Šeduva kviečia grįžti į tėvynę

Miestelyje sudarytos puikios sąlygos gyventojų poilsiui ir fizinei veiklai. P. Lileikio nuotr.

Radviliškio rajono miestelis Šeduva visuomet išsiskyrė žydinčiais gėlynais, darbščiais ir protingais kraštą garsinančiais žmonėmis. Tai vienintelis Lietuvoje miestelis, turintis Velnių malūną, avelių bandą prie pagrindinio kelio, savitą tarmę.

Kultūros sostinė

Šeduva šiais metais yra viena iš Lietuvos mažųjų kultūros sostinių. Miestelis iš tiesų vertas šio vardo: čia gausu kultūros, sporto renginių, šeduviai didžiuojasi savo istorine praeitimi ir architektūros paminklais. Šiuo metu Šeduvoje gyvena 2 673 gyventojai.

Puošniausias ir seniausias miestelio pastatas, tikra kultūros vertybė – renesansinė Šeduvos šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, pastatyta 1649 m. Šeduva taip pat garsėja ne tik pakeleivių akį traukiančiu įspūdingu malūnu, kuriame įrengtas restoranas, bet ir šiuolaikiškomis švietimo įstaigomis. Šeduvos lopšelis-darželis, kuriame šiuo metu ugdomas 161 darželinukas, dalyvauja įvairiuose respublikiniuose ir tarptautiniuose projektuose, kūrybiškai diegia naujoves, daugelyje konkursų laimi prizines vietas.

Šeduvos gimnazijoje, kuriai dar priklauso Specialiojo ugdymo skyrius ir Pavartyčių skyrius, šiuo metu mokosi 659 mokiniai. Gimnazija lenkia daugumą didžiųjų miestų mokyklų naujoviškomis ugdymo programomis bei inventoriumi, įvairiais projektais, popamokine veikla, kasdien vis gražėjančiu iš pagrindų renovuojamu moderniu stadionu. Gimnazija gali didžiuotis ne tik aukštos kvalifikacijos pedagogais, bet ir gabiais, iš įvairių sporto varžybų, olimpiadų, konkursų nugalėtojais grįžtančiais mokiniais.

Erdvė poilsiui

Gyventojų poilsiui ir laisvalaikiui sutvarkytas miesto parkas: iškirsti medžiai ir krūmai, kad būtų šviesiau ir jaukiau, įrengtos treniruoklių bei vaikų žaidimų aikštelės.

Pernai Šeduvoje duris atvėrė Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto paslaugų centro suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyrius „Jaunimo erdvės“. Pagrindinis skyriaus tikslas – rūpintis jaunimo gerove ir užimtumu, ugdyti kultūrinę ir pilietinę brandą, saviraišką bei kūrybiškumą.

Žydų atminimas

Vienas iš miestelio devizų – Šeduva tolerantiška tautoms. XIX a. pabaigoje miestelyje gyveno įvairių tautybių gyventojų, tačiau daugumą sudarė žydai. Šiemet užbaigti dvejus metus trukę senųjų kapinių, kuriose iki Antrojo pasaulinio karo buvo laidojami Šeduvos miestelio žydų tautybės gyventojai, atkūrimo darbai.

Prieš metus centrinėje aikštėje atidengtas monumentas, skirtas visiems Šeduvos žydams. Paminklo autorius – skulptorius Romas Kvintas. Šeduvoje gyvenusių žydų atminimui įamžinti skirtą projektą inicijavo viešoji įstaiga Šeduvos žydų memorialinis fondas, kurio steigėjas –Sergejus Kanovičius.

Garbingos metinės

Prieš savaitę miestelis iškilmingai paminėjo Magdeburgo miesto teisių suteikimo Šeduvai 360-ąsias metines. Šventės nesugadino net prapliupęs lietus. Per iškilmes dangų drebino patrankos salvės, skambėjo svečių sveikinimai, nusipelniusioms krašto asmenybėms suteiktas Garbės piliečio vardas.

Šeduvos seniūnas Justinas Pranys pripažino, kad per 360 metų šeduviečiai garbingai atlaikė daugelį sunkių išbandymų. „Turime didžiuotis, kad esame šio krašto gyventojai. Mūsų mieste puikios sąlygos gyventi šeimoms, kurti verslui. Mūsų žmonės kupini idėjų ir noro skleisti gėrį, todėl būtina tęsti tai, ką darė tėvai, seneliai ir proseneliai“, – sakė jis.

Ilgametis buvęs Šeduvos miesto seniūnas Kostas Dočkus taip pat didžiuojasi savo miesteliu. Jo teigimu, pesimistinės nuotaikos, priešingai nei kituose Lietuvos miesteliuose, čia nevyrauja.

„Per tiek laiko Šeduva labai pasikeitė, – pasakojo K.Dočkus. – Mūsų bendruomenė ne itin sumažėjo, aišku, yra uždarbiaujančiųjų užsienyje, bet yra ir grįžusiųjų. Tikrai tokių niūrių nuotaikų, kurios vyrauja Lietuvoje, nėra. Didelio darbo vietų trūkumo taip pat nėra, galbūt trūksta tik tokių, kur uždarbis būtų didesnis, tačiau, palyginti su kitomis Lietuvos vietomis, darbo čia yra – veikia žvėrininkystės įmonės, „Agromax“, „Agrocentras“, „Lelijos“ siuvimo fabrikas, paslaugų įmonės. Mano manymu, dabar viskas eina į gera. Todėl esame daugiau optimistai nei pesimistai.“

Garbus pulkas

Šventėje „Šeduvai – 360“ K.Dočkui už jo 23 metų veiklą seniūnijoje, už kultūrinį indėlį, už Šeduvos kaip gėlių miestelio įvaizdžio kūrimą, už pastoracinę veiklą parapijoje suteiktas Šeduvos garbės piliečio vardas.

Garbės piliečiais yra tapę Šeduvos parapijos klebonas Bronius Antanaitis, mokytoja choreografė ekspertė Joana Vasiliauskienė, etnografinio ansamblio „Šeduva“ vadovė Emilija Brajinskienė.

Krašto šviesuolę E.Brajinskienę visi šeduviškiai pagarbiai vadina Šeduvos baba. „Tokių šeduvių kaip aš likę labai mažai, tokių, kurie čia gimę ir augę. Mūsų pėdos nuo kūdikystės įspaustos čia, Šeduvoje, ir mums šis miestas yra labai brangus“, – su ašaromis akyse apie gimtąjį kraštą kalbėjo E.Brajinskienė. Anot jos, tikriesiems šeduviams ir saulutė kitaip šviečia, ir žolė kitaip auga, ir paukštukai kitaip gieda.

Garbės piliečio vardas suteiktas ir premjerui Algirdui Butkevičiui.

Gražinsis ir tobulės

Šeduviai tiki, kad Šeduva gali tapti vieta, į kurią norės grįžti ir jaunoji karta. Šio miestelio poetas Juozas Šnapštys-Margelis rašė: „Leiskit į Tėvynę, leiskit pas savus“. Todėl ir šeduviškiai Lietuvos mažosios kultūros sostinės leitmotyvu pasirinko šūkį „Grįžkite į Tėvynę“.

Šeduvos seniūnas J.Pranys neslėpė, kad siekiai yra nemenki: „Dėsime daug pastangų, kad miestelis taptų dar gražesnis ir bendruomeniškesnis. Skatinsime žmones prisidėti prie darbų, kad Šeduva visiems būtų dar patrauklesnė.“