Nudžiūvęs medis nukrito ant judriausios miesto gatvės važiuojamosios dalies ir sumaitojo aikštelėje šalia kelio stovintį automobilį. Dainiaus Vyto nuotr.

Seni neprižiūrimi medžiai, augantys savivaldybių teritorijose, kelia vis didesnę grėsmę žmonių ir automobilių saugumui. Birželio pradžioje Ukmergėje, šalia Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro, ant važiuojamosios gatvės dalies užvirto didžiulis nudžiūvęs medis. Griūdamas jis sumaitojo aikštelėje šalia kelio stovintį automobilį.

Laimei, buvo apsieita be aukų ir sveikatos sužalojimų. Kol kelią atlaisvino ugniagesiai, jis buvo uždarytas. Kiek dar tokių medžių auga savivaldybių teritorijose ir kiek dar nelaimių nutiks, galima tik spėlioti. Formaliai žmonių patirtus nuostolius turėtų atlyginti savivaldybė, tačiau iki to laukia ilgas kelias.

Įžvelgė grėsmę

Ukmergėje, kaip ir visoje Lietuvoje, apstu avarinės būklės medžių. Pasak šio rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiosios gydytojos Janinos Galiauskienės, seni ligoti medžiai, augantys Psichikos sveikatos dienos stacionaro teritorijoje, jau seniai jai kėlė susirūpinimą. Dėl avarinės būklės medžių J.Galiauskienė prieš kelerius metus kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybę ir paprašė leidimo išpjauti juos. „Nupjovė tik kelis medžius, nes specialistai įvertino, kad kiti medžiai yra sveiki“, – sakė vyriausioji gydytoja. Šalia minėto centro įsikūrusi ir dar viena įstaiga – Vilniaus teritorinės darbo biržos Ukmergės skyrius. Jos vadovė prieš kelerius metus taip pat atkreipė dėmesį, kad apdžiūvę medžiai kelia grėsmę žmonių saugumui. Rajono savivaldybės ir miesto seniūnijos atstovai jokios grėsmės neįžvelgė, jie teigė, kad medžiams pašalinti trūksta lėšų. Specialistai informavo, kad Ukmergėje želdiniai vertinami anksti pavasarį, kai jie dar nežaliuoja, todėl būna sudėtinga nustatyti, ar medžiai sveiki.

Nuotr. Ukmergės PSPC vyr. gydytoja J.Galiauskienė prieš kelerius metus kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybę ir prašė leidimo išpjauti avarinės būklės medžius.

Būtina užfiksuoti įvykį

Mūsų šalies gyventojų turtą gadina ne tik neprižiūrimi medžiai. Dažnai keliuose ir kiemuose įvyksta ir kitų incidentų. „Valstiečių laikraštis“ pasiteiravo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjo Rimo Jurgilaičio, ką, įvykus nelaimei, turėtų daryti apgadinto automobilio vairuotojas. Pasak vedėjo, visais atvejais svarbu identifikuoti žalos atsiradimo šaltinio savininką ar valdytoją – kieno valdomame kelyje įvyko incidentas ir nuo kieno pastato stogo žiemos laikotarpiu nukrito sniegas ar ledas. R.Jurgilaitis paaiškino, kad tais atvejais, kai automobilį sužaloja nuvirtęs medis, į kelią staiga išbėgęs laukinis gyvūnas, patiriama žalos kelyje esant duobei ar atidengtam šulinio dangčiui, pirmiausia patartina į įvykio vietą iškviesti policiją. Policijos pareigūnai tinkamai užfiksuos įvykį, o tai bus tinkamas įrodymas ieškant žalos atlyginimo, kad įvykis įvyko būtent toje vietoje ir tomis aplinkybėmis.

Kiti būdai

Pasak Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjo, žalos padarymo vietą galima fiksuoti ir kitais būdais. Faktines aplinkybes nustato antstoliai, taip pat kitos kompetentingos institucijos pagal aplinkybes – aplinkosaugininkai, ugniagesiai, miškininkai ir pan. Nustatant automobilį sugadinusio objekto savininką ar valdytoją, jei toks neaiškus, rajonų centruose galėtų pagelbėti savivaldybės, neurbanizuotose vietovėse, kaimuose, miesteliuose – seniūnijos. Galimi ir kitokie įvykio vietos nustatymo būdai – išmaniuosiuose telefonuose yra programos, padedančios nustatyti tikslias vietos koordinates. R.Jurgilaitis pabrėžė, kad, tiriant žalos atsiradimo aplinkybes, labai svarbūs ir žalą patyrusio asmens veiksmai. „Galimi atvejai, kai žala patiriama dėl paties nukentėjusio asmens kaltės ar neatsargumo – neatsižvelgiama į esančius kelio ženklus, įspėjančius apie pavojus, važiuojama ten, kur eismas draudžiamas, arba automobilis pastatomas neleistinoje vietoje ir t. t.“, – teigė Teisės skyriaus vedėjas.

Kasko draudimas

Vairuotojai, apsidraudę kasko draudimu, turi kreiptis tiesiai į draudimo bendrovę. Pasak „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo skyriaus vadovo Andriaus Gimbicko, kasko draudimu apdrausta tik 16 proc. lengvųjų automobilių. „Keturis kartus dažniau nei gyventojai savo automobilius šiuo draudimu draudžia įmonės. Jos dažniau perka naujus arba apynaujus automobilius, juos įsigyja lizingu, todėl draudimas privalomas“, – sakė A.Gimbickas. Didžiausia žala patiriama, kai automobiliai, ypač brangūs modeliai, suniokojami nebepataisomai. Taip nutinka patekus į didelę avariją arba susidūrus kelyje su stambiu gyvūnu. Šiemet didžiausios „Lietuvos draudimo“ atlygintos žalos ir susidarė būtent dėl tokių priežasčių: BMW X6 automobilio žala patekus į eismo įvykį – 27 tūkst. eurų, „Mercedes Benz“ automobilio žala susidūrus su elniu – 26 tūkst. eurų. Šiemet per 5 mėnesius „Lietuvos draudimas“ užregistravo apie 100 žalų, kai ant automobilio užvirto medis. Vidutinė žala tokiu atveju siekia 1 500 eurų, ji taip pat priklauso nuo automobilio vertės, nuo to, kokio pobūdžio nuostolių patirta.

Žala atlyginama

Jei automobilis neapdraustas kasko draudimu, nukentėjusysis turi kreiptis į specialistus – ekspertus ir prašyti įvertinti kelių transporto priemonę. Tik turint visus reikiamus dokumentus galima pradėti žalos atlyginimo išieškojimo procedūrą. Pasak advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ vyresniosios teisininkės Svetlanos Naumčik, Civilinis kodeksas, Aplinkos apsaugos ir Vietos savivaldos įstatymai nustato, kad savivaldos institucija privalo užtikrinti, jog jų teritorijoje augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir turtui. Kalbėdama apie senus neprižiūrimus medžius ji pabrėžė, kad želdynų priežiūros ir tvarkymo komisija privalo nupjauti supuvusius medžius. Jei paaiškėja, kad toks medis nebuvo nupjautas ir užvirto ant automobilio, savivaldybė privalo atlyginti žalą. Anot S.Naumčik, tokio pobūdžio bylose iš pradžių kaltė priskiriama savivaldybei ir jai tenka įrodinėti nekaltumą. Galutinį tašką ginčo atveju dėl žalos atlyginimo visada padeda teismas.