Scanpix nuotr.

Lietuvoje rekordiškai užsitęsus javapjūtei, perdirbėjai už paskutinius prastos kokybės grūdus jau siūlo tik po 40 eurų už toną. Norėdami išvengti milžiniškų nuostolių, ūkininkai derlių džiovina ir maišo su geresniais, kad pagerėtų vidutinė kokybė ir kartu padidėtų kaina. Tačiau šie gudravimai gali pasibaigti tuo, kad pirkėjai atsisakys priimti laivus su mūsų derliumi.

Gali nepirkti

Supirkėjai šį javų rodiklių gerinimo būdą vertina atsargiai. Anot jų, į gerus grūdus pripylus pelėsiu užkrėstų ar sudygusių, galima ne pagerinti kokybę, o tiesiog sugadinti kokybišką derlių. Supirkėjai teigia, kad dėl tokio ūkininkų elgesio pirkėjai užsienyje gali atsisakyti pirkti mūsų derlių.

„Girdėjome nuogąstavimų, kad dėl įmaišytų prastos kokybės grūdų pirkėjai gali atsisakyti priimti laivus su lietuvišku derliumi. Grūdus, kad padidintų klasę ir kartu pabrangintų juos, ūkininkai ir patys supirkėjai maišydavo ne tik šiemet, tačiau šie metai, kai derliaus kokybė ypač prasta, žmonių fantazija dar paaštrėja ir tokių atvejų daugiau“, – sakė Bronius Markauskas, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas.

Bronius Markauskas

B.Markauskas patvirtino, jog yra galimybė, kad laivus gali grąžinti, tačiau jis abejoja, kad taip nutikus sankcijos lauktų derlių pardavusių žemdirbių. Įstatymas nereglamentuoja, galima ar negalima maišyti skirtingų klasių grūdus. Supirkėjai atlieka laboratorinius tyrimus ir priima toli gražu ne visus grūdus, nes derliaus kokybė prasta. Jei derlius priimtas, ūkininkas negali atsakyti už jo saugojimą, transportavimą.

Smulkieji užspeisti

„Kiek žinau, jau pasitaikė atvejų, kai smulkiesiems ūkininkams, neturintiems džiovyklų ir sandėlių, supirkėjai už toną prastos kokybės grūdų siūlo po 40 eurų“, – aiškino Kauno r. ūkininkas Romas Majauskas. Tokie pigūs rugsėjį kulti javai, nes juose jau daug sudygusių varpų, įsiveisęs grybelis.

„Sumaišius geresnės kokybės grūdus su prastesniais, pakeliama jų klasė ir tada galima gauti visai kitą kainą. Aš pats padėjau tą padaryti kaimynui, kuris turi 10 ha, bet neturi sandėlio. Kai žmogus derlių nuvežė į supirkimo punktą, jam pasiūlė 40 eurų už toną. Kai sumaišė grūdus su geresniais, ūkininkas gavo po 120 eurų už toną“, – dėstė R.Majauskas.

Romas Majauskas

Ūkininkas apibūdino ir tai, kas vyksta rinkoje.

„Lietuvoje šiemet daugiausia nukulta pašarinių grūdų, maistinių – tik 10–15 proc. Kadangi kaina netenkina, maistinius kviečius laikau sandėliuose ir tikiuosi, kad jie dar pabrangs, nes kokybiško derliaus trūksta visoje ES“, – apie savo prekybos strategiją pasakojo R.Majauskas.

Ūkininkas valdo 600 ha ir šiemet prikūlė apie 2 tūkst. t. Pernai iš hektaro byrėjo po 9 t kviečių, o šiemet – 8 t. Rapsų taip pat tona mažiau. Savikainą didino sunkios nuėmimo sąlygos ir džiovinimas. Parduodant ūkyje už maistinius supirkėjai moka apie 140 eurų, nuvežus į uostą – apie 150 eurų už toną.

Rizikingas būdas

Perdirbėjai ir eksportuotojai žino apie tokius metodus ir jų itin nesmerkia, tačiau kartu pripažįsta, kad neįsipareigoja supirkti visų be išimties grūdų.

„Visi galvojame, kaip išsisukti iš padėties, nes ūkininkai turi įsipareigojimų supirkėjams, supirkėjai ir gamintojai savo ruožtu – savo klientams. Kam, pavyzdžiui, maisto produktų gamintojui pirkti prastos kokybės pašarinius grūdus, jei iš jų produkcijos negalima gaminti“, – retoriškai klausė Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė.

Tačiau asociacijos vadovė sakė, kad visi mėgina ieškoti kompromiso, ypač jei kokybė artima tai, kuri įrašyta sutartyje. Šiemet I ar II klasės kviečių palyginti nedaug – tai tie, kuriuos spėta nukulta iki ilgalaikio lietaus. Iš kitos pusės, yra ir visiškai prastų grūdų, kurie niekam nereikalingi, jie gali likti nesupirkti.

„Maišyti galima tik panašios kokybės grūdus. Jei geros kokybės grūdus atmieši nedideliu kiekiu sudygusių, galbūt nieko blogo nenutiks. Tačiau šis būdas itin slidus. Greitai galima tiesiog sugadinti derlių“, – aiškino D.Ruščiauskienė.

Asociacijos vadovės teigimu, šie metai iškėlė pakankamai daug neatsakytų klausimų ir supirkėjams. Pavyzdžiui, niekas negali atsakyti, ar nebus bėdų į kokybiško derliaus aruodus supylus sudygusių ar smarkiai pelėsiu užkrėstų grūdų. Ar nebus sugadintas visas derlius? Kiekviena bendrovė renkasi savo kelią ir pati vertina rizikas.

R.Majauskas manymu, šiemet Vyriausybė galėtų grūdų sektoriuje paskelbti force majeure. Tada automatiškai nustotų galioti ūkininkų ir supirkėjų sudarytos sutartys ir ginčų neliktų. Dabar dėl kiekvieno neatitikimo ūkininkui ir supirkėjui tenka derėtis  atskirai.

Žadėjo neskriausti

Prieš dvi savaites aptarti susiklosčiusios padėties į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) buvo pakviesti grūdų augintojų ir grūdų supirkėjų interesams atstovaujančių organizacijų bei stambiausių grūdų supirkėjų atstovai. Žemdirbiai išsakė savo baimes, kad, neįvykdžius grūdų ar rapsų pirkimo–pardavimo sutartyse numatytų sutartinių įsipareigojimų – atvežti atitinkamos kokybės derlių, bus taikomos sankcijos. Tartasi, kad grūdų supirkimo įmonės supratingai vertintų ūkininkams kilusias problemas tiek nuimant, tiek parduodant išaugintą derlių ir nežlugdytų savo potencialių partnerių, taikydami sankcijas už netesėtus sutartinius įsipareigojimus.

Tada paskelbta, kad ūkininkai, kurie nesugebės įvykdyti sutartų įsipareigojimų grūdų supirkėjams, gali lengviau atsidusti – jiems žadėta netaikyti sankcijų ar baudų. Tačiau niekas neįsipareigojo supirkti sutartyse numatytų kokybės reikalavimų neatitinkančio derliaus.

„Supirkėjai prašė ūkininkų nepiktnaudžiauti derliaus maišymu, nes tokie faktai jau fiksuojami. Bėda ta, kad laivuose prasti javai, kurie buvo įmaišyti į geresnius, krinta ant dugno ir transportuojant gali sugadinti derlių. Baiminamasi, kad pirkėjai pradės grąžinti laivus su tokiais grūdais“, – apie tai, kad tokie žaidimai ne visada gali baigtis nekaltai, pasakojo Adolfas Damanskis, ŽŪM Augalininkystės skyriaus vedėjas.