Redakcijos archyvo nuotr.

Ūkininkai jau planuoja pavasario darbus. Tikimasi, kad populiariausia kultūra išliks kviečiai, o iš ankštinių – žirniai. Nors pastarųjų eksportas į Indiją uždraustas, žemdirbiai nepraranda vilties juos parduoti pelningai. Optimistiškai nusiteikę ir daržovių augintojai. Jie planuoja mažinti bulvių plotus ir rinktis kitas, paklausesnes, daržoves.

Vegatacija prasidėjo

Žieminių javų ir rapsų pavasario vegetacija jau prasidėjo. Manoma, kad šį pavasarį vasarojumi teks atsėti santykinai nedidelius iššalusių žieminių rapsų plotus.

Pasėlių gyvybingumą kol kas įvertino ne visi žemdirbiai. Rokiškio, Zarasų ir Biržų rajonų ūkininkai vaizdą apie realią situaciją susidarys po savaitės ir tik tuomet priims galutinius sprendimus, kaip elgtis. Jei žieminiai rapsai bus peržiemoję prastai, ūkininkai planuos, kuo juos atsėti.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Rokiškio skyriaus vadovė Dalia Lūžienė-Malijonienė patikino, kad ūkininkų planus nuolat koreguoja gamta, todėl jie bet kuriuo metu gali žlugti. „Šiuo metu šiaurinėje Lietuvos dalyje dar ankstoka vertinti žieminių rapsų pasėlių būklę“, – teigė pašnekovė.

Keis miežiais

LŪS Joniškio skyriaus pirmininkė Lilija Šermukšnienė tikisi, kad žieminių kultūrų laukuose nebus patirta didelių nuostolių. Anot jos, žieminiai kviečiai peržiemojo gerai, o kaip bus su žieminiais rapsais – kol kas dar neaišku. Abejonių kelia vėliau sėti rapsai, kurių gyvybingumas išryškės po dviejų savaičių. „Jei padėtis žieminių rapsų pasėliuose bus prasta, ūkininkai juos atsės vasarinėmis kultūromis. Manau, dauguma augintojų atsėliui rinksis miežius, nes ši kultūra sunoksta panašiu laiku kaip ir rapsai“, – kalbėjo pirmininkė.

Lilija Šermukšnienė

Lilija Šermukšnienė

Kėdainių rajono ūkininkas Rimantas Žebarauskas mano, kad jo ūkyje sėkmingai peržiemojo apie 90 proc. kviečių ir apie 50 proc. rapsų. „Kol kas negalvoju, ar atsėti iššalusias kultūras. Manau, jei imsiuosi šio darbo, neturėsiu problemų dėl sėklos. Juk ekstremalios situacijos Lietuvoje nėra“, – sakė ūkininkas.

LŪS Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos vadovas Virmantas Ivanauskas patvirtino, kad augintojams didžiausią nerimą kelią žieminių rapsų pasėliai. Tačiau reali jų būklė paaiškės tik balandžio pradžioje.

Geriausi per penkmetį

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Utenos biuro vadovo Kazimiero Keraičio teigimu, žiemkenčiai jų rajone peržiemojo sėkmingai. Nors kai kuriuose laukuose jie apšalę, bet šaknys gyvos. „Dabar kovo mėnuo, tad dar galime sulaukti įvairių gamtos išdaigų“, – sakė K.Keraitis.

Varėnos rajono ūkininkai džiaugėsi, kad jiems sėkmingai pavyko išsaugoti žiemines kultūras. Tik, pasak LŪS Varėnos skyriaus vadovo Edmundo Samausko, kai kuriuose ūkiuose gali būti užmirkusių pasėlių.

Profesorius Albinas Šiuliauskas, apibendrindamas šių metų situaciją, paminėjo, kad šiais metais žieminių kultūrų pasėliai per pastaruosius penkerius metus nuo šalčio nukentėjo mažiausiai.

Pupos ir žirniai

Joniškio rajono ūkininkės Sonatos Vasiliauskienės žieminiai rapsai ir kviečiai peržiemojo gerai, todėl ūkininkė jau planuoja pavasario sėjos darbus. Šiais metais ji sės salyklinius miežius ir pupas. „Pupas ėmiau auginti dėl žalinimo reikalavimų. Šiemet pupoms skirsiu apie 60 hektarų. Dėl jų auginimo ir realizavimo problemų niekada neturėjau“, – sakė S.Vasiliauskienė.

Kėdainių rajono ūkininkas R.Žebarauskas sės miežius, cukrinius runkelius, galbūt garstyčias. Žirniams jis planuoja skirti 7 proc. viso deklaruoto ploto.

Ką savo laukuose planuoja sėti kiti Kėdainių rajono ūkininkai? Šio krašto ūkininkų sąjungos vadovas V.Ivanauskas teigė, kad ūkininkai ketina rinktis ne tik tradicines kultūras, bet ir vasarinius rapsus. Nemažus plotus jie žada skirti ankštinėms kultūroms ir cukriniams runkeliams.

LŽŪKT Utenos biuro vadovas K.Keraitis pabrėžė, kad jų krašto augalininkystės ūkiuose ūkininkai augins komercines kultūras – vasarinius kviečius ir žirnius, o gyvulininkystės – vasarinius kvietrugius. Miežiai žemdirbių beveik nevilioja.

Varėnos rajono ūkininkai, kaip ir kiekvienais metais, prioritetą skirs avižoms ir grikiams. LŪS Varėnos skyriaus vadovas E. Samauskas paminėjo, kad rajono ūkiuose populiarūs vasariniai kviečiai ir žirniai.

A.Šiuliausko teigimu, šiemet žieminių kultūrų pasėliai nuo šalčio nukentėjo mažiausiai per pastaruosius penkerius metus.

A.Šiuliausko teigimu, šiemet žieminių kultūrų pasėliai nuo šalčio nukentėjo mažiausiai per pastaruosius penkerius metus.

Ieško pelningiausių

Šalies grūdų eksportuotojai pernai džiaugėsi tvirta partneryste su Indija – į šią šalį pelningai buvo išvežta dešimtys tūkstančių tonų žirnių. Deja, draugystė, regis, baigėsi – Indija neįsileis grūdų, kuriems apdoroti nenaudotas visoje ES draudžiamas chemikalas. Taip tiesiog formaliai apginama rinka, nes dėl vienos Indijos niekas nepanaikins draudimo naudoti chemikalą. Kaip į šią žinią sureaguos ūkininkai, ar jie atsisakys auginti žirnius? Rokiškio rajono ūkininkų vadovė D.Lūžienė-Malijonienė mano, kad ūkininkai rinksis tas kultūras, kurias auginti bus pelninga. Ji nebandė prognozuoti, kokios eksporto rinkos gali atverti duris žirnių augintojams. „Jei Indijos rinka užsidarys, gali būti, kad atsidarys kuri nors kita rinka. Juk niekada nereikia stovėti prie uždarytų durų ir laukti, kol jos vėl atsidarys. Jei durys užsidaro, reikia ieškoti atverto lango. Toks yra gyvenimo dėsnis. Manau, supirkėjai ieškos ir ras naujų rinkų“, – savo pamąstymais pasidalijo D.Lūžienė-Malijonienė.

Gelbėjo rapsai

Anot jos, Rokiškio rajono ūkininkai tikrai neatsisakys žirnių. Be minėtos kultūros, jie dar planuoja auginti pupas, vasarinius kviečius, miežius, avižas, grikius. Rajone nemažai auginama ir rapsų, nes juos superka Obelių aliejaus gamykla.

Kauno rajono ūkininkas Romas Majauskas patikino, kad praėjusių metų pelningiausios kultūros grūdininkams buvo rapsai ir žirniai. Rapsų vidutinė supirkimo kaina vasario pabaigoje–kovo pradžioje dar išaugo ir siekė 417,41 euro už toną. Pasak R.Majausko, praėjusiais metais auginti kviečiai nuostolių neatnešė, tačiau ir uždirbti nepavyko. Pernai augintojus gelbėjo rapsai, nors jų derlingumas ir buvo šiek tiek mažesnis nei ankstesniais metais. Ūkininkai, augindami įvairias kultūras, šiek tiek sumažina riziką. Kai javų supirkimo kainos mažėja, gelbėja kitos kultūros. „Dabar, kai Indija paskelbė savo sąlygas dėl žirnių eksporto, manau, gali kristi žirnių supirkimo kaina. Beje, ir patys augintojai kartais elgiasi gana neatsakingai. Reikia prieš sėją viską suskaičiuoti ir suplanuoti, ką reikės daryti, jei kainos keisis“, – pridūrė R.Majauskas.

Mažins bulvių plotus

Daržovių augintojai taip pat jau mąsto, kokias daržoves augins šiais metais. Dauguma kalbintų augintojų tikino, kad mažins bulvių plotus. Jie planuoja daugiau auginti svogūnų, burokėlių, kitų įvairių daržovių. Daržininkai jau pernai 6,05 proc. mažiau augino bulvių, o daržovių – 9,71 proc. daugiau. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos nariai praėjusiais metais augino daugiau svogūnų (19,49 proc.), burokėlių (14,25 proc.), kopūstų (9,86 proc.), morkų (1,29 proc.), įvairių kitų daržovių (5,51 proc.). Pasėlių deklaravimo duomenimis, 2015 m. ūkininkai deklaravo 2,04 proc. mažesnius bulvių pasėlių plotus nei 2014 m., atitinkamai 15 577,86 ha ir 15 901,53 ha. (2013 m. buvo deklaruota 16 811,74 ha, 2012 m. – 19 650,17 ha, 2011 m. – 21 391 ha). 2016 m., palyginti su 2015 m., plotai sumažėjo 10,36 proc., iki 13 964,70 ha. Bulvių pasėlių plotai sumažėjo 43 Lietuvos savivaldybėse.

Pelno niekas nenuspės

Albertas Gapšys

Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas

Sunku nuspėti, kokią kultūrą ūkininkams pelningiausia auginti, nes pelnas priklauso ne tik nuo supirkimo kainos rinkoje, bet ir nuo to, kiek investicijų į ją buvo įdėta. Praėjusiais metais brangiausiai buvo mokoma už rapsus. Iki šiol pasaulinėje rinkoje išlieka aukštos jų kainos, nes jų trūksta. Kviečių kainos po truputį krinta žemyn ir gali būti, kad sulauksime tokio meto, kai jų neapsimokės auginti.

Rapsai – rizikinga kultūra, juos dažnai tenka po žiemos atsėti. O tai jau – papildomos išlaidos. Beje, neaišku, kokia bus vasara ir kokio derliaus bus sulaukta. Todėl nedrįsčiau sakyti, kad rapsai yra pelninga kultūra, o kviečiai – ne. Prieš pasirinkdami kurią nors kultūrą, ūkininkai visada privalėtų įvertinti, ko labiausiai reikia mūsų vartotojams.

 

Išnaša

Statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų grūdų derlius, palyginti jį su 2015 m. Lietuvoje per metus sumažėjo 12 proc. Derliaus sumažėjimą lėmė 16 proc. sumenkęs derlingumas, nors nuimtas plotas padidėjo 4 proc.

Nuotraukos

R.Majauskas sako, kad patys augintojai elgiasi neatsakingai: jei mato, kad žirniai – pelninga kultūra, tai jos plotus didina, nesirūpindami, ar bus kas juos superka.

 

 

Lentelė

2016 m. plotas, tūkst.ha             Supirkta, t

 

Kviečiai – iš viso       875,4                         3072252,89

Kviečiai: žieminiai      621,0

Kviečiai: vasariniai    254,4

Rugiai – viso              32,4                           32099,13

Rugiai: žieminiai        32,0

Kvietrugiai – iš viso   101,8                         200437,13

Kvietrugiai: žieminiai 86,3

Miežiai – iš viso         174,1                         272712,79

Miežiai: vasariniai      169,3

Avižos      70,4          18798,41

Grikiai      45,2          19742,20

Ankštiniai augalai      239,7                         366496,81

Žirniai – iš viso          154,2                         248618,39

Pupos ir pupelės        68,3                           117859,33                 pupos

Rapsai      153,3                         319520,65

Statistikos departamentas