pradžioje, kai galima šiek tiek kvėptelėti, o paskui vėl visi darbai prasideda iš pradžių, tačiau Laukaičiai nesiskundžia, savo darbą mėgsta.

Martynas Laukaitis įsitikinęs, kad gerą gyvenimą tikrai galima susikurti ir Lietuvoje, tiktai reikia nenuleisti rankų ir ieškoti savo kelio. Jų šeima savąjį jau surado.