Želvos ir Šešuolių seniūnijų ūkininkų laukai ir žiemos laikotarpiu knisami šernų. J. Žurauskienės nuotr.

Praėjusiais metais Ukmergės rajono ūkininkų laukus ne kartą siaubė medžiojami gyvūnai. Dėl patirtos žalos atlyginimo rajono savivaldybei buvo pateikti 73 prašymai. Pusę minėtų incidentų įvyko Želvos ir Šešuolių seniūnijų plotuose, kuriuose medžioja Ukmergės medžiotojų klubas „Girelė“. Kalbinti ūkininkai teigė, kad jie medžiotojų ne kartą prašė aktyviau naikinti šernus, puotaujančius jų laukuose, tačiau jie nepaisė ūkininkų prašymų. O medžiotojai teigia, kad toks žemdirbių aktyvumas – konflikto pačiame būrelyje padarinys. Nepatenkintuosius kursto iš būrelio, kurį drasko vidinis konfliktas, pasitraukę žmonės.

Ignoruoja ūkininkus

Pasak Ukmergės rajono Želvos ir Šešuolių seniūnijų ūkininkų, klubas „Girelė“ vykdo medžioklės veiklą ignoruodamas Konstitucijoje įtvirtintas jų privačias teises į nuosavybę. „Ne kartą vietos medžiotojų buvo prašoma reguliuoti šernų populiaciją, kad pasėliai mažiau nukentėtų. Pagalbos kreipėmės ir į Šešuolių girininką Virginijų Šalčiūną, bet jos nesulaukėme“, – nuoskaudas išsakė Algimantas Paškevičius.

Su „Girelės“ klubu atsisveikinęs medžiotojas Stasys Matijoška teigė, kad šiuo metu medžiotojų klubo nuosavybes dalis medžiojamuose plotuose sudaro mažiau negu šimtąją dalį, o elgiasi klubo nariai svetimuose valdose kaip visateisiai savininkai. Jis tikino, kad klube medžioja aukšto rango policijos pareigūnai, todėl paprasti žmonės tiesiog bijo ieškoti teisybės.

Šio klubo medžiotojas Henrikas Staniūnas taip pat stojo ginti ūkininkų interesų, todėl užsitraukė kolegų nemalonę– buvo įspėtas, kad bus pašalintas iš klubo.

Klubo „Girelė“ archyvo nuotr.

Vidaus konfliktas

Medžiotojų klubo „Girelė“ valdybos pirmininkas Vladas Ladyga sakė, kad klubo nariai nesėdi rankų sudėję. Per 2015 m. sezoną jie sumedžiojo 120 šernų, o nuo praėjusių metų gegužės mėnesio iki šių metų vasario – daugiau nei 100 šernų. „Mes stengiamės, kad ūkininkai nenukentėtų. Tačiau atsiranda žmonių, kurie specialiai organizuoja akcijas, kad ūkininkai prašytų medžiotojų atlyginti nuostolius“, – piktinosi V.Ladyga. Pirmininkas paminėjo, kad dažniausiai nuostoliai už suniokotas pievas yra labai menki – 5–7 eurai. Todėl neretai ūkininkai šių pinigų atsisako. Beje, jis teigė, kad ūkininkai, siekdami apsaugoti savo laukus nuo šernų, privalo naudoti apsaugos priemones. „Būrelyje vyksta vidaus konfliktas tarp kelių žmonių ir viso kolektyvo. Jie sakė, kad mus sužlugdys ekonomiškai. Nuo žvėrių daromos žalos pasėliams mes esame apsidraudę“, – teigė V.Ladyga.

Medžioja pagal galimybes

Medžiotojų klubo valdybos narys Vytas Ražanas sakė, kad jie išmedžioja visą jiems skirtą limitą. Anot jo, šernų problema egzistuos tol, kol bus šernų. „Mūsų krašte yra tokių ūkininkų, kurie įkalbinėja kitus rašyti prašymus dėl nuostolių. Matyt, galvoja, kad mes iš medžioklės praturtėjame. Kai kurie žmonės ardo klubą iš vidaus. Tai H.Staniūnas ir S.Matijoška“, – sakė V.Ražanas. Kalbėdamas apie ūkininką A.Paškevičių, V.Ražanas teigė, kad jam buvo leista medžioti drauge su  jais, tačiau jis nesilaikė medžioklės taisyklių. „Taisyklių nesilaiko ir H.Staniūnas. Jis bus pašalintas iš klubo“, – sakė valdybos narys.

Klubo valdybos narys V. Šalčiūnas sakė, kad klube yra per 50 narių. Kiekvienas iš narių medžioja pagal galimybes. „Vasarą, kai ūkininkų pasėliams daroma žala, medžiojame 5–6 kartus per savaitę. Tačiau šernų yra labai daug“, – sakė pašnekovas. V.Šalčiūnas pabrėžė, kad ankstesniais metais žvėrių daroma žala ūkininkams būdavo mažesnė, todėl nuostolius medžiotojai atlygindavo patys.

Kreipėsi į komisiją

Vien per praėjusius metus Ukmergės rajono savivaldybės Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijai buvo pateikti 36 ūkininkų prašymai dėl padarytos žalos medžiotojų klubui ,,Girelė“ priklausančiuose medžioklės plotuose. Komisijos pirmininkas Salvijus Stimburys patvirtino, kad atliekant apžiūras tarp ūkininkų ir medžiotojų klubo „Girelė“ atstovų vyrauja įtampa. „Šernų populiacija Želvos ir Šešuolių seniūnijose yra gausesnė nei kitur. Taip pat ten yra daugiau miškingų teritorijų, įsiterpusių tarp ūkininkų laukų. Todėl ir padaryta žala ūkininkams proporcingai didesnė“, – sakė S.Stimburys. Komisija įvertino, kad Želvos ir Šešuolių seniūnijų ūkininkų laukuose buvo suniokoti dideli pasėlių ir daugiamečių pievų bei ganyklų plotai. Ūkininkai patyrė nemenkų finansinių nuostolių, nes pažeistas pievas ir ganyklas privalės atkurti iš naujo. Specialistai teigė, kad suniokotuose plotuose sunku šienauti ir doroti pašarus, dažnai lūžta technika, nukenčia pašarų kokybė, gaunamas menkesnis derlius.

Klubo „Girelė“ archyvo nuotr.

Bylinėsis teisme

Vis dėlto kol kas komisiją žalą apskaičiavo tik vienam ūkininkui – A.Paškevičiui, tvarkančiam dvejybinę ūkio apskaitą ir pateikusiam savo ūkio derlingumo rodiklius. Minėtas ūkininkas dėl šernų patyrė daugiau nei 6 tūkst. eurų nuostolį. Kitiems ūkininkams žala bus apskaičiuota tik tuomet, kai paaiškės vidutiniai rajono pasėlių derlingumo duomenys. S.Stimburys sakė, kad nors A.Paškevičiui žala jau apskaičiuota, tačiau ji dar nebus išmokėta, nes komisijos sprendimas apskųstas teismui. A.Paškevičius pacitavo Medžioklės įstatymą, kuriame nurodoma, kad medžiotojai už žvėrių padarytą žalą turi atlyginti. Tačiau per kiek laiko ji bus atlyginta, nėra žinoma. „Atlygis už padarytą žalą – sunkiai pasiekiamas, nes medžiotojai savivaldybės priimtus sprendimus apskundžia teismams. O teismų procesai neretai trunka trejus ketverius metus. Todėl žalą patyrę žemės ir miško savininkai, siekdami išvengti dar didesnių nuostolių, numoja ranka ir dažnai iš viso nesikreipia dėl žalos atlyginimo“, – teigė A.Paškevičius.

Bevaisės pastangos

„Valstiečių laikraščio“ paklaustas, kokią jis mato išeitį kovoje su laukinėmis kiaulėmis, ūkininkas atsakė, kad vienintelis išsigelbėjimas – naikinti juos. „Naudojau visas galimas apsaugos priemones šernams atbaidyti: repelentus, elektrinį piemenį. Esu įsigijęs net specialią garsinę patranką. Norėdamas pagelbėti medžiotojams mažinant šernų populiaciją, paprašiau „Girelės“ klubo narių, kad priimtų mane į savo gretas, nes turiu medžiotojo bilietą ir šautuvą. Tačiau visos mano pastangos buvo bevaisės“, – sakė A.Paškevičius. O ką mano apie susidariusią padėtį Ukmergės rajono Želvos ir Šešuolių seniūnijų ūkininkai ir bendruomenės nariai? Jie teigė, kad, neapsikentę šernų išpuolių ir medžiotojų neveiksnumo, kreipėsi į Seimo narius.

Darys pataisas

Kęstutis Mažeika, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas

Medžioklės įstatyme planuojame daryti pataisas. Kadangi dabar įstatyme numatyta, kad žemės savininkas gali formuoti savo medžioklės ploto vienetą, jei turi ne mažesnį kaip1 000 hektarų (10 kv. km) vientisos žemės ploto. Tokios realios galimybės Lietuvoje nėra. Todėl tai parodo, kad šis reikalavimas – absurdiškas. Mūsų tikslas – sušvelninti trintį ir situaciją, kad keli ūkininkai ar ūkininkų grupė ploto vienetą galėtų suformuoti iš besiribojančių sklypų. Jiems nuosavybės teise turėtų priklausytų ne mažiau kaip 70–80 proc. žemės.

Kitas klausimas – žalos atlyginimas. Kiekvienas medžioklės plotų vienetas turėtų būti apdraustas privalomuoju draudimu. Tuomet padaryta žala būtų kompensuojama draudimo. Kalbame su draudimo kompanijomis, kad kaina būtų reali, kad neperlenktume lazdos.