15min. nuotr.

Neeilinė Seimo sesija pralėkė pro šalį kaip bildantis greitasis traukinys. Sužviegęs stabdžiais, jis iškart dingo už posūkio, nei stebintiesiems, nei patiems važiuojantiesiems gerai nė nesupratus, kas įvyko.

„Vsio zakonno“

Formaliai nepriekaištinga, o iš esmės – pasityčiojimas: toks apibūdinimas tiktų vos valandą trukusiai Seimo septintajai neeilinei sesijai, kurią inicijavo Seimo opozicijos atstovai. Apie šį ketinimą, garsiai žvangindami gerokai patuštėjusiais reitingų puodais, iš anksto pranešė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) politikai. Sesijos išvakarėse TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis net paskelbė premjerui Algirdui Butkevičiui ultimatumą: jei valdantieji patys neatstatydins aplinkos ir žemės ūkio ministrų, ant kurių vadovaujamų ministerijų esą yra kritęs korupcijos šešėlis, Seime bus inicijuotas nepasitikėjimo visa Vyriausybe svarstymas. Į ultimatumą valdantieji numojo ranka, ir, kaip netrukus paaiškėjo, toks pabrėžtinas atsainumas buvo aiškus perspėjimas nepūsti, jų žodžiais tariant, prieš rinkimus Vyriausybei mestų įtarimų korupcija burbulo.
Sutapimas ar ne, bet jis atsirado ilgesniam laikui iš Lietuvos išvykus A.Butkevičiui: Specialiųjų tyrimų tarnyba dėl galbūt daryto poveikio priimant Vyriausybės nutarimą kaip specialųjį liudytoją apklausė aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką ir net iš anksto pranešė kaip liudytoją apklausianti ir patį A.Butkevičių. Taigi, įžanga į neeilinę sesiją, kurią opozicija norėjo paskirti kovai su korupcija, buvo paruošta kaip reikiant: valdantieji įtarė prie šio politinio viralo maišymo prisidėjus ne tik politinius oponentus, bet ir prezidentę, neva pravėrusią premjerui „galimybių langą“ atsikratyti korupcijos šešėlio. Tačiau į neeilinę sesiją susirinkęs Seimas balsuodamas nepritarė opozicijos pateiktai sesijos darbų programai. Sesijos pradžioje sugiedojus valstybės himną, jau po valandos reikėjo jį pakartoti jos uždarymo proga. Į opozicijos pasipiktinimą valdantieji reagavo tradiciškai: viskas teisėta, viskas pagal Seimo statutą.

Kai užsidega kepurės

Vos per valandą opozicijos planai pradėti apkaltą Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje nuteistam Vytautui Gapšiui, sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl šios partijos neapskaitytų beveik 24 mln. litų kilmės, pradėti parlamentinius tyrimus dėl viešumon iškilusių naujų galimos korupcijos atvejų subyrėjo į Seimo daugumos buldozerio peilį. Subliuško ir ketinimai išsikviesti į Seimą premjerą, kad šis pasiaiškintų dėl „korupcijos šešėlio“ Vyriausybėje. Tačiau, regis, politinės dramos, taip viltingai prasidėjusios premjerui ilsintis Karibuose ir taip staiga peraugusios į farsą pačioje Seimo posėdžių salėje, atomazga šokiravo ir opoziciją. Jos lyderis Andrius Kubilius iškart po balsavimo pareiškė, jog valdantieji priėmė patį kvailiausią sprendimą, kokį tik buvo galima priimti. „Būdami opozicijoje mes galėtume tuo tik džiaugtis, nes liaudies patarlė šiuo atveju yra nemirtinga: „Vagie, kepurė dega!“ Na, bijote. Pilni baimės dėl tų klausimų, kuriuos ne tik mes, bet ir visuomenė kelia. Dėl to nenorite sesijos ir pirmą kartą per 25 metus iš opozicijos atimama elementari teisė. Šiuo atveju nėra ką daugiau pridurti“, – neslėpė emocijų A.Kubilius. Kaip ir buvo galima tikėtis, iš esmės tokiam požiūriui pritarė ir prezidentė D.Grybauskaitė: Seimo nepritarimą neeilinės sesijos programai ji pavadino manipuliacija demokratiniais instrumentais siekiant nukreipti dėmesį nuo valdančiąją daugumą krečiančių problemų.
Jei opozicijos nuostaba ir piktinimasis dėl neeilinės sesijos rezultatų yra nuoširdūs, galėtų kilti klausimų dėl jos politinio nuovokumo. O kokio atsakymo iš valdančiųjų ji tikėjosi sakydama: „Atidarykite duris, mes ateisime ir jus visus apspjaudysime“? Laukė prigimtinio demokratiškumo, įpareigojančio gerbti mažumos teises savo pačių politinių nuostolių kaina? Ar vylėsi degančiomis kepurėmis užmėtyti buldozerį, kad kelią į rinkimus sau lyginantys oponentai išsigandę išjungtų variklį? O gal teatrališkas mojavimas kumščiais pavymui pralėkusiam neeilinės sesijos traukiniui išduoda pačios opozicijos norą pademonstruoti rinkėjams mirtiną nepakantumą korupcijai?

Turi galvoti apie politinį išlikimą

Politologas Laurynas Kasčiūnas mano, kad tokioje politinėje dramaturgijoje neabejotinai yra ir manipuliavimo demokratiniais instrumentais, ir rinkimų kovos elementų. „Iš esmės valdantieji pabandė išsityčioti iš šios iniciatyvos. Aišku, aš tai vertinu neigiamai, nes pasipylus įvairiems skandalams norisi atsakymų, galbūt ir tam tikrų parlamentinių tyrimų. Bet buvo panaudotas daugumos buldozerio principas. Dauguma nusprendė, kad jie to klausytis nenori. Manyčiau, kad dabar valdantieji bėga nuo visų jiems nepalankių klausimų, turbūt neturi įtikinamų atsakymų visuomenei dėl įvairių korupcinių dalykų, visokių šešėlinių istorijų. Taigi, ir šiuo atveju vis dėlto norėjosi, kad pokalbis būtų šiek tiek nuoširdesnis. Bet įvyko kitaip“, – sakė politologas.
Jis nesutinka su Seimo daugumos priekaištais, kad opozicija neva pati kalta: neeilinei sesijai esą nebuvo pasiruošta, į ją neatvyko daug pačios opozicijos atstovų. „Dalis neatvykusių Seimo narių iš opozicijos buvo anksčiau suplanuotose komandiruotėse, natūralu, kad jie negalėjo dalyvauti. Taigi, pasakė, kad jų nebuvo, bet nutylėjo, dėl kokių priežasčių. Jei nebijai klausimų, tai ir balsuok už tai, kad sesija įvyktų, įrodyk visuomenei, kad tavo tiesa. Čia labiau atsikalbinėjimas, manau, nei reali priežastis“, – sakė L.Kasčiūnas. Politologo teigimu, dabar valdantieji turi daug vidinių rūpesčių. Yra daug konfliktų tarp koalicijos narių. Esą visi jau galvoja apie rinkimus, svarsto, kaip pasiekti juos nepraradus pozicijų Vyriausybėje, kaip kuo labiau mobilizuoti visą įmanomą paramą. „Tiek „Tvarka ir teisingumas“, tiek Darbo partija jau nebebus proveržio partijos, jos apskritai turi galvoti apie politinį išlikimą. Suprantama, kad jiems nepalankūs tie skandalai, dabar jie bandys kaip įmanoma stumti juos į šoną, gožti įvairiais pasiūlymais, šūkiais, iniciatyvomis, neva parodant, kad yra kitų prioritetų“, – spėjo politologas.