Šeimos ūkininkų suvažiavime buvo tikinama, kad ne tik stambūs ūkiai turi ateitį, todėl reikia keisti ES paramos skirstymo būdą.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) VII suvažiavime dalyvavo 111 ūkininkų iš 39 rajonų. Daug ar mažai? Galėtų būti gerokai daugiau, nors čia atvyko tik suvažiavimo delegatai. Akivaizdu, kad LŠŪS neišnaudoja milžiniškų savo rezervų, nes, net kukliausiais skaičiavimais, potencialiais LŠŪS nariais galėtų būti 50–80 tūkst. ūkių savininkų.

Iš geros širdies

Suvažiavimo dalyviai reikalavo, kad pagaliau būti nusisukta nuo didžiausių ūkių, nes ekonominę perspektyvą turi ir palyginti maži ūkiai.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 10 ha valdančių ūkių buvo 93 755, jie dirbo net 69,7 proc. visos deklaruotos žemės. Nuo 10 iki 30 ha ūkių minėtu laikotarpiu buvo 24 731, jie dirbo 18,4 proc. deklaruotos žemės. Visų kitų ūkių žemės plotas tesudaro 12 proc. Tačiau tiek LŠŪS, tiek kitų žemdirbių organizacijų veikloje dalyvauja absoliuti mažuma žemdirbių, nors, pavyzdžiui, LŠŪS pasiekimais naudojasi visi šalies smulkieji ir vidutiniai ūkiai. Ar tokia tvarka teisinga? Jeigu visi naudojasi, vadinasi, visi turėtų organizacijai skirti nors po dalelę savo pajamų, t. y. sumokėti nario mokestį.

„Taip turėtų būti, tačiau mes suprantame, kad giname skurdžiausiai gyvenančius žemdirbius. Kitos organizacijos mokesčių nemokančius narius be gailesčio išbraukia iš sąrašų. Mes elgiamės atlaidžiai – siekiame, kad organizacijos nariai rinkliavą sumokėtų geranoriškai, jausdami atsakomybę“, – sakė ilgametis LŠŪS tarybos pirmininkas Vidas Juodsnukis.

Belieka pridurti, kad per metus kiekvienas LŠŪS narys savo organizacijai turėtų sumokėti po 10 eurų nario mokestį, taigi per mėnesį – tik po 83 centus. Tokio pat dydžio yra ir stojamasis mokestis. Akivaizdu, kad tik iš nario mokesčio organizacija neišsilaikytų. LŠŪS dalyvauja įvairuose projektuose, rengia muges ir kitais įstatymuose numatytais būdais užsidirba pinigų, kad išgyventų ir net galėtų dalyvauti tarptautinėse organizacijose.

„Šiuo metu LŠŪS ižde yra 1000 eurų“, – kuklioje ataskaitoje tašką padėjo LŠŪS Revizijos komisijos atstovė Genė Ivanauskienė.

Paramos efektyvumas

LŠŪS tarybos pirmininkas negailėjo kritikos buvusioms valdžioms, kurios jo vadovaujamai organizacijai daugiausia žadėdavo prieš rinkimus, o po jų pažadus užmiršdavo.

„Mes niekada nerengėme streikų, neraginome imtis kraštutinių protestų, tačiau visas valdžias įspėdavome dėl pasekmių, o šiandien jau oficialūs duomenys rodo, kad mūsų įspėjimai pasitvirtino. Pavyzdžiui, per 13 metų (tiek laiko Lietuva priklauso ES) Lietuvos žemės ūkis galėjo priartėti prie ES senbuvių lygio, deja, milijardai ES ir valstybės paramos atiteko tik keliems procentams žemės ūkio subjektų – daugiausia žemės ūkio bendrovėms ir itin stambiems žemvaldžiams“, – kaltinimus žėrė V.Juodsnukis.

Pirmininkui pritarė jo bendražygis LŠŪS senbuvis, buvęs ŽŪM viceministras Edvardas Raugalas: „Reikėtų viešai pateikti informaciją apie ES paramą gavusius ūkius ir padaryti analizę, kaip pasikeitė šių ir paramos negavusių ūkių ekonominiai rodikliai, palyginti, kiek kurie ūkiai sukūrė darbo vietų. Tada pamatytume, kad net negausi parama šeimos ūkiams buvo efektyviausia.“

Toks reikalavimas pateko ir į LŠŪS suvažiavimo rezoliuciją. Šios organizacijos duomenimis, per 100 tūkst. ūkių nepasinaudojo investicine ES ir valstybės parama.

„Vien dėl šios priežasties neverta stebėtis prastėjančia demografine padėtimi kaime. Ji ir toliau blogės, jeigu ateityje bus atsisakyta papildomų tiesioginių išmokų už pirmuosius 30 ha. Bandoma aiškinti, kad taip kovojama su sofos ūkininkais. Tai ir kovokite su jais, bet nenaikinkite nedidelių šeimos ūkių. Štai Lenkijoje smulkiesiems ūkiams atitenka net 80 proc. visos ES paramos, už pirmuosius 30 ha skiriama net 30 proc. visų tiesioginių išmokų, todėl šios valstybės žemės ūkio sektorius kasmet auga, o mūsų – kasmet traukiasi“, – padarė išvadą V.Juodsnukis.

Paneigė klaidinančią informaciją

Šiandien nuostabos nebekelia, kad turėdamas šiuolaikinę žemės ūkio techniką vienas žmogus gali valdyti net apie 500 ha ūkį, taigi po 5–10 metų nebesistebėsime laukuose pamatę nuotoliniu būdų valdomus traktorius. Tačiau LŠŪS tarybos narys Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Kaimo regioninės plėtros centro vadovas Rimantas Čiutas suabejojo, ar valstybė turėtų skatinti tik tokios krypties investicijas: „Šis kelias brangus, be to, jis naudingas tik jau sukaupusiems lėšų ūkiams.“

Rimantas Čiutas

R.Čiutas kritikavo valstybės pasirinkimą nuo 2007-ųjų ES paramą sieti su valdomo ūkio dydžiu. „Tai naudinga tik itin stambiems ūkiams. Todėl ir susidarė situacija, kad iki 30 ha turintys ūkiai sunkiai išgyvena“, – teigė jis.

Be kita ko, R.Čiutas paneigė visuomenę klaidinančią informaciją, kad smulkieji ūkiai dirba neefektyviai: „Statistiniai duomenys rodo, kad šeimos ūkiai, palyginti su stambiaisiais, iš hektaro pagamina gerokai daugiau prekinės produkcijos. Taigi tikinimai, kad ateityje vyraus tik stambūs prekiniai ūkiai yra nepagrįsti. Pavyzdžiui, labai tikėtina, kad didieji augalininkystės ūkiai jau artimiausiais metais patirs konkurencijos su Ukraina pavojų. Taigi skatindama investicijas valstybė turėtų prognozuoti tokią riziką. Be to, monokultūrinis ūkininkavimas ekologiniu požiūriu veda į aklavietę.“

Dėl minėtų priežasčių ASU Kaimo regioninės plėtros centro vadovas ragino ŽŪM daugiau remti būtent nedidelius, tačiau mobilius šeimos ūkius.

Pasiūlymai valdžiai

Rolandas Taraškevičius

Kadangi LŠŪS suvažiavimo dieną ŽŪM vyko Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) išvažiuojamasis posėdis, šeimos ūkininkų susirinkime žemės ūkio ministrą pavadavo viceministras Rolandas Taraškevičius.

„Dėliojame paskutinius taškus Vyriausybės programos veiksmų įgyvendinimo plane. Jame daug dėmesio skiriama ir šeimos ūkiams, pavyzdžiui, bus įgyvendinami kai kurie šio suvažiavimo rezoliucijoje numatyti darbai“, – tikino viceministras.

Taigi ką valdžiai pasiūlė LŠŪS nariai?

„Kadangi ES paramos lėšų liko nedaug, siūlome gavusiesiems ES paramą šį laikotarpį jos nebeteikti, be to, nustatyti maksimalų paramos dydį vienam ūkio subjektui iki 50 tūkst. arba iki 100 tūkst. eurų taikant 60 proc. intensyvumą“, – vardijo pasiūlymus V.Juodsnukis.

LŠŪS pritaria EK žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaro Filo Hogano patarimui nemokėti tiesioginių išmokų ūkiams, kurių plotas viršija 500 ha žemės. Ilgametis LŠŪS narys kretingiškis Rimantas Skiparius prašė leisti už ES ir valstybės paramą šeimos ūkiams įsigyti naudotą žemės ūkio techniką.

Paskutinė kadencija

V.Juodsnukis (dešinėje) už aktyvią veiklą dėkojo ilgamečiam organizacijos nariui kretingiškiui R.Skipariui.

LŠŪS VII suvažiavimas pakeitė pasenusius organizacijos įstatus ir sudarė redakcinę komisiją jiems dar kartą peržiūrėti bei pasiūlymams jau kitame suvažiavime pateikti. Šeimos ūkininkai išsirinko 26 narių tarybą, o ši – prezidiumą. Renkant LŠŪS pirmininką rinkimams skirtų balsavimo kabinų šį kartą neprireikė, nes buvo pateikta tik V.Juodsnukio kandidatūra.

„Sutinku su sąlyga, kad tai bus paskutinė mano kadencija. Iki kito suvažiavimo tiek aš, tiek visa mūsų organizacija turime rasti tinkamą kandidatą būsimai LŠŪS vadovauti“, – pasiūlė V.Juodsnukis.