R. Dovydėno pieš.

Gamtos mėgėjai džiaugiasi, kad pastaraisiais metais Lietuvos miškuose, kaip niekada anksčiau, sparčiai daugėja elninių gyvūnų. Kitaip šį reiškinį vertina automobilių vairuotojai, nes keliuose daugėja susidūrimo su laukiniais gyvūnais atvejų. Kyla problemų dėl tokių incidentų registravimo – vieni reikalauja, o kiti tik pataria tai daryti. Stresą dėl susidūrimo su gyvūnu patyrę vairuotojai neretai nežino, kaip elgtis, o vėliau dar ir nukenčia materialiai.

Žvėrių sparčiai daugėja

Rekordinis stirnų populiacijos augimas yra labai netikėtas, nes medžiotojai prieš keletą metų joms prognozavo liūdną ateitį. Štai Vilniaus medžiotojų draugijos valdybos pirmininkas Algis Petrauskas jau prieš trejus metus tikino, kad, dėl afrikinio kiaulių maro (AKM) iššaudžius šernus, pagrindiniu vilkų maisto šaltiniu taps stirnos.

„Vilkai negali nueiti į parduotuvę ir nusipirkti maisto, taigi, kai neliks šernų, jie nosis suks link stirnų arba dažniau puls naminius gyvulius“, – sakė A.Petrauskas.

Tačiau 2015-aisiais stirnų skaičius šoktelėjo 8 200, o 2016-aisiais – 10 472 ir pasiekė net 130 tūkst. Pastaraisiais metais po 1,5–2 tūkst. kasmet daugėjo briedžių (iki 14 tūkst.), beveik po 3 tūkst. tauriųjų elnių (iki 36 tūkst.), po 500–600 danielių (iki 3,5 tūkst.).

Aplinkos ministerijos pateikti statistiniai duomenys rodo, kad kol kas ne tik vilkai, bet ir medžiotojai nebesugeba reguliuoti elninių žvėrių skaičiaus. Pavyzdžiui, stirnų medžioklės limitas buvo padidintas iki 28 tūkst., tačiau medžiotojai jo išnaudojo tik apie 75 proc. Žaliųjų organizacijos sako, kad žvėrių skaičiaus nereikėtų reguliuoti. Kitokios nuomonės yra autobobilių vairuotojai.

Susidūrimų augimo tendencija

Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) duomenimis, transporto priemonių susidūrimo su laukiniais gyvūnais skaičius pastaraisiais metais sparčiai auga: 2014 m. policija gavo 2 166 pranešimus apie tokius incidentus, 2015 m. – 2 616, 2016 m. – 3 185. O apie kiek susidūrimo su žvėrimis atvejų policijai nepranešama! Šią tendenciją patvirtina draudimo kompanijų duomenys. Nors jie skirtingi, tendencija akivaizdi – pastaraisiais metais kasmet 15–22 proc. daugėja automobilių susidūrimų su laukiniais gyvūnais .

„Kiekvieną darbo dieną registruojame bent po vieną susidūrimo su gyvūnu atvejį. Per pirmąjį 2017-ųjų ketvirtį jų padaugėjo dešimtadaliu, o per pastaruosius metus tokio pobūdžio draudžiamųjų įvykių skaičius išaugo net 22 proc.“, – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto priemonių draudimo produktų vadovas Baltijos šalyse Andrius Loveikis.

Pernai Lietuvoje užfiksuoti 3 185 automoibilių susidūrimo su gyvūnais atvejai.

Kolegai pritarė „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis: „Per pastaruosius dvejus metus susidūrimo su laukiniais gyvūnais atvejų skaičius išaugo. 2016-aisiais, palyginti su 2015 m., tokių žalų registravome 15 proc. daugiau ir manome, kad jų skaičius ateityje tik didės.“

Pasak „If P&C Insurance AS“ („If“) filialo Lietuvoje Transporto žalų grupės vadovo Dominyko Trimonio, įvykių automobiliui susidūrus su gyvūnais per pastaruosius 2–3 metus daugėja po 5–10 proc. kasmet.

Auga išmokų sumos

Augant automobilių susidūrimo su laukiniais gyvūnais atvejų skaičiui draudimo bendrovėms vis dažniau tenka mokėti kasko draudimo išmokas. Pavyzdžiui, „Gjensidige“ duomenimis, vidutinė žala susidūrus su laukiniu gyvūnu pastaraisiais metais siekė 1 400–1 500 eurų. Tačiau kartais patiriama ir itin didelių nuostolių.

„Pernai didžiausia „Gjensidige“ išmokėta kompensacija už susidūrimą su briedžiu siekė beveik 24 000 eurų, o šįmet didžiausia išmokėta suma – 8 715 eurų“, – sakė A.Loveikis.

Panašius duomenis pateikė ir bendrovės BTA bei „Lietuvos draudimas“, kurios klientams dėl susidūrimo su laukiniais gyvūnais išmokėjo nuo 1 000 iki 1 180 eurų.

„Žalos dydis priklauso nuo automobilio vertės ir gyvūno dydžio. Pernai didžiausias žalos atlyginimas išmokėtas klientui, susidūrusiam su briedžiu, siekė 28 000 eurų“, – sakė A.Juodeikis.

Pasak D.Trimonio, „If“ kompanijos vidutinė dėl susidūrimo su laukiniais gyvūnais patirta žala perkopė 1 500 eurų ir yra gerokai didesnė nei bendras išmokų vidurkis: „Nuostolių dydis susidūrus su gyvūnu priklauso nuo eismo įvykio aplinkybių ir automobilio amžiaus. Pavyzdžiui, naujam automobiliui susidūrus su elniu ir nuvažiavus nuo kelio nuostoliai bus tikrai dideli, o, tarkime, 15 metų automobiliui susidūrus su stirna kartais net neapsimoka jo remontuoti, bet žala būna nedidelė.“

Nuostolių nekompensuos

Labai tikėtina, kad ir dėl draudžiamųjų atvejų augimo atsirado painiavos dėl susidūrimo su laukiniais gyvūnais fiksavimo reikalavimų. Štai garliaviškis Artūras Remeikis tikino nukentėjęs būtent dėl tokios priežasties. Paaiškėjo, kad tokių vairuotojų yra daug, kai kurie bylinėjasi teismuose. Kas nutiko?A.Remeikis neseniai pakeitė draudimo kompaniją, sudarė su ja automobilio kasko draudimo sutartį, tačiau neįsigilino į mūsų aptariamų atvejų niuansus.

„Kelyje tarp Kavarsko ir Ukmergės, jau temstant, kažkas atsitrenkė į dešinę automobilio pusę. Gal tai buvo stirna? Pamačiau tik tolstantį gyvūno siluetą. Kadangi automobilio pažeidimai buvo nežymūs ir jų buvo nedaug, policijos nekviečiau, juo labiau kad artinosi tamsa, o kelias iki namų buvo dar ilgas“, – pasakojo Artūras.

Kitą dieną jis internetu draudimo kompanijos puslapyje užregistravo eismo įvykį ir nuvyko į draudimo kompanijos nurodytą servisą taisyti automobilio. Netrukus sužinojo, kad draudimo bendrovė nusprendė nekompensuoti eismo įvykyje patirtų nuostolių, nors mašina buvo draustas kasko draudimu.

„Anksčiau automobilį draudžiau kompanijoje, kuri tokiais atvejais nereikalavo pristatyti pažymos iš policijos, o naujoji kompanija jos paprašė“, – stebėjosi A.Remeikis.

Reikalavimų painiava

Apklausę kelias draudimo kompanijas sužinojome, kad jos taiko skirtingus kasko draudimo rūšies reikalavimus, kai automobilis susiduria su laukiniais gyvūnais.

„Visais atvejais, kai eismo įvykio metu yra sugadinamas svetimas turtas, reikia pranešti policijos pareigūnams. Kasko draudimo taisyklėse yra tik viena išimtis, leidžianti to nedaryti, – kai klientas yra tikras, kad žala neviršys 1 500 eurų ir nėra sugadintas svetimas turtas. Pavyzdžiui, nestipriai kliudytas gyvūnas nenukentėjo“, – sakė BTA Ekspertizių skyriaus vadovas A.Žiukelis.

Jo kolega „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius A.Juodeikis pateikė kitokius reikalavimus: „Susidūrimas su gyvūnu yra eismo įvykis, apie kurį būtina pranešti policijai ir gauti tai patvirtinančią pažymą. Incidento registracija yra vienas iš būtinų draudimo bendrovei pateikti dokumentų, kai klientas kreipiasi dėl žalos, patirtos tokio įvykio metu. Nepateikus šios informacijos įvykis nebus pripažintas draudžiamuoju.“

Taip ir nutiko mūsų skaitytojui. Aiškumo nepadaugėjo sužinojus „Gjensidige“ kompanijos reiklavimus.

„Kasko išmokai gauti policijos pažyma nebūtina, tačiau raginame vairuotojus būti pilietiškus ir pranešti policijai vien dėl to, kad tarnybos padėtų pasirūpinti sužalotu gyvūnu“, – patarė „Gjensidige“ Transporto priemonių draudimo produktų vadovas Baltijos šalyses A.Loveikis.

„If“ atstovas D.Trimonis „Valstiečių laikraščiui“ paaiškino: „Pagal „If“ kasko draudimo taisykles, atsitikus tokiam eismo įvykiui, policijos kviesti nebūtina, tad ir pažymos pristatyti nereikia. Vis dėlto, nutrenkus gyvūną, mes rekomenduojame policiją informuoti, kad ji praneštų atitinkamoms tarnyboms, kurios pašalins gyvūną nuo kelio ir užtikrins, kad nenukentėtų kitos transporto priemonės.“

Taigi, apsidraudus kasko draudimu, verta atidžiai perskaityti taisykles, kitaip galite patirti tokių nemalonumų, su kokiais susidūrė mūsų skaitytojas.

Kelių policijos reikalavimai

Susidūrimus su laukiniais gyvūnais griežtai vertina Kelių policijos tarnybos pareigūnai. Kaip „Valstiečių laikraštį“ informavo LKPT Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyresnysis specialistas Audrius Valatka, kelių transporto priemonei susidūrus su laukiniu gyvūnu visais atvejais ją vairavęs asmuo turi pranešti apie eismo įvykį policijai. Pareigūnus kviečiantis vairuotojas paprastai paprašomas nurodyti, kokiomis aplinkybėmis įvyko susidūrimas, kas atsitiko gyvūnui – jis buvo tik kliudytas ir nubėgo į mišką ar yra partrenktas ir būtina informuoti specialias tarnybas, kad žvėrį pašalintų nuo važiuojamosios dalies. Manote, kad susidūrimas buvo nestiprus ir laukinis gyvūnas nubėgo?

„O gal gyvūnas nubėgo šimtą metrų ir krito. Neužmirškite, kad laukiniai gyvūnai yra valstybės turtas ir labai brangiai kainuoja“, – sakė A.Valatka ir priminė, kad už Kelių eismo taisyklėse nustatytų reikalavimų transporto priemonių vairuotojams nevykdymą asmenys trauktini atsakomybėn Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka.

Pataria atsargiau vairuoti

Eugenijus Tijušas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas

Jau po savaitės (gegužės 15 d.) Lietuvoje prasidės stirninų medžioklės sezonas (stirnas bus galima medžioti tik spalio mėn.), ir tiksliau sužinosime, kiek šių gyvūnų miškuose yra. Nežinau, ar stirnų tikrai yra tiek, kiek oficialiai skelbiama, juk galima paklaida. Kolegos medžiotojai tikina, kad jų skaičius sumažėjo. Skundžiasi vairuotojai? Bet ar yra medžiotojų kaltės? Vairuotojai nori, kad mes daugiau gyvūnų nušautume, o kiti mus vadina žudikais. Ką daryti? Didinti limitus? Bet juk niekas negali medžiotojų priversti nušauti daugiau stirnų ar kitų laukinių gyvūnų. Išeitis kita – patarčiau atsargiau vairuoti, nes žvėrių neiššaudysime ir visų kelių neaptversime.

Kai kelyje arba šalikelėje matote laukinį gyvūną

– Sumažinkite greitį ir perspėkite jį trumpu garso signalu.

– Neprivažiuokite prie pat gyvūno – išgąsdinti žvėrys yra neprognozuojami ir gali bėgti bet kuria kryptimi.

– Atkreipkite dėmesį, ar šalia nėra daugiau gyvūnų.

– Jeigu jau pamatėte kelią kertantį gyvūną, stabdykite stipriai, tačiau venkite slydimo.

– Jeigu negalite sustoti, stenkitės apvažiuoti gyvūną iš užpakalinės pusės.