Redakcijos archyvo nuotr.

Vėluojantis pavasaris nemažai bėdų pridarė šiaurinėje Lietuvos dalyje, tačiau gerokai daugiau jų prikrėtė sodininkystės tvirtove vadinamoje Lenkijoje. Išskirtinis šių metų bruožas – pavasario šalnos labiau pakenkė šalčiams atsparioms veislėms, o lepesnių pagailėjo. Tačiau sodininkai vartotojus ramina – obuolių kainos, tikėtina, nešaus į viršų.

Nukentėjo Lenkijos sodai

Lietuvos sodininkai jau susitaikė su mintimi, kad konkuruoti su kaimynais lenkais teks ir šįmet, nors šių metų pavasaris kaimynams smogė daug skaudžiau.

„Lenkai stiprūs, jie lemia padėtį rinkoje. Nuo jų priklauso kainų lygis ir sodininkystės tendencijos. Nepasipriešinsi. Taip bus ir šįmet. Šis pavasaris Lenkijos sodininkams labai nepalankus, todėl yra tikimybė, kad obuolių kainos gali išaugti. Tačiau neperšokęs upelio nesakau „op“ – tik rudenį pamatysim, kaip bus iš tikrųjų“, – sakė UAB „Luksnėnų sodai“ direktoriusVaidas Stanaitis.

Vaido žinias patvirtino ir su Lenkijos sodininkais bendraujantis UAB „Aukštikalnio sodai“ direktorius Arvydas Paškevičius. „Nuo šalnų nukentėjo net piečiau Varšuvos esantys sodininkystės ūkiai – ten plyti per 60 tūkst. ha sodų, kuriuose lenkai skindavo apie 2 mln. t obuolių. Stipriai nukentėjo ir Liublino vaivadijos sodai, – teigė jis ir pridūrė nemanantis, kad obuolių kainos dėl to šaus į viršų. – Gal jų supirkimo kaina keliais centais ir išaugs, tačiau vartotojams, tikėtina, vaisiai nepabrangs, nes kai kuriuose Lietuvos prekybos centruose obuolių kaina praėjusį sezoną buvo neproporcingai didelė.“

Taisyklės turi išimčių

Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Norberto Uselio, užtrukęs pavasaris daugiau bėdų padarė šiaurinėje Lietuvos dalyje. Pasak šalyje žinomo sodininkystės specialisto, šaltis paveikė net nepražydusius pumpurus. N.Uselis pastebėjo, kad tarp labiausiai nukentėjusių yra sodininkų pamėgta ir vartotojų vertinama veislė Auksis. Tačiau taisyklės turi išimčių. Štai Radviliškio rajone 8 ha obelų, 3 ha kriaušių auginantis ir modernias saugyklas turintis Feliksas Šlėvė džiaugėsi išvengęs praradimų.

„Mano obelys nenukentėjo – žydi labai gražiai. Daugiausia auginu Auksio veislės obelų, nes jų vaisiai labai tinka traškučiams džiovinti. Be to, šios veislės obuolius mėgsta vartotojai. O štai Konferencinės veislės kriaušės nuo paskutinių šalnų nukentėjo – žiedus užmezgė, bet daug jų nukrito“, – sakė F.Šlėvė.

Ūkininko nuotaiką labiau gadina ne pavėlavęs pavasaris, bet derliaus realizavimo bėdos. Štai praėjusį sezoną saugyklose F.Šlėvė buvo sukaupęs beveik 200 t juodųjų serbentų.

„Ankstesniais metais daug eksportuodavau į Rusiją, o Lietuvos perdirbėjai perka nedaug. Teko pusvelčiui parduoti“, – guodėsi F.Šlėvė.

Pakando atsparias veisles

Šiek tiek šiauriau (Pasvalio r.) esančiuose 200 ha „Aukštikalnių soduose“ šiuo metu žydėjimo pikas. Bendrovės direktorius A.Paškevičius vardijo neįprasto pavasario pasekmes: „Pirmieji anksčiau žydinčių veislių obelų žiedai pašalo, tačiau 4–5 žiedyno šoniniai žiedai žydi, jiems šaltis nepakenkė arba mažiau pakenkė.“

Iš lietuviškų veislių labiau nukentėjo Noris, Auksis, ypač šalnos pakenkė amerikiečių veislei Cortland, nukentėjo ir kaimynų lenkų išvestas Delikatesas bei Ligol, šiek tiek mažiau šalnos pakando vėliau žydinčią kanadietišką veislę Lobo.

„Šiųmetis pavasaris nustebino tuo, kad daugiau nukentėjo šalčiui atsparios, o ne lepesnės veislės. Pavyzdžiui, šalna beveik nepalietė Čekijoje sukurtos Šampion bei JAV sukurtos Jonagold veislių. Pernai pasodinome šalčiams atsparią, vėlai žydinčią veislę Alva. Ji gali atlaikyti net 30 laipsnių šaltį, tačiau pavasarį ir jos žiedynas šiek tiek nukentėjo“, – dalijosi pastebėjimais A.Paškevičius.

Anykštėnus šalnos aplenkė

Keliaujančiųjų iš Anykščių Ukmergės link akis traukia žydinčios obelaitės. Tai UAB „Ažuožerių sodai“ plotai. Kai kurie keliautojai net stabteli nusifotografuoti šviesiai rausvų žiedų jūros fone. O štai penkioliktus metus „Ažuožerių sodams“ vadovaujantis Jonas Janišius džiaugiasi dėl kitų priežasčių.

„Obelys žydi rekordiškai vėlai, tačiau džiaugiuosi, kad šalnos joms nepakenkė ir, tikiuosi, nebepakenks. Tiesa, reikėtų neužmiršti 2005-ųjų patirties, kai birželio šalnos nukando jau obuoliukus“, – dalijosi prisiminimais J.Janišius.

Kokios vėlyvo pavasario pasekmės?

„Gal kiek vėliau obuolius skinsime, – prognozavo J.Janišius ir teigė svarstantis galimybę atsodinant sodą pasirinkti šalčiams atsparesnes veisles. – Dar diskutuojame, tariuosi su mokslininkais, sodininkystės specialistais.“

Lietuviškos veislės

UAB „Luksnėnų sodai“ orientuojasi į desertinius obuolius, taigi pagrindinį dėmesį skiria jų kokybei. Iš savo senelės Elenos Žilinskienės bendrovės vairą perėmęs Vaidas Stanaitis sakė, kad, palyginti su didelių nuostolių patyrusiais kaimynais lenkais, Dzūkijos sodininkai nukentėjo minimaliai – pažeidimai siekia 10–15 proc.

„Auginame 15 veislių obuolius. Esame ištikimi vartotojų pamėgtoms lietuviškoms veislėms Auksis, Noris. Iš užsienietiškų verta paminėti Ligol, Gloster, Alva , Šampion. Pastaroji yra labai derlinga, tačiau neatspari šalčiui. Šią žiemą kelias dienas temperatūra buvo nukritusi iki 20 laipsnių šalčio, ir Šampion veislės obelų kamienai pašalo, sutrūkinėjo, o tai atsilieps produktyvumui“, – pasakojo jaunas, bet daug žinių turintis sodininkas.

Paradoksalu, tačiau, dzūko žiniomis, Lenkijoje Šampion veislė piktesnius pavasario išbandymus atlaikė sėkmingai. Vaidas ateityje norėtų atnaujinti sodą, tačiau supranta, kad tokie darbai nedaromi paskubomis: „Gal ir norėtųsi, bet brangiai kainuoja, juk reikia ne tik sodinukų įsigyti, bet ir trąšoms, apsaugos nuo kenkėjų priemonėms, tvorai tiesti lėšų numatyti. Atsipirkti naujos obelys pradeda tik po 3–4 metų. Taigi kol kas tikimės išlaikyti turimą plotą.“